Bankai įspėjo Šimonytę, kad pabėgs

2

Susitikime su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte bankų investuotojai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos investicinės aplinkos

Penkių didžiausių Lietuvos bankų – „Citadele“, „Luminor“, „OP Corporate Bank“, SEB banko ir „Swedbank“ – akcininkų atstovai šiandien susitiko su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ir išreiškė susirūpinimą dėl neseniai Lietuvoje priimtų mokesčių sprendimų ir šalies investicinės aplinkos pokyčių. Investuotojai pabrėžė, kad yra pasirengę bendradarbiauti su Vyriausybe, siekdami stiprinti finansų sektoriaus vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, tačiau taip pat tikisi labiau prognozuojamos verslo aplinkos ilguoju laikotarpiu ir geresnio sprendimų priėmėjų bei verslo bendruomenės dialogo.

Susitikime bankų akcininkų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl pastarojo meto bankų sektoriui taikomų mokesčių politikos nenuspėjamumo ir nepakankamo bendradarbiavimo su verslo bendruomene. Atsižvelgiant ir į dabartinę geopolitinę situaciją, tai kelia didelį neapibrėžtumą bankams ir investuotojams, kenkia Lietuvos investicinei aplinkai ir patrauklumui.

Akcininkai pabrėžė, kad per pastaruosius penkerius metus vyriausybės Lietuvoje veikiantiems bankams įvedė ne mažiau kaip du papildomus mokesčius: 2019 m. – papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o 2023 m. – solidarumo mokestį pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą. Abu šie mokesčiai, kai jie buvo įvesti, buvo įvardijami kaip laikini, tačiau jų taikymas buvo pratęstas. Be to, Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas buvo priimtas skubotai, nesuteikiant rinkos dalyviams laiko susipažinti su šiuo mokesčiu ir nesilaikant šešių mėnesių termino, reikalingo pasirengti prieš įsigaliojant naujam įstatymui. Praėjusį mėnesį Finansų ministerija padvigubino ir bankų mokamas įmokas į Indėlių draudimo fondą, apie tai iš anksto nepranešusi kredito įstaigoms.

Investuotojai pabrėžė stabilios ir prognozuojamos mokestinės aplinkos svarbą, siekiant išlaikyti pasitikėjimą Lietuvos rinka. Jie taip pat pažymėjo, kad tokie išorės veiksniai, kaip COVID-19 pandemija, energetikos krizės ir geopolitinė įtampa, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, dar labiau paveikė investicinį klimatą. Tuo pat metu mokesčių pokyčiai sukėlė nemažai investuotojų abejonių dėl reguliacinės aplinkos nuspėjamumo.

Akcininkų atstovai patikino Ministrę Pirmininkę, kad yra pasirengę bendradarbiauti su Vyriausybe stiprinant finansų sektoriaus vaidmenį šalies ekonomikoje ir įžvelgia didelį bendradarbiavimo potencialą tokiose srityse kaip skaitmeninė transformacija ir tvarumas. Tačiau jie taip pat pabrėžė, kad būtinas nuolatinis dialogas tarp dabartinių ir būsimų sprendimų priėmėjų, finansų sektoriaus ir investuotojų.

Apibendrindami akcininkai išreiškė lūkestį, kad Ministrė Pirmininkė ir kiti Lietuvos politikos formuotojai deramai atsižvelgs į susitikimo metu iškeltas problemas.

Susitikime su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte dalyvavo:

„Swedbank“ AB Baltijos šalių bankininkystės vadovas Jon Lidefelt,

SEB grupės Baltijos šalių tarnybos vadovė Niina Äikäs,

Luminor bank AS generalinis direktorius Wojciech Sass,

OP Corporate Bank Plc Baltijos šalių bankininkystės vadovas Matias Huhtala,

AS „Citadele banka“ Stebėtojų tarybos pirmininkas, tarptautinės investuotojų grupės „Ripplewood“ partneris Timothy C. Collins,

AS „Citadele banka“ Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja, „Ripplewood“ partnerė Elizabeth Critchley,

AS „Citadele banka“  Valdybos vyresnysis patarėjas Jean-Yves Hocher.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RŪTA SLUŠNYTĖ, FCOMM, UAB

2 thoughts on “Bankai įspėjo Šimonytę, kad pabėgs

  1. Ko tie [bankininkai]-banditai verkšlena? Visi mokesčiai juk nusėdo ant [klientų] pečių, banditų pelnai kaip augo taip auga.

    Tegul visu pirma panaikina prievartą apskritai naudotis [bankais], tuomet bus galima kalbėti apie kažkokius klientų ir verslo santykius, dabar, tai eilinis politikų ir verslo banditizmas.

