Aukščiausiasis teismas : pareigūnų žinojimas apie rengiamą nužudymą kalėjime „neturi jokios teisinės reikšmės“

 Iš teismų išminties aruodo:   Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija (E.Gladutis, Ridikas ir Pažarskis) 2023 m.  kovo 15 d. nutartimi išaiškino, kad pareigūnų neveikimas samdomiems žudikams vykdant labai sunkų nusikaltimą – visiškai nekalto žmogaus nužudymą Lukiškių kalėjime „neturi jokios teisinės reikšmės“.  

https://lat.lt/naujienos/d.-e.-uz-nuzudyma-lieka-ikalintas-iki-gyvos-galvos/1359

Tiesa, Lukiškių kalėjimo viršininkas puikiai žinojo, kad pas jį į kalėjimą iš Pravieniškių kolonijos atgabentas iki gyvos galvos už nužudymą jau nuteistas Darius Eriksonas tuoj ką nors nužudys, nes žudikas tai ne kartą pakartojo, atgabentas į kalėjimą ir tai pasakė girdint prižiūrėtojams : „kai kasatorius išlipo iš konvojaus automobilio, tai garsiai pasakė „dabar užlenksiu kažką“.

Prižiūrėtojai tai suprato, ir tučtuojau pas žudikus (kartu su su Eriksonu į kamerą buvo įgrūstas kitas žudikas, taip pat nuteistas iki gyvos galvos) į kamerą pristatė Klaipėdos gyventoją,  verslininką Terlaną Ibragimovą – Vaišvilą, kuris savo verslo partnerių buvo apkaltinas sukčiavimu ir įkištas į kalėjimą šešiems metams už tariamą sukčiavimą.

Žudikai T.Eriksonas ir Armadas Gonta tuojau ėmėsi darbo. Kaip parašyta aukščiausiojo teismo nutartyje – abu žudikai užpuolė klaipėdietį ir bendromis jėgomis jį pasmaugė.

Žinia apie nužudymą pasimetė kriminalinėje kronikoje : 2018 m. gruodžio 4 d. Lukiškių kalėjime buvo pasmaugtas Klaipėdoje veikusios įmonės UAB „Askoldas“ bendrasavininkis 42 metų amžiaus Terlanas Ibragimovas-Vaišvila.  KIlęs iš Azerbaidžano klaipėdietis Ibragimovas pasirinko savo motinos mergautinę pavardę ir tapo Vaišvila – kartu su dar dviem partneriais jis valdė didelę Klaipėdos įmonę. Vėliau abiejų partnerių buvo apkaltintas sukčiavimu ir Klaipėdos apygardos teismo nuteistas šešeriems metams kalėjimo.

Nužudymo dieną T.I.Vaišvila buvo atgabentas į Lukiškių kalėjimą, ir kažkodėl uždarytas į tardymo izoliatoriaus karantino patalpas. Ten jo jau laukė du žudikai  30 metų Darius Eriksonas ir 31 metų Armandas Gonta. Pastarieji jau buvo teisti už nužudymus, ir patys neslėpė, kad „neturi ko prarasti“.

Tai, kad T.Vaišvila buvo specialiai atgabentas į Lukiškių kalėjimą tam, kad jį nužudyti, ir šiame nužudyme galimai dalyvavo Kalėjimų departamento pareigūnai, patvirtina kelios aplinkybės – dar kelios dienos iki nužudymo Terlanas pasiuntė motinai žinutę, kad jį veža į Vilnių, į Apeliacinio teismo sprendimo paskelbimą:

Tačiau visi puikiai žino, kad nuteistųjų niekas specialiai nevežioja į jų skundų nagrinėjimo paskelbimą – dokumentai keliauja paštu, gyvų  žmonių niekas dėl to specialiai nevežioja.

