Boeing Vilniuje sudužo dėl žmogaus klaidos
Tad kodėl jie to nepadarė anksčiau?
Norint iš tikrųjų nustatyti avarijos priežastį, reikia atlikti tolesnius tyrimus. Kadangi tiek įtemptas priartėjimas, tiek nesusikalbėjimas su bokštu nėra neįprastas reiškinys, pilotai tam specialiai ruošiami.
Tačiau akivaizdu, kad įgula elgėsi keistai ir klaidingai.
+++ Avarija Lietuvoje tikrovėje +++DHL pilotai nesuprato piloto ir priėmė keistą sprendimą
Apie tai rašo Vokietijos portalas focus online:
FOCUS online/Wochit stebėjimo kamera nufilmavo DHL lėktuvo katastrofą
Ketvirtadienis, 2024 m. lapkričio 28 d., 20:06
Iš Leipcigo DHL vardu pakilęs krovininis lėktuvas sudužo prieš pat Vilniaus oro uostą. Per avariją žuvo vienas pilotas. Dabar išanalizuoti radijo transliacijos duomenys, kurie atskleidžia naujų detalių. Po avarijos tęsiami avarijos padarinių likvidavimo darbai. Visus įvykius rasite naujienlaiškyje.
Lietuva: Po lėktuvo katastrofos tęsiami atkūrimo darbai
20.02 val. tęsiami gelbėjimo darbai po krovininio lėktuvo katastrofos Lietuvoje. Ketvirtadienį gelbėjimo tarnybos toliau rinko „Swiftair“ lėktuvo, DHL užsakymu skridusio iš Leipcigo į Vilnių, nuolaužas. Taip pat buvo naudojami ekskavatoriai ir kita technika, kaip avarijos vietoje pastebėjo dpa reporteris. Krano, skirto didelėms nuolaužoms iškelti, aptvertoje ir policijos saugomoje vietoje dar nebuvo matyti.
Krovininis lėktuvas anksti pirmadienio rytą, likus nedaug laiko iki planuoto nusileidimo, rėžėsi į gyvenamąjį rajoną netoli Vilniaus oro uosto ir nukrito ant žemės. Vienas iš keturių įgulos narių žuvo. Avarijos priežastis kol kas nežinoma.
Rekonstrukcija rodo: DHL pilotai nesuprato piloto ir priėmė keistą sprendimą
Lapkričio 28 d., ketvirtadienis, 06:45: „Der Spiegel“, pasitelkęs ekspertus ir viešai prieinamus duomenis bei radijo pranešimus, rekonstravo DHL lėktuvo katastrofą. Aptikta keletas anomalijų, kurios linkusios rodyti žmogiškąją klaidą. Pirma, analizėje daugiausia dėmesio skiriama pilotų kabinos ir skrydžių vadovo ryšiui Vilniaus oro uoste, Lietuvoje.
Pilotas pranešė bokštui žodžiais: „Labas rytas, kontrolė, Postman 18D“. Postman 18D buvo skrydžio šaukinys. Iš pradžių niekas neatsakė. Tik antruoju bandymu dispečeris sureagavo. Dispečeris davė nurodymus dėl artėjimo tūpti, tačiau įgula jų aiškiai nesuprato. Pilotai du kartus klausė, kol suprato, kad gavo leidimą tūpimo artėjimui tūpti. Tačiau gali būti, kad pilotai jau buvo per arti oro uosto ir dar per greitai, kad galėtų saugiai nusileisti.
Todėl, kaip rašo „Der Spiegel“, lėktuvas nesilaikė artėjimo tūpti trajektorijos ir pilotams teko atlikti korekcijas. Tuo tarpu skrydžių vadovas paprašė, kad orlaivis persijungtų į tūpimui skirtą radijo dažnį. Tai galėjo būti dar viena lemtinga klaida. Įgula tikriausiai neteisingai suprato skaitmenų seką, ir vienas skaičius atkeliavo neteisingai. Pilotai dar kartą pakartojo suprastą dažnį – tačiau dispečeris nesikišo, nors jis buvo klaidingas.
Dėl to pilotai transliavo į tuštumą, kaip ir dispečeris. Pasak „Der Spiegel“, pilotai, matyt, suprato, kad artėjant tūpti jie buvo per greiti, ir bandė sumažinti greitį. Tačiau orlaivis nusileido greičiau, nei tikėtasi. Skrydžio duomenyse pažymėta, kad prieš pat smūgį pilotai bandė pakelti orlaivio nosį, dėl to galėjo sumažėti oro srautas. Lėktuvas sudužo už kelių šimtų metrų nuo kilimo ir tūpimo tako. Pasak autorių, pilotų manevras buvo keistas, nes jie turėjo matyti, kad jau yra gerokai per žemai, kad pasiektų kilimo ir tūpimo taką. Tad kodėl jie nemanevravo anksčiau?
