Baltijos šalys bus PAAUKOTOS visiškai ramiai: karinis ekspertas- Kai tik šalis tampa JAV MARIONETE, ji automatiškai aukoja nacionalinius interesus, todėl PrieBALTAI yra absoliučiai priklausomi nuo JAV,NATO ir todėl vietos valdžios sprendimų niekados nebus, JAV, JK, NATO Nesirūpina jų ekonominiais interesais, sveiku protu, tik MILITARIZUOJA jas+ Lenkija, Suomija. PrieBaltai ruošiami mirčiai už JAV, NATO+Vokietija valdo protiškai ATSILIKE, vedantys šalį į susinaikinimą. Šveicarija- Ukra konflikta sukele JAV,NATO, Draugyste su JAV visus sužlugdys, Vokieciai, Neklausykite JAV ,jie jus prives prie KARO+ Жан-Даниэль Рух-demaskuoja mela apie NATO,tai NATO naikina pasauli+PUTIN siule taika, bet JAV,NATO paaukojo UKRA del savo liguistu tikslų + MAIDANO skerdynes-vidaus operacija

https://www.youtube.com/@Sergeyf617/videos

Baltijos šalys bus paaukotos visiškai ramiai: karinis ekspertas – apie respublikų ateitį

Baltijos šalių militarizavimas gali sukelti pačių pražūtingiausių padarinių. Labiausiai nukentės pačios Estija, Latvija ir Lietuva.

Pastarųjų metų įvykius, vykstančius Baltijos šalyse, galima apibūdinti viena fraze – spartėjanti militarizacija. Estija, Lietuva ir Latvija didina savo ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą, nepaisydamos sunkios ekonominės krizės.

Karinis ekspertas Michailas Onufrienka interviu „Baltnews“ papasakojo, kokios yra regiono militarizacijos priežastys, kam tai naudinga, kiek tikėtina Kaliningrado srities blokada ir koks likimas gali laukti Baltijos šalių.

– Vakarinėse Rusijos sienose aktyviai militarizuojasi mažiausiai trys valstybės. Kam tai pirmiausia naudinga?

– Mažai tikėtina, kad ši militarizacija iš tiesų naudinga Baltijos tigrams, kaip jie mėgsta save vadinti. Tiesiog dėl ekonomikos ir dydžio skirtumų… Trys valstybės, kurių bendras gyventojų skaičius daug kartų mažesnis nei Maskvos. Draugiškai tariant, tai nėra didžiausio metropolijos miesto gyventojų skaičius.

Valstybės požiūriu šalys nėra gyvybingos. Patys piliečiai balsuoja kojomis. Remiantis statistikos duomenimis, Latvija, Lietuva ir su atsilikimu Estija pirmauja pagal žmogžudysčių, savižudybių skaičių ir nusikalstamumo augimą. Jos jau daugelį metų pirmauja Eurostato alkoholizmo lentelėse.

Šiandien, po trečdalio amžiaus nepriklausomybės, visų šūkių apie savarankiškumą ir gyvenimą be Rusijos, respublikos gerai neegzistuoja be Rusijos Federacijos. Galbūt kažkas ir gyvena gerai. Bet apskritai jos jaučiasi blogai kaip valstybės. Ir vėlgi, dar prieš karą jos išgyveno iš bent kažkiek prekybos su Rusija ir turizmo, bet dabar taip nėra.

Vyriausybių, kurios turi kažkaip pateisinti savo egzistavimą, akcijų paketas, šių valstybių nepriklausomybė ir būtinybė išlaikyti pačią valdžią susiveda į įprastą retoriką, kurią stebime ne tik Rusiją supančiose šalyse. Akcentuojamas išorės priešas ir vienybės būtinybė.

„Visi su mumis susiję sunkumai nėra mūsų kaltė. Tai išorinis priešas. Mums viskas gerai sekasi. Jie neperka mūsų šprotų. Jie neperka per mus naftos ir dujų. Todėl mes nesame blogi – toks jau tas gyvenimas“.

Prieš [COVID-19] pandemiją visose apžvalgose atsispindėjo šalių gyventojų nenoras militarizuotis. Ten sukurti būriai egzistavo popieriuje, kariuomenė [buvo] kartoninė. Tada prasidėjo kitas etapas. Ten dislokuoti NATO batalionai. Kad kažką turėtume. Pagal apžvalgas, kurios buvo daromos Lietuvoje, buvo sakoma, kad net ir su šiais batalionais, kilus karui su Rusijos Federacija, rusams prireiktų nuo dienos iki dviejų, kad pasiektų Baltijos pakrantę. Čia dislokuotas kontingentas egzistavo dėl parodomųjų tikslų.