Nežinia, kiek laiko žudikai kankino ir mušė T.I. Vaišvilą, tačiau Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis sakė delfi.lt, kad „Viskas įvyko labai greitai – nuteistieji buvo patalpinti į karantino patalpas, o po keliolikos minučių pareigūnai išgirdo triukšmą. Kai jie atidarė duris, rado vieną žmogų be sąmonės – iš pradžių manyta, kad jam sušlubavo sveikata, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat buvo iškviesta policija, ir buvo pastebėtos smaugimo žymės.“:

Verslininkas nužudytas Lukiškių kalėjime, specialiai jį atgabenus iš Pravieniškių, ir patalpinus į kamerą su dviem samdomais žudikais. Matyt, kad žudikai, jau nebeturintys ko prarasti, buvo pasamdyti nužudyti T.I. Vaišvilą, būtent todėl jis ir buvo įgrūstas į kilerių kamerą. Vienas iš žudikų T.Eriksonas, iš neturėjimo ką veikti net apskundė šį nuosprendį aukščiausiam teismui, ir šis kovo 15 d. paskelbė nutartį : „Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistojo D. Eriksono kasacinio skundo argumentas, jog lemiamą reikšmę nusikalstamai veikai padaryti turėjo nepagrįstas Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pareigūnų neveikimas, neva iš anksto žinant, kad kasatorius ketina nužudyti kitą žmogų, neturi jokios teisinės reikšmės kasatoriaus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir nepaneigia žemesniųjų instancijų teismų išvadų dėl chuliganiškų paskatų nustatymo. Tyčiniai paties kasatoriaus veiksmai, o ne nepalankūs pareigūnų sprendimai ar jų neveikimas lėmė negrįžtamų padarinių – kito žmogaus mirties sukėlimą. Protestuodamas kasatorius ryžosi mirtinai sužaloti su pirmiau nurodytu Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu niekuo nesusijusį atsitiktinai sutiktą asmenį, nors turėjo absoliučią laisvę pasirinkti kitokį, nesmurtinį būdą nesutikimui išreikšti. Kasatoriaus dėstomos aplinkybės negali būti laikomos bent kiek reikšmingomis priežastimis imtis smurtinių veiksmų, pasikėsinant į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus gyvybę. Nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmės tam tikroje bausmės vykdymo įstaigoje ir su tuo susijęs siekis atkeršyti nepageidaujamą sprendimą priėmusiai institucijai, iškeltas aukščiau nei kito asmens gyvybė, neabejotinai laikytini mažareikšme dingstimi. Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia didesnį kasatoriaus nusikalstamos veikos pavojingumą – dėl akivaizdžiai neadekvačių priežasčių nužudyta atsitiktinė auka, todėl ši veika pagrįstai pripažinta kvalifikuotu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų“.  

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistojo D. Eriksono kasacinio skundo argumentas, jog lemiamą reikšmę nusikalstamai veikai padaryti turėjo nepagrįstas Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas perkelti jį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir pareigūnų neveikimas, neva iš anksto žinant, kad kasatorius ketina nužudyti kitą žmogų, neturi jokios teisinės reikšmės kasatoriaus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir nepaneigia žemesniųjų instancijų teismų išvadų dėl chuliganiškų paskatų nustatymo. Tyčiniai paties kasatoriaus veiksmai, o ne nepalankūs pareigūnų sprendimai ar jų neveikimas lėmė negrįžtamų padarinių – kito žmogaus mirties sukėlimą. Protestuodamas kasatorius ryžosi mirtinai sužaloti su pirmiau nurodytu Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu niekuo nesusijusį atsitiktinai sutiktą asmenį, nors turėjo absoliučią laisvę pasirinkti kitokį, nesmurtinį būdą nesutikimui išreikšti. Kasatoriaus dėstomos aplinkybės negali būti laikomos bent kiek reikšmingomis priežastimis imtis smurtinių veiksmų, pasikėsinant į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus gyvybę. Nenoras atlikti laisvės atėmimo bausmės tam tikroje bausmės vykdymo įstaigoje ir su tuo susijęs siekis atkeršyti nepageidaujamą sprendimą priėmusiai institucijai, iškeltas aukščiau nei kito asmens gyvybė, neabejotinai laikytini mažareikšme dingstimi. Byloje nustatytos aplinkybės atskleidžia didesnį kasatoriaus nusikalstamos veikos pavojingumą – dėl akivaizdžiai neadekvačių priežasčių nužudyta atsitiktinė auka, todėl ši veika pagrįstai pripažinta kvalifikuotu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų”, – nurodė garbi LAT kolegija.