    P.S: [bankams] ateina sunkios dienos visame pasaulyje, nes didžioji dalis pinigu neegzistuoja fizinėje formoje ir tėra tik pikseliai ekrane. Žmones tai supratę vis mažiau laiko grynųjų sąskaitose; tai ir užsilenkinėja [bankai]. [AMERIKOJE] atvejai kai neišduoda grynų pinigų (nes neturi) jau dažni.

  2. Bendrąja prasme, šia tema, keletą žodžių ir minčių. Su prieš tai parašiusio komentatoriaus nuomone visiškai sutinku ir pritariu. Tačiau, iš globalios situacijos arba pasaulinės tendencijos, noriu „nusileisti ant žemės” ir parašyti komentarą atskirais punktais, kuris yra / būtų susijęs tik su Lietuva. Gal, naudojantis ta proga, trumpas komentaras, bendrai paėmus – ir apie bankus, ir apie finansinį sektorių:

    1. Kad (pa)didinti Lietuvoje bankų konkurenciją ir (su)mažinti koncentraciją, taikomi bankams mokesčiai turi būti, atvirkščiai, mažinami, o ne didinami.

    2. I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE, parašytoje 2022.01.31, yra sekantys punktai, kurių vykdymo lietuviai ir visi kiti piliečiai turi reikalauti, jau dabar atliekant politikų ir kandidatų apklausą ir jų atranką, būtent, iš esamų ir būsimų LR valdžios „gavrikų” ir valdžios visuomenės „nuopisų”:
    „24. Įkurti valstybinį banką „Lietuvos valstybinis bankas” (angl. „State Bank of Lithuania”) arba „Lietuvos vystymo / plėtros bankas” (angl. „Lithuanian Development Bank”), AB „Lietuvos paštas” techninės bazės tinklo pagrindu, apjungiant arba integruojant į banką ir valstybinės įmonės UAB „Investicijų ir verslo garantijos” –
    INVEGA įmonių grupės funkcijas. Banko bendrasis turtas sudarytų apie 25 000 000 000 EUR kartu su Europos Sąjungos gaunama parama arba apie 22 000 000 000 EUR be Europos Sąjungos paramos lėšų (be gyventojų indėlių ir įmonių sąskaitų), įpareigojant visas valstybines institucijas ir įmones atidaryti savo sąskaitas valstybiniame banke.
    Pastaba: įgyvendinti / priimti sprendimą per 0,5 metų nuo kadencijos pradžios. 

    25. Pateikti oficialius kvietimus – pasiūlymus pasaulio TOP100 bankams, įkurti Lietuvos Respublikoje atstovybę, filialą, dukterinį banką, regiono centrinį banką ar operacijų centrą, būtinai (privalomai), oficialų kvietimą – pasiūlymą pasirašant Prezidentui, Premjerui ir Lietuvos banko pirmininkui, kartu peržiūrint ir keičiant mokesčių sistemą į palankią.
    Pastaba: įgyvendinti / išsiųsti oficialius kvietimus – pasiūlymus per 0,5 metų nuo kadencijos pradžios, o mokesčių sistemą peržiūrėti ir pakoreguoti per 2-jus metus nuo kadencijos pradžios.”

    Pastaba: jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių šie konkretūs punktai, kaip ir visi kiti I-OSIOS TAUTOS PROGRAMOS kertiniai punktai nebus arba nebūtų vykdomi, liaudis visiems tiems „gavrikams” ir visuomenės „nuopisoms” turi paaiškinti, kad bus panaudotos beisbolo lazdos pagal tikrąją jų paskirtį.

    3. Naujos valstybės – LIETUVOS VALSTYBĖS Konstitucijos, priimtos viešoje apklausoje – balsavime (2024.05.01 – 2024.05.31), paskelbtos 2024 m. gegužės 31 d. ir įsigaliojusios 2024 m. birželio 1 d., 4 straipsnio sekantys punktai sako:
    4.2. Lietuvos Valstybės nacionalinė valiuta – litas (vienaskaita) arba litai (daugiskaita), simbolis – Lt ir smulkesni vienetai – centas (vienaskaita) arba centai (daugiskaita), simbolis – ct.
    4.3. Lietuvos Valstybėje yra įteisinti grynieji pinigai, kaip materialusis / finansinis turto vienetas ir lygiavertės finansinio atsiskaitymo formos priemonė, nepriklausomai nuo / neribojant pinigų sumos.
    4.4. Lietuvos Valstybės finansinės egzistencijos pagrindas – Tautos ir verslo sumokėti mokesčiai.

    4. Kiek tokie „pletkai” yra teisingi, nežinia, bet teko girdėti, kad Lietuvoje veikiantys bankai vykdo vidinius svarstymus, savo registracijas / registracijų patvirtinimą atlikti LIETUVOS VALSTYBĖS jurisdikcijoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias