4 metai ago Administrator

Dean-Krent-Daniel-Martin-Alumni-Awards-2015

Čikagos teisėjas Daniel G. Martin  (nuotr. dešinėje) išsityčiojo iš gen. prokuroro E.Pašilio pateiktų  įrodymų, Lietuvoje jie – tinkamas įrodymas laikyti Venckienę kalėjime

Aurimas Drižius

Po nuotrauka : tiems ąsilams, kurie komentuoja, kad nuotraukoje du gėjai, paaiškinu – teisėjas Daniel Martin (dešinėje) gauna profesinio pasiekimo apdovanojimą iš profesoriaus Harold Krent. Nuotrauka daryta 2015 m. deja, prieš kelis mėnesius teisėjas Daniel Martin mirė dėl ligos, būdamas 63 metų amžiaus. Be tėvo liko trys jo dukros

Nors Čikagos apeliacinis teismas savo nutartyje išduoti Neringą Venckienę Lietuvai nurodė, kad Lietuvoje jai turi būti surengtas sąžiningas teismas“, tačiau atrodo, kad amerikiečiai buvo be galo naivūs, galvodami, kad Lietuvos teisėjai laikosi įstatymų arba pagrindinių teisės principų.

Čikagos apeliacinio teismo teisėjas Daniel Martin (nuotr. viršuje dešinėje), kuris atmetė generalinės prokuratūros pateiktus 35 kaltinimus Neringai Venckienei, ir paliko tik keturis kaltinimus, labai smarkiai abejojo, ar galima išduoti Neringą Venckienę Lietuvos respublikai.

Tai įrodo ekstradicijos bylos posėdžių protokolas – šiuose protokoluose teisėjas Daniel Martin reiškia susirūpinimą dėl Neringos Venckienės likimo ir sako, kad jis tikisi, kad viską padarė teisingai.

Kartu jis tyčiojasi iš Lietuvos prokuratūros pateiktų kaltinimų ir „įrodymų“. Teisėjas posėdyje klausia prokuroro: „Okay, tačiau pateikite man konkrečius įrodymus, kad Venckienė dalyvavo kaip nors renkant informaciją ar stebint žmones namuose, ir kad tai jiems sukėlė emocinį nerimą“.

Į ką prokuroras atsako : „Žinoma jūsų kilnybe, tai yra bylos psl. – žmonės stebimi namuose. Žmonės stebimi šalia savo namų. Yra įrašyti telefono pokalbiai tarp žmonių, kuriuose kalbama, ką sekti ir ką stebėti“.

Į ką teisėjas Martin atšauna : „prašau pasakyti tiksliai, kokius veiksmus atliko Venckienė, ir kokius įrodymus jūs turite, kad ji vadovavo šiam sekimui“.

Į ką prokuroras Clow atsako, kad „yra pokalbių…buvo renkama informacija apie žmonės, kurie įtariama, kad buvo pedofilai, arba renkama informacija apie privatų žmonių gyvenimą…“

Į ką teisėjas Martin atšauna : „ „Jūsų įrodymai labai silpni“ („You are weak on thee offences“)

Paskui teisėjas Martin pažymi, kad JAV jau atsisakė išduoti Lietuvai kitą Lietuvos pilietį – Šarūną Paberalių.

„Aš tikriausiai daviau daugiau laiko nei teismas man suteikia teisę, nes manau, kad tai kažkas, kas kertasi su pamatiniu teisingumu, kurio reikalauja kiekvienas teismas“.

 Bet aš susirūpinęs tuo, kad… Ar ši ekstradicija nesikerta su teisingumu?“ Teisėjas priduria, kad būtina viską nuosekliai išsiaiškinti. Vėliau jis prašo, kad jam būtų suteikti įrodymai, kad jis būtų užtikrintas, kad viskas daroma teisingai.

Kaltinimai N.Venckienei – absurdų rinkinys

„Laisvas laikraštis” jau prieš du metus rašė, kad Lietuvos prokuratūros surinkti „kaltės” įrodymai tiesiog kėlė juoką – aš abejojau, kad generalinė prokuratūra nepabijos taip sukompromituoti savo šalies, pateikdami tokius „įrodymus”.

 Dabar visas šis NKVD stiliaus kaltinimų ir įrodymų rinkinys guls ant JAV teisėjų stalo. Turint omenyje, kad JAV teismas vieną kartą jau atmetė Lietuvos prašymą išduoti jai Lietuvos pilietį Paberalį, tai minėti kaltinimai Neringai Venckienei kelia dar didesnį juoką. Nepaisant to, N.Venckienė rimtai žiūri į šią bylą, jau pasisamdė advokatą gintis nuo lietuviškos teisėsaugos, ir renka aukas gynybai. Kalbama, kad N.Venckienė nežada grįžti į Lietuvą, ir savo ateitį sieja su JAV.

Vienas iš pačių „baisiausių“ kaltinimų – neva N.Venckienė – neva ji ragino „nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams“, ir „jėga nuversti santvarką“.