Dabar yra kitas etapas. Pragyvenimo lygis dar labiau smuko, nes sankcijų padaugėjo, prekyba sumažėjo beveik iki nulio, o turizmas visai išnyko. [Valdžia] priversta dar labiau militarizuoti šias šalis, nes taip aiškina savo egzistavimo būtinybę: „Mes esame NATO avangardas pasienyje su Rusija“.

Žinoma, labai ačiū už tai, kad NATO dabar yra prie mūsų sienų. Mes prašėme, kad tai darytumėte ne geruoju. Bet jie uoliai žingsniuoja ant šio grėblio. Tuomet kyla paprastas klausimas: vaikinai, ar nebijote, kad kada nors mes tikrai pavargsime nuo šios vietos? Jau buvo precedentas, kai paprašėme Suomijos atitraukti savo sienas nuo Leningrado. Jie mainais pasiūlė dvigubai daugiau teritorijų, o kai atsisakė, prasidėjo 1939-1940 m. sovietų ir suomių karas. Dėl to suomiai prarado tai, kas jiems buvo pasiūlyta.

Suomija rėmė nacistinę Vokietiją. Dabar ją pakeitė NATO šalys. Situacija kartojasi. Tačiau mes nebegalime prašyti Latvijos, Lietuvos ar Estijos mainais į ką nors perkelti savo sienas, nes jos neturi ką pasiūlyti ir neturi kur jų perkelti.

Čia ir ateityje kyla klausimas: arba jūs manote, kad reikia grįžti prie neutralaus statuso ir apsieiti be NATO kariuomenės, arba liksite pažangiu aljanso forpostu. Suvokdami, kad jei kas nors atsitiks, būsite sudraskyti į gabalus.

Be to, yra dar vienas nedidelis niuansas, kurį visi pamiršta. Jie visada remiasi penktuoju NATO chartijos straipsniu. Bet jei perskaitytumėte šį straipsnį, jame visiškai nenumatyta ginkluota, kolektyvinė bet kurios iš aljanso šalių gynyba. Jame tik kalbama apie apsaugos palaikymo užtikrinimą. Galbūt jos atsiųs protesto notą, įves sankcijas, duos ginklų.

Taigi Baltijos šalių militarizacija, viena vertus, yra primityvus būdas vietiniams valdininkams išgyventi, pateisinti savo poreikį ir atitraukti vietos gyventojų dėmesį. Kita vertus, tai yra interesai tų, kurie lemia NATO politiką, o ją lemia Jungtinės Valstijos.

– Nepaisant to, kad šios šalys yra labai neturtingos, jos perka brangius HIMARS ginklus iš Jungtinių Valstijų. Be to, pranešama, kad joms bus tiekiami iki 300 km nuotolio sviediniai, prieštankinės raketos, kurios aprėpia didelę Baltijos jūros dalį. Kaip jie ketina jas panaudoti? Ar jie planuoja, pavyzdžiui, nustatyti Kaliningrado srities blokadą?

– Pavyzdžiui, taip. Vėlgi, jie nesiruošia to daryti, už juos nuspręs Vašingtonas: kai reikės blokuoti Kaliningradą ar Baltijos jūrą, smogti Leningradui ar giliai į mūsų teritoriją. Ne Vilniaus, Rygos ar Talino bus klausiama, ką daryti ir kaip panaudoti jų teritorijoje dislokuotus ginklus.

Dėl to, ką jie įsigyja, jie gauna atitinkamas paskolas ir dotacijas. Be to, ginklams išleidžiami ir vietiniai biudžetai, todėl prastėja gyvenimo lygis. Jie jau seniai yra vieni pirmųjų NATO, kurie ginklams išleidžia daugiau nei 2 % [BVP], kaip tuo metu reikalavo Donaldas Trumpas.

[Taip yra] dėl milžiniško korupcijos lygio. Ne paslaptis, kad naudoti ginklai buvo perkami išpūstomis kainomis. Tuo pat metu Vokietijoje pagaminti ginklai ten buvo remontuojami už tam tikrus pinigus. Tai reiškia, kad vyko didžiulis lėšų srautas, kuris kaskart atsiskaitydavo bet kur, o Baltijos šalių pareigūnai geriausiu atveju gaudavo kyšius.