Tačiau, kaip rašo „Der Spiegel“, norint iš tikrųjų nustatyti katastrofos priežastį, reikia atlikti tolesnius tyrimus. Juk tiek įtemptas artėjimas tūpti, tiek nesusikalbėjimas su bokštu nėra neįprasti atvejai, o pilotai jiems specialiai ruošiami.
DHL lėktuvo katastrofa: BND neturi jokių Rusijos sabotažo įrodymų
18:29: Federalinė žvalgybos tarnyba (BND) neturi patikimų įrodymų, kad pirmadienį Lietuvoje sudužus DHL krovininiam lėktuvui galėjo įvykti Rusijos sabotažas, teigia jos vadovas Bruno Kahlas. „Kol kas neturime jokių konkrečių įrodymų, kad kas nors panašaus galėjo įvykti“, – sakė B. Kahlas ARD laidoje ‚Savaitės interviu‘, kurios ištraukos buvo iš anksto paskelbtos trečiadienį.
Tačiau įtarimas Rusijos kryptimi buvo akivaizdus, sakė Kahlas: „Įtarimas turėjo kilti iš karto po anksčiau gautos informacijos.“ BND pirmininkas pabrėžė, kad Vokietijos saugumo institucijos jau vasarą įspėjo apie savaime užsidegančius siuntinius DHL krovininiuose lėktuvuose. Saugumo sluoksniai svarstė, kad tai galėjo būti Rusijos slaptųjų tarnybų sabotažas.
Lėktuvo katastrofa Lietuvoje: Kol kas sabotažo požymių nėra
14.45: Lietuva kol kas neturi jokių įrodymų, kad krovininio lėktuvo iš Vokietijos katastrofa Vilniuje galėjo būti sukelta tyčia. „Iš to, ką dabar turime ir ką žinome, nėra jokių požymių, kad galėjo būti sabotažo aktas“, – žurnalistams Seime Vilniuje sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, praneša Lietuvos radijas. „Nieko negalima atmesti, bet šiuo metu neturiu argumentų, kurie leistų teigti kitaip“.
L. Kasčiūno teigimu, tokią preliminarią išvadą leidžia daryti preliminari analizė ir pirmieji pokalbiai su išgyvenusiais įgulos nariais. Analizė parodė, kad nusileidusiam lėktuvui nebuvo jokio išorinio poveikio. Kas galėjo nutikti lėktuve, paaiškės išanalizavus skrydžio įrašymo įrenginius. Įgulos nariai pokalbiuose teigė, kad nepastebėjo nieko neįprasto, pavyzdžiui, dūmų lėktuve, sakė Lietuvos gynybos ministras.
„Linkstama prie labiau techninės lėktuvo katastrofos versijos“
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas taip pat teigė, kad „linkstama prie techniškesnės lėktuvo katastrofos versijos“. Jis tikėjosi, kad daugiau įžvalgų pavyks gauti išanalizavus iš visiškai sunaikinto lėktuvo rastus skrydžio įrašymo įrenginius. Skrydžio duomenų savirašis fiksuoja skrydžio duomenis, o diktofonas – pokalbius pilotų kabinoje.
Krovininis lėktuvas ankstų pirmadienio rytą skrido iš Leipcigo į Vilnių ir prieš pat planuotą nusileidimą sudužo netoli oro uosto esančiame gyvenamajame rajone, atsitrenkdamas į žemę. Vienas iš keturių įgulos narių žuvo.
Lietuva: Skrydžio įrašymo įrenginys bus tiriamas Vokietijoje
14.38: Vilniaus valdžios institucijų duomenimis, Lietuvoje sudužusio krovininio lėktuvo skrydžio įrašymo įrenginys bus analizuojamas Vokietijoje. Taip nuspręsta todėl, kad Baltijos šalyje nėra tyrimų įstaigos, galinčios išanalizuoti iš Leipcigo į Lietuvos sostinę Vilnių DHL užsakymu skridusio „Swift Air“ lėktuvo, skridusio iš Leipcigo į Lietuvos sostinę Vilnių, skrydžio duomenų registratorių ir balso įrašymo įrenginį. Apie tai pranešė Lietuvos tyrėjai.
Analizę tikriausiai atliks „vienas iš mūsų sąjungininkų Europoje“, Lietuvos radijui sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas. Daugiau detalių jis nepateikė. Lietuvos teisingumo ministerijos Eismo įvykių tyrimo centro vadovas Laurynas Naujokaitis galiausiai įvardijo Vokietiją kaip konkrečią taikinio šalį. „Planuojame juos išsiųsti į Vokietiją, tačiau vis dar laukiame atsakymo iš tyrimą atliekančių institucijų, nes jos siunčia pareigūnus, kurie lydės skrydžio registratorius“, – sakė jis agentūrai BNS.