Nuotr. – motina rodo sūnaus žinutę, kad jis atgabentas į Vilnių išklausyti apeliacijos.

Verslininkas nužudytas Lukiškių kalėjime, specialiai jį atgabenus iš Pravieniškių, ir patalpinus į kamerą su dviem samdomais žudikais

2018 m. gruodžio 4 d. Lukiškių kalėjime buvo pasmaugtas Klaipėdoje veikusios įmonės UAB „Askoldas“ bendrasavininkis 42 metų amžiaus Terlanas Ibragimovas-Vaišvila.  KIlęs iš Azerbaidžano klaipėdietis Ibragimovas pasirinko savo motinos mergautinę pavardę ir tapo Vaišvila – kartu su dar dviem partneriais jis valdė didelę Klaipėdos įmonę. Vėliau abiejų partnerių buvo apkaltintas sukčiavimu ir Klaipėdos apygardos teismo nuteistas šešeriems metams kalėjimo.

Nužudymo dieną T.I.Vaišvila buvo atgabentas į Lukiškių kalėjimą, ir kažkodėl uždarytas į tardymo izoliatoriaus karantino patalpas. Ten jo jau laukė du žudikai  30 metų Darius Eriksonas ir 31 metų Armandas Gonta. Pastarieji jau buvo teisti už nužudymus, ir patys neslėpė, kad „neturi ko prarasti“.

Tai, kad T.Vaišvila buvo specialiai atgabentas į Lukiškių kalėjimą tam, kad jį nužudyti, ir šiame nužudyme dalyvavo Kalėjimų departamento pareigūnai, patvirtina kelios aplinkybės – dar kelios dienos iki nužudymo Terlanas pasiuntė motinai žinutę, kad jį vežą į Vilnių, į Apeliacinio teismo sprendimo paskelbimą: 

Tačiau visi puikiai žino, kad nuteistųjų niekas specialiai nevežioja į jų skundų nagrinėjimo paskelbimą – dokumentai keliauja paštu, gyvų  žmonių niekas dėl to specialiai nevežioja. 

Nežinia, kiek laiko žudikai kankino ir mušė T.I. Vaišvilą, tačiau Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis sakė delfi.lt, kad „Viskas įvyko labai greitai – nuteistieji buvo patalpinti į karantino patalpas, o po keliolikos minučių pareigūnai išgirdo triukšmą. Kai jie atidarė duris, rado vieną žmogų be sąmonės – iš pradžių manyta, kad jam sušlubavo sveikata, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat buvo iškviesta policija, ir buvo pastebėtos smaugimo žymės.“ 

Verslininkas nužudytas Lukiškių kalėjime, specialiai jį atgabenus iš Pravieniškių, ir patalpinus į kamerą su dviem samdomais žudikais

Aurimas Drižius

Prieš kelias dienas Lukiškių kalėjime buvo pasmaugtas Klaipėdoje veikusios įmonės UAB „Askoldas“ bendrasavininkis 42 metų amžiaus Terlanas Ibragimovas-Vaišvila.  Klaipėdietis pasirinko savo motinos mergautinę pavardę ir tapo Vaišvila – kartu su dar dviem partneriais jis valdė didelę Klaipėdos įmonę. Vėliau abiejų partnerių buvo apkaltintas sukčiavimu ir Klaipėdos apygardos teismo nuteistas šešeriems metams kalėjimo.

Praeitą antradienį T.I.Vaišvila buvo atgabentas į Lukiškių kalėjimą, ir kažkodėl uždarytas į tardymo izoliatoriaus karantino patalpas. Ten jo jau laukė du žudikai  30 metų Darius Eriksonas ir 31 metų Armandas Gonta. Pastarieji jau buvo teisti už nužudymus, ir patys neslėpė, kad „neturi ko prarasti“.

Tai, kad T.Vaišvila buvo specialiai atgabentas į Lukiškių kalėjimą tam, kad jį nužudyti, ir šiame nužudyme dalyvavo Kalėjimų departamento pareigūnai, patvirtina kelios aplinkybės – dar kelios dienos iki nužudymo Terlanas pasiuntė motinai žinutę, kad jį vežą į Vilnių, į Apeliacinio teismo sprendimo paskelbimą: 

nuotr. motina gavo sūnaus pranešimą, kad jį veža į Vilnių į sprendimo paskelbimą.

Tačiau visi puikiai žino, kad nuteistųjų niekas specialiai nevežioja į jų skundų nagrinėjimo paskelbimą – dokumentai keliauja paštu, gyvų  žmonių niekas dėl to specialiai nevežioja. 

Nežinia, kiek laiko žudikai kankino ir mušė T.I. Vaišvilą, tačiau Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis sakė delfi.lt, kad „Viskas įvyko labai greitai – nuteistieji buvo patalpinti į karantino patalpas, o po keliolikos minučių pareigūnai išgirdo triukšmą. Kai jie atidarė duris, rado vieną žmogų be sąmonės – iš pradžių manyta, kad jam sušlubavo sveikata, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat buvo iškviesta policija, ir buvo pastebėtos smaugimo žymės.“ 

Beje, tas pats Delfi.lt, pranešęs apie pasikėsinimą nužudyti, vėliau net neužsiminė, kad auka mirė kalėjimo ligoninėje.. R. Krikštaponio teigimu, kol kas neaišku, kodėl buvo pasikėsinta nužudyti kalinį. „Situacija yra kebli, nes kol kas aiškaus motyvo nėra, yra tik sunkiai paaiškinamas nuteistųjų motyvas – šiaip sau“, – sakė jis.

Klaipėdietį nužudė nuolatiniai kalėjimų gyventojai, nors dar jauni vyrai  – 30 metų Darius Eriksonas ir 31 metų Armandas Gonta. Palangoje gimęs, bet iki suėmimo Kretingoje gyvenęs A. Gonta dar 2011 m. sausį be jokios priežasties užpuolė ir mirtinai suspardė vietos gyventoją, už tai jam teismas yra skyręs 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau žudikas dar ne kartą buvo teisiamas – jam bausmė buvo pailginta iki 15 metų, nes grasino susidorojimu Kretingos teismo teisėjai, taip pat iš jos reikalavo beveik 6 tūkst. eurų už ramų gyvenimą. Vėliau recidyvistu pripažintas kalinys teisinosi, kad taip siekė pakeisti gyvenamąją vietą – nenorėjo kalėti Marijampolės pataisos namuose, kuriuose buvo skriaudžiamas aukštesnės kastos nuteistųjų. Tuo metu keliolika kartų teistas D. Eriksonas jau yra teistas dėl kalinio nužudymo – dar 2016 m. jis su kitu nuteistuoju Marijampolės pataisos namuose užmušė nuskriaustųjų kastai priskiriamą kalinį. Jis taip pat buvo pasmaugtas – ant kaklo buvo uždėta virvė, kurią abu kaliniai tempė į skirtingas puses. Už tai D. Eriksonui teismas skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apie šį įvykį internete paskelbęs Klaipėdos pilietinės žiniasklaidos atstovas Gediminas Paplauskas LL redakcijai sakė, kad jis su Terlano motina bando atgauti nužudytojo kūną. „Renkame informaciją ir bandysime maksimaliai viešinti, – sakė jis. Tačiau R.Paplauskas netiki, kad žudikai Terlaną nužudė „šiaip sau“. Klaipėdietis mano, kad tai greičiau bandymas užkirsti kelią Terlanui surasti teisybę. Mat T.I.Vaišvila jau greitai turėjo išeiti į laisvę, ir jis tikrai buvo pasiryžęs kovoti  už savo teises, ir įrodyti, kad jis nekaltas.

Mat Terlan Vaišvila (kažkada sėkmingas verslininkas) buvo apkaltintas didelės vertės turto (pinigų) iššvaistymu iš jam ir dar dviems asmenims priklausančios įmonės. Iš žmogaus atimtas milijoninis turtas, vėliau jis pasodinamas į kalėjimą, kelios savaitės iki išėjimo iš kalėjimo žmogus nužudomas. Žmogžudystė įvykdoma pačiame kalėjime, kai į Terlan.I.V. kamerą įleidžiami du žudikai, kurie žiauriai susidoroja su auka. Sunkiai sužalotas vyras komos būklės ligoninę pasiekia tik praėjus dviems valandoms po įvykio. Niekur nepaminėta, kad “pavogtas” turtas buvo grąžintas į įmonę (žala atlyginta), o žmogų vis tiek pasodino į kalėjimą. Likus vos kelioms savaitėms iki svarstymo paleisti lygtinai į Terlan.I.V. kamerą dvidešimčiai minučių įleidžiami du, už sunkius nusikaltimus, tame tarpe ir nužudymus, teisti asmenys. 

„Terlan kartu su dviem partneriais turėjo įmonių grupę, kurių dalis buvo registruota Lietuvoje, dalis – užsienyje, – pasakojo G.Paplauskas, – vėliau, padirbus parašus, akcininkų susirinkimo protokolus ir akcininkų knygas,  tas verslas iš Terlano buvo atimtas ir atiteko kitiems asmenims. O pats Terlanas buvo nuteistas už tai, kad neva sukčiavimo būdu iš savo įmonės paėmęs, arba išgryninęs pinigus. Nors vėliau visi pinigai tie neva žalą patyrusiai įmonei buvo sugražinti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas Terlaną nuteisė šešeriems metams kalėjimo. Iš trijų „Askoldų“ savininkų du nužudyti, vienas slapstosi“. 

Nors policija pradėjo tyrimą dėl tarlano nužudymo, tačiau tyrimą atlikusiai tyrėjai jau viskas aišku – žudikai prisipažino, kad nužudė, byla baigta. ‘Tyrėjai užteko dviejų recidivistų prisipažinimo, kad dar vieną žmogų jie nužudė dėl pramogos, ar dėl to, kad neturėjo ką veikti, ir tyrimas baigtas, – pasakojo G.Paplauskas, – ji net nebandė aiškinti nužudymo motyvo. Kodėl terlanas buvo įgrūstas į žudikų kamerą – to mums niekas nepasakė. Kalėjimų departamente visi atsiprašinėja, tačiau niekas nieko nežino. Turime savo versiją, kodėl Terlanas buvo nužudytas“.

„Askoldas“ valdė kelis krovininius laivus, o taip pat vertėsi jūrininkų įdarbinimų. Vieno laivo vertė – iki kelių milijonų eurų, todėl „Askoldo“ akcininkai sugalvojo būdą, kaip padidinti įmonės pelną – fiktyviai įdarbindavo jūrininkus, ir kuriems neva mokėdavo atlyginimą. Nors pastarieji nieko apie tai nežinojo, ir paliudijo tai teisme, tačiau matyt akcininkai pamanė, kad tai lengviausias būdas išgryninti pinigus. Terlano motina mano, kad tokia pinigų išgryninimo schema buvosumanę visi trys „Askoldo“ akcininkai, tačiau po kiek laiko likę du sugalvojo apkaltinti T.Vaišvilą, kad būent jis padaręs žalą įmonei.  Verslo partneriai apkaltino T.Vaišvilą, kad neva jis kalčiausias, nes atsakė už finansų sritį.  

„Terlano pateikiamų įrodymų Klaipėdos apygardos teismas praktiškai net nenagrinėjo, viskas vyko į vienus vartus“, – pasakojo G.Paplauskas. Jis mano, kad buvę Terlano partneriai buvo pasisamdę garsią Klaipėdoje advokatų Šimkų kontorą, ir uostamiestyje jie matyt vadinami „velnio advokatai“, nes neva laimi visas bylas vien todėl, kad „gali susitarti“ su visais teisėjais ir prokurorais, ir pastarieji juos laiko „patikimais klientais“. 

„Vienas akcininkas apkaltino Terlaną, kad jis neva vogęs pinigus iš įmonės, nors iš tiesų tai jie kartu buvo sugalvoję, kaip juos išgryninti per ofšorus, tačiau vėliau susipyko dėl pinigų, ir tada apkaltintas buvo Terlanas, nes jis valdė visas tas sąskaitas, – pasakojo G.Paplauskas, – paskui jie pasisamdė tą Klaipėdos nusikalstamą susivienijimą, kuris vadinamas teismu, ir padarė jį atpirkimo ožiu. Ne be reikalo Klaipėdoje nė iš vietos nejuda ir garsios manekenės nužudymo byla, ir daug kitų bylų“. 