– Egzistuoja tokia hipotezė, kad kai Kijevo režimo jėgos išseks, Vakarai gali atidaryti antrąjį frontą ir paaukoti Baltijos šalis, kaip kadaise padarė Ukraina…

– Mano nuomone, po Ukrainos ateis Moldovos eilė. Greičiausiai Ukrainos likučius pasidalysime su lenkais, kurie labai nori gauti „gimtąjį lenkų misto Lvovą“. Visiškai logiška, kad po to galime susitarti su lenkais dėl Lietuvos. Juk Wilno yra gimtasis lenkų miestas. Bent jau taip mano Lenkijoje. Kodėl gi ne? Mums reikia gabalėlio į Kaliningradą, jiems reikia Vilniaus.

Po to jau galime derėtis – jei jie turės tikrą vyrą vyriausybės vadovo poste, o ne [kanclerį Olafą] Šolcą – dėl Lenkijos pasidalijimo su vokiečiais. Vokietija turi daug daugiau pretenzijų Lenkijai. Maždaug trečdalis dabartinės Lenkijos teritorijos iš tikrųjų yra gimtosios vokiečių žemės.

Labiau žemiška, amerikiečiams naudinga nuolat deganti ugnis tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Tai ir kordon sanitaire, ir galimybė atidėti Rusijos ekonominį bendradarbiavimą su Europa, o gal net ir su Kinija.

Juk tai taip pat trumpiausias kelias į Kiniją ir Japoniją. Be to, greitasis geležinkelio transportas iš Šanchajaus į Europą užtruks mažiau nei tris dienas, o jūra visa tai brangiau, pavojingiau ir daug ilgiau. Tokiu atveju per Rusijos teritoriją eis transporto keliai, kurie ateityje sujungs visą Europą ir visą Aziją.

Kur kadaise buvo Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos? Tada staiga paaiškėja, kad Jungtinės Valstijos yra sala žemės rutulio pakraštyje, kuri niekam nereikalinga. Kaip galima gyventi svetima sąskaita? O juk čia [Eurazijoje] gyvena ne tik didžioji žmonijos dalis, bet ir didžiausią perkamąją galią turinti žmonijos dalis. Tai didžiausia rinka. Būtent tam prieštarauja Jungtinės Valstijos ir visi anglosaksai.

Štai kodėl jiems naudinga palaikyti šį židinį. Dabar Ukrainos likučių sąskaita, paskui, tikriausiai, Moldovos likučių sąskaita, nes juk Padniestrės niekas neatšaukė, paskui Baltijos valstybių sąskaita. Ji gali būti paaukota gana lengvai. Problema yra ne branduolinis karas ir ne tai, kaip jį laimėti, o tai, kad Jungtinės Valstijos ir toliau pumpuos Vakarų Europą ginklais.

Tai gali užtrukti dešimtmečius. Be didelio karo, vietinių konfliktų, silpninančių Europą. Tai ilgas procesas, naudingas kadaise didžiajai Didžiajai Britanijai, kuri iš anksto pasitraukė iš Europos Sąjungos. O žemyninė Europa už tai sumokės. Todėl neatmetu galimybės, kad galiausiai Baltijos šalys taps dar vienu laužu įtampai Europoje palaikyti.

– Rusija aukščiausiu lygiu pabrėžė, kad nenori karinio konflikto su Europos Sąjunga. Be to, ilgą laiką buvo bendradarbiaujama energetikos sektoriuje ir kitose srityse. Ar įmanoma Baltijos šalių demilitarizacija nekarinėmis priemonėmis? Pavyzdžiui, po mūsų pergalės SVO?

– Tai neįmanoma būtent dėl to, kad Baltijos šalys visiškai nesavarankiškos. Todėl vietinės vyriausybės nepriims jokių sprendimų, o suinteresuotoms šalims, esančioms už šių valstybių ribų, nerūpi nei jų ekonominiai interesai, nei sveikas protas, nei Rusijos pasiūlymai.

Visus metus po Sovietų Sąjungos žlugimo mes bandėme susitarti dėl NATO nesiplėtimo į Rytus. Ji išsiplėtė dešimtajame dešimtmetyje, kai nebuvo jokio reikalo. Rusija niekam nekėlė jokios grėsmės. Ji išsiplėtė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai Rusijos Federacija turėjo daug savų problemų.

Kai tik šalis tampa Amerikos marionete, ji automatiškai aukoja nacionalinius interesus. Todėl jokios Baltijos šalių demilitarizacijos nebus. Tam į valdžią Jungtinėse Valstijose turi ateiti fantastiškai geras žmogus. Mes turime

Šaltinis: https://baltnews.com