Aukščiausio rango Bundesvero generolas ARD laidoje pateikė sprogmenų teoriją
Lapkričio 27 d., trečiadienis, 06:23: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius Carstenas Breueris mano, kad gali būti, jog DHL krovininio lėktuvo katastrofa Lietuvoje galėjo būti savotiškas Rusijos bandymas ištirti silpnąsias vietas.
ARD Das Erste/WDR
„Šių metų vasarą jau patyrėme panašią situaciją, o dabar ten įvyko kažkas, kas atitinka šį modelį“, – ARD pokalbių laidoje ‚maischberger‘ sakė K. Breueris.
Generalinio inspektoriaus nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė hibridinę situaciją. „Valstybę, kuri nebėra visai taika, bet ir ne visai karas ir šioje pilkojoje zonoje juda pirmyn ir atgal. Tai apima bandymus, kaip toli galima nueiti“, – ‚maischberger‘ laidoje sakė Breueris.
Lietuva: Rastas sudužusio lėktuvo skrydžio įrašymo įrenginys
12.24: Praėjus dienai po krovininio lėktuvo katastrofos Lietuvoje, tyrėjai rado nelaimingo orlaivio skrydžio įrašymo įrenginius. Be skrydžio duomenų registratoriaus, rastas ir balso įrašymo įrenginys, pranešė Lietuvos teisingumo ministerija. Abu prietaisai iš nuolaužų buvo išimti apie vidurdienį ir dabar bus analizuojami. Jie, kaip vadinamosios juodosios dėžės, gali suteikti informacijos apie iki šiol nežinomą katastrofos priežastį.
DHL vardu iš Leipcigo į Vilnių skridęs „Swift Air“ orlaivis sudužo ankstų pirmadienio rytą netoli Vilniaus oro uosto, netoli gyvenamojo namo. Vienas žmogus žuvo.
Daugiau naujienų apie avariją skaitykite kitame puslapyje.
DHL lėktuvo avarija įvyko dėl žmogaus klaidos!
Dabar pusė pasaulio nusivylusi, nes paskelbė, kad tai buvo Putinas! Atsiprašau WW3 broliai, bet ne.
Yra keletas nukrypimų, kurie linkę rodyti žmogaus klaidą:
- Pilotas pranešė bokštui žodžiais: „Labas rytas, kontrolė, paštininkas 18D“. Postman 18D buvo skrydžio šaukinys.
- Dėl to kol kas niekas neprisistatė. Tik antruoju bandymu pilotas pateikė atsiliepimą.
- Pilotas davė nurodymus dėl tūpimo artėjimo tūpti, tačiau įgula jų aiškiai nesuprato.
- Pilotai du kartus klausė, kol suprato, kad gavo leidimą tūpimo artėjimui tūpti. Galbūt pilotai čia jau buvo per arti oro uosto ir dar per greitai, kad galėtų saugiai nusileisti.
- Todėl lėktuvas nesilaikė artėjimo tūpti trajektorijos ir pilotams teko taisyti. Tuo tarpu skrydžių vadovas būtų pareikalavęs perjungti į tūpimui paruoštą radijo dažnį.
- Čia galėjo įvykti dar viena lemtinga klaida. Kadangi įgula tikriausiai neteisingai suprato skaitmenų seką, numeris suskambėjo neteisingai.
- Pilotai dar kartą pakartojo suprastą dažnį – tačiau pilotas nesikišo, nors ir suklydo.
Rezultatas: Pilotai radijo ryšiu paskambino į tuštumą, pilotas taip pat.
- Dabar pilotai, matyt, pastebėjo, kad artėjant tūpti jie buvo per greiti, ir pabandė sumažinti greitį.
- Tačiau mašina tikriausiai nuskendo greičiau, nei tikėtasi.
- Skrydžio duomenyse pažymėta, kad prieš pat smūgį pilotai dar bandė iškelti lėktuvo nosį, dėl to galbūt sumažėjo srovė.
- Lėktuvas sudužo už kelių šimtų metrų nuo kilimo ir tūpimo tako.
Todėl, pasak autorių, pilotų manevras yra keistas, nes jie turėjo matyti, kad jau yra gerokai per žemai, kad pasiektų kilimo ir tūpimo taką.
With a focus on precision and reliability, BWER offers state-of-the-art weighbridge systems to Iraq’s industries, meeting international standards and supporting operational efficiency.