Lietuvos žiniasklaidoje – spengianti tyla

Pirmas apie šį nusialtimą parašė portalas delfi.lt, kuris vėliau atsisakė pranešti, kad nukentėjęs žmogus mirė ligoninėje.  Nors dar gruodžio 5 d. Terlano šeima nusiuntė šiam portalui tokią žinutę : gruodžio 5 d. skaitėme Jūsų straipsnį:

Sveiki, Gruodžio 5 d. skaitėme Jūsų straipsnį: “Lukiškių kalėjime – kraupi dviejų žudikų egzekucija: „mes neturime ko prarasti”. Esame nukentėjusiojo artimieji ir norėtume pasidalinti, kuo baigėsi ši tragedija. Kaip jau turbūt žinoma – nukentėjusysis Terlan I.V. dėl patirtų sužalojimų neišgyveno. Ir mes, artimieji, draugai, apie netektį sužinojome tik po beveik trijų parų. Nei Kalėjimų departamentas, nei Lukiškių tardymo izoliatorius nei Policija tris paras nepasirūpino pranešti mamai, tėčiui ar broliui, kad Terlan I.V. komos būklės guli ligoninėje. Pirmasis apie tai, kad sūnus itin sunkios būklės, Švedijoje gyvenančiai mamai, pranešė Nacionalinis organų transplantacijos biuras, paskambinęs paklausti ar gali pasiimti organus… Įsivaizduokite motinos skausmą mirus sūnui, o kai pranešama šitaip? Mama po kiek laiko sutiko, kad sūnaus organai būtų paaukoti, atskrido į Vilnių tikėdamasi, kad galės bent atsisveikinti su sūnum, iki kol dar palaikomos gyvybinės funkcijos, tačiau nuvykus organai jau buvo išdalinti, net be parašų, tiesiog išgirdus sutikimą telefonu… o juk galėjo atsiliepti bet kas … Be to, niekas apie tai neįspėjo Policijos ir dalis tyrimui reikalingos informacijos buvo sunaikinta išėmus organus. Penktadienį, po apsilankymo Nacionaliniame organų transplantacijos biure teko vykti į Lukiškių tardymo izoliatorių pasiimti mirusiojo daiktų. Buvome išprašyti laukti lauke siaučiant pūgai. Po kurio laiko pasirodė moteris raudonu paltu, net nepasisveikinusi, grūdo į rankas mamai lapelį su adresu kur pasiimti kūną ir apsisuko eiti… Motinai pareikalavus susitikti su Lukiškių izoliatoriaus direktoriumi šis sutiko susitikti, tačiau nedaugžodžiavo tik paminėjo, kad bus tyrimas ir cituojame “Atsiprašau, bet neketinu tesintis”… Paklausus, kas atlieka šio įvykio ikiteisminį tyrimą, nesugebėjo įvardyti nei įstaigos, nei tyrėjo vardo pavardės… Direktoriui nepasirodė svarbus faktas, kad sužalotam, be sąmonės Terlan I.V. buvo maždaug 3 valandas (kalėjimo duomenimis įvykis įvyko 16:058, greitoji iškviesta 17:50, bet į Santariškių priimamąjį žmogus buvo pristatytas 19:14)) nekviečiama greitoji, jis nevežamas į ligoninę (primename, kad susidorojimas vyko Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracijos darbo valandomis). Esą jis  buvo gaivinamas vietoje, tik vargu ar ten yra kokia nors padori įranga. Kai prieš beveik du metus Terlan I.V. buvo pristatytas į Pravieniškių pataisos namus, jį kaip išsilavinusį, kultūringą ir itin malonaus būdo iškart buvo nuspręsta patalpinti atskirame sektoriuje nuo visų žmogžudžių ir recidyvistų (kad nuteistasis buvo nekonfliktiškas, draugiškas ir paslaugus žmogus, gali paliudyti ir Pravieniškių pataisos namų darbuotojos, vienintelės nepatingėjusios išreikšti užuojautos artimiesiems). Tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jis kažkodėl trumpam buvo uždarytas į vieną kamerą su dviem žudikais, kurių vienas prieš tai jau buvo pasmaugęs kameros kaimyną…. Mes negalime to suvokti sveiku protu. Antradienį (gruodžio 4 d.) Telan buvo vežamas į Vilnių, kad išgirstų apeliacijos nuosprendį ir buvo nusiteikęs laimėti laisvę. Planavo tolimesnį gyvenimą, pagal galimybes ieškojosi darbo… Kaip jau minėta anksčiau, jis buvo nuteistas už “sukčiavimą”, tačiau nepaminėta, kad dar prieš pradėdamas atlikinėti bausmę, jis jau buvo grąžinęs visus neva “pavogtus” pinigus, tačiau vis tiek gavo protu nesuvokiamą laisvės atėmimo terminą, kaip už sunkų nusikaltimą.

 Pabaigai įdomus faktas, Terlan I.V. kartu su kitais dviem verslininkais valdė įmonių grupę. Šiuo metu iš trijų įmonės savininkų vienas nužudytas 2014 m., vienas dingęs (slapstosi), o trečias trumpam uždaromas į vieną kamerą su žudikais… Todėl mes artimieji esame įsitikinę, kad tai buvo užsakyta žmogžudystė, su Kalėjimų departamento žinia. Apie šį faktą patvirtina ir kiti nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmes Pravieniškių pataisos namuose. 

 Beje, tiems patiems „Askoldo“ akcininkams, pasodinusiems į kalėjimą savo partnerį Terlaną I.Vaišvilą, laimingas gyvenimas taip pat nesusiklostė.

2014 m. birželio mėn. kažkas apšaudė jų automobilį Klaipėdos apskrityje, kelyje Palanga – Klaipėda. Šūviai buvo paleisti į UAB „Askoldas“ bendrasavininką Vladislavą Polegoško ir vadovą Valerijų Fedorcovą. Vienas jų buvo nušautas, o kitas sunkiai sužeistas.  V.Fedorcovas, išgyveno, tačiau po užpuolimo kažkodėl skambino ne policijai, bet savo giminaičiui.

Jie užpulti, kai važiavo automobiliu „Volvo XC60“. Iš užpuolikų automobilio iššokę asmenys į nužudytąjį paleido, mažiausiai aštuonias kulkas. Vairuotoją kliudę kulkos, nebuvo mirtinos, tačiau jis sunkiai sužeistas.

Užpulti verslininkai yra atsakovai civilinėse bylose, tačiau užpuolimo ir civilinių bylų sieti neskubama. Ieškiniai – dėl milijonų Ieškinius nužudytam ir sužeistam verslininkams per teismą buvo pateikęs Terlanas Ibragimovas.

Bylos duomenimis, 2008 metais T. Ibragimovas kartu su savo partneriais V. Polegoško ir V. Fedorcovu įsteigė bendrovę „Aurora shipping“, kurioje jam priklausė 50 proc. akcijų. Įmonė pirko laivą Suomijoje, tačiau po kiek laiko Terlanas sužinojo, kad jo 50 proc. akcijų šioje įmonėje jam nebepriklauso.

T.y. Terlanas gavo ieškinį, kuriame  buvo parašyta kad UAB „ kad UAB „Aurora shipping“ direktorius V. Fedorcovas pateikė neva jo  pasirašytą 2009-08-13 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jam (T. Ibragimovui) priklausančias 50 proc. UAB „Aurora shipping“ akcijų jis tariamai perleido V. Polegoško ir V. Fedorcovui (po 25 proc. kiekvienam) už 5000,00 Lt.

Apie Terlanui priklausančių UAB „Aurora shipping“ akcijų tariamą perleidimą atsakovams jis sužinojo visiškai atsitiktinai, tik gavęs iš teismo vieno kreditoriaus ieškinį dėl akcijų sutarties (kurios jis niekada nepasirašė) pripažinimo negaliojančia. UAB „Aurora shipping“ akcijų jis atsakovams niekada neperleido ir jokios akcijų pirkimo pardavimo sutarties su V. Polegoško ir V. Fedorcovu nepasirašė, – teigiama skunde teimui. – 2009 m. 8 mėn. 13 dienos UAB „Aurora shipping“ akcijų perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sutartyje nėra ir nebuvo esminio sutarties elemento – vienos iš sutarties šalių valios sukurti teisinius santykius, t.y. nebuvo jo valios parduoti (atiduoti) UAB „Aurora shipping“ akcijas atsakovams V. Polegoško ir V. Fedorcivui“.

Terlanas teismui teigė, kad jis niekada neišreiškė valios ir net neketino parduoti jam priklaususių šios bendrovės akcijų, nes santykiai su verslo partneriais buvo įtempti, todėl jokie susitarimai ar sutartys tikrai negalėjo būti sudaryti.

Antra, sekančią dieną po neva sudarytos sutarties, 2009 m. 8 mėn. 14 d. dokumentuose (akcininkų susirinkimo protokole, registracijos žurnale) T. Ibragimovas yra nurodytas kaip šios bendrovės akcininkas (50 proc.), ant šio dokumento yra ir V. Polegoško ir V. Fedorcovo parašai.

Tai reiškia, kad jie patys patvirtino, jog 2009 m. 8 mėn. 14 dieną ieškovas vis dar buvo šios bendrovės 50 proc. akcininkas ir jokios sutarties dėl akcijų perleidimo nesudarė.

Trečia, 2009 m. 8 mėn. 13 d. akcijų perleidimo sutarties jis net ir negalėjo sudaryti, kadangi visos UAB „Aurora shipping“ akcijos yra įkeistos „Swedbank“ AB, siekiant užtikrinti UAB „Aurora shipping“ iš šio banko gautos paskolos laivo pirkimui grąžinimą.

Banko sutikimas dėl akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu nebuvo išduotas, nes jis (T. Ibragimovas) niekada nesikreipė dėl tokio sutikimo išdavimo. Sutarties 3.1 dalyje nurodyta klaidinga informacija, kad akcijos nėra suvaržytos, nėra įkeistos.

Tik teisminio nagrinėjimo dėl kreditoriaus pateikto ieškinio metu sužinojo, kad jo vardu vis dėlto buvo išduotas sutikimas dėl įkeistų akcijų pardavimo, tačiau ieškovas nesikreipė dėl šio sutikimo išdavimo ir nežino, kokiam asmeniui (be jo žinios) bankas galėjo tokį sutikimą išduoti.

Ketvirta, 2009 m. 8 mėn. 13 d. UAB „Aurora shipping“ akcijų perleidimo sutarties jis net ir negalėjo pasirašyti, nes yra laidavęs už šios įmonės milijonines prievoles ir šis laidavimas nebuvo panaikintas. Todėl akivaizdu, kad perleisti bendrovės akcijas ir toliau jam likti laiduotoju prieštarauja elementariai logikai, o kartu pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą.

Penkta, patys atsakovai patvirtino, kad už neva įsigytas jo akcijas nieko ieškovui nemokėjo, todėl tai dar kartą patvirtina aplinkybę kad akcijų jis neperleido.

Šešta, su atsakovais neva sudarytoje sutartyje nurodyta 5000,00 Lt kaina nėra reali, nes T. Ibragimovas yra įsitikinęs, kad bendrovės akcijos yra labai vertingos. Bendrovei priklauso krovininis jurų laivas, bendrovė pasirašiusi laivo frachto sutartį ir gauna nuolatines pajamas už laivo nuomą, todėl 5000,00 Lt akcijų kaina neatitinka tikrovės.

Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad jis nesudarė ir negalėjo sudaryti 2009 m. 8 mėn. 13 d. UAB „Aurora shipping“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties.

Taip pat Terlanas nurodė, kad jo parašas yra pakankamai nesudėtingas, todėl yra galimybė, kad jo partneriai dėl parašo paprastumo galėjo pasirašyti už jį, ir taip suklastoti dokumentą.

Neatmetama galimybė, kad buvę partneriai pasinaudojo įgytu pasitikėjimu ir galbūt galėjo sutarti ar nepilnai užpildytą paskutinį sutarties lapą duoti jam pasirašyti kartu su kitais dokumentais.

Terlanas tvritino, kad UAB „Aurora shipping“ akcijų V. Polegoško ir V. Fedorcovui nepardavė, jokių pinigų už neva parduotas akcijas negavo ir už tokią mažą kainą niekada nebūtų pardavęs akcijų“.

kių pinigų už neva parduotas akcijas negavo ir už tokią mažą kainą niekada nebūtų pardavęs akcijų“.