Šie N.Venckienės „nusikaltimai“ grindžiami tokiais „įrodymais“ – „2012-03-22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie jos tėvų namų valdos, esančios Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, girdint kitiems organizuotos grupės nariams ir susirinkusiems žmonėms, televizijos kanalo „LNK“ žinių laidos žurnalistams duodama interviu, kuris 2012-03-22 d. viešai buvo parodytas per „LNK“ televiziją 18.30 val. „Vakaro žinių“ laidoje, būdama valstybės tarnautoja – Kauno apygardos teismo teisėja, neapibrėžtą asmenų ratą viešai ragino nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams, pasakydama, kad „vienintelė viltis žmonės, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje nėra, jeigu kam taip atsitiktų ir Jūsų vaiką prievartautų, tai jūs net nesikreipkite ir teisingumo neieškokite, pasidarykite teisingumą patys, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje pasiekti neįmanoma“.

Tai pat kaltinime nurodoma, kad neva Venckienė „davė nurodymą organizuotos grupės nariui Andrejui Lobovui, kuris, vykdydamas nurodymą  mitinge, vykusiame prie prezidentūros, ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, viešai pasakydamas žodžius „reikia Lietuvoje padaryti pučą-perversmą, reikia imtis realių veiksmų“.

Tiems, kas pažįsta A.Lobovą, puikiai žino, kad jokių nurodymų jis neklauso, pats turi savo galvą, ir reiškia savo nuomonę, todėl N.Venckienei priskirti A.Lobovo pasisakymą, kad „reikia padaryti perversmą“ – dar vienas NKVD-istinės Lietuvos teisėsaugos nesąmonių perlas.

Tačiau prokuratūra dar kartą N.Venckienei priskiria kito kauniečio Renaldo Ščiglinsko žodžius , kuris facebook paskyroje „Klonio gatvės dienoraštis” parašė tekstą „ kas vyksta toje Lietuvoje? Sakau – „nachren“. Maidano Lietuvoje reikia! Išsprogdinti visas vyriausybes ir parlamentus ir pastatyti iš naujo“.

Nors kaltinime teigiama, kad šiuos žodžius neva parašė R.Ščiglinskas, tačiau čia pat priduriama, kad jis „vykdė Venckienės valią“. Tačiau įrodymų jokių.

 Nepaisant visų šių nesąmonių,  2015 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jurga Vasiliauskienė nurodė suimti Neringą Venckienę.

 Savo nutarime J.Vasiliauskienė  nurodė, kad kaltinamajame akte parašyta, kad N.Venckienė įtariama tuo, „kad ji, 2010 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kartu su Audrone Skučiene subūrė organizuotą asmenų grupę – Gediminą Aiduką, Darių Kaminicką, Vitalijų Keršį, Andrejų Lobovą, Rimantą-Stanislovą Rinkevičių, Tatjaną Borovec, Renaldą Ščiglinską, Tadą Skučą, Violetą Banaitienę, Gintarą Banaitį, Ramintą Baltuškienę ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, vadovavo šiai grupei ir organizavo neteisėtą asmenų, jos nuomone, susijusių su taip vadinamu „pedofilijos klanu“ persekiojimą, sekimą, siekiant surinkti informaciją apie privatų tų asmenų gyvenimą, neturint tam teisės ar įgaliojimų, o 2010-05-14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą mažametę Deimantę Stankūnaitę (tuo metu Deimantę Kedytę) perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei, Klonio gatvės pasipriešinimo judėjimui ypač suaktyvėjus, itin aktyviai veikėjos ir A. Skučienės vadovaujamos grupės nariai, buvo sistemingai tęsiamas duomenų apie Laimutės Stankūnaitės, jos atstovo advokato Gintaro Černiausko, baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 įtariamuoju patraukto Andriaus Ūso, jo šeimos narių bei A. Ūso advokatės Loretos Kraujutaitienės privatų gyvenimą rinkimas.

Toliau dėstomas itin rimtas kaltinimas – kad neva „garliaviniai“ prisidėję prie Vaido Milinio mirties. Tačiau apie tokį pilietį V.Milinį, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Milinio įsūnį, niekas Garliavoje net nebuvo girdėjęs iki pat jo mirties 2011 m. 

Tačiau kaltinime vėlgi liejasi kaltinimai N.Venckienei : „jos ir A. Skučienės nurodymu paskleidus niekuo neparemtus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad taip vadinamuoju „trečiuoju pedofilu Aidu“ yra Vaidas Milinis, N. Venckienė ir A. Skučienė organizavo Milinių šeimos sekimą, t.y. 2010 m. liepos-gruodžio mėnesiais (iki Vaido Milinio nužudymo 2010-12-11), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, organizuotos grupės nariai N. Venckienės bei A. Skučienės pavedimu, sistemingai vyko prie Marijos Milinienės ir Alberto Milinio gyvenamojo namo, esančio Kauno rajone, Ramučių km., sėdėdami automobilyje, stebėdami namų valdos teritoriją neteisėtai rinko informaciją apie privatų Milinių šeimos gyvenimą“.

Tokį kaltinimą apskritai nedrįstų pateikti net sovietinės „trofikos“, siuntusius žmones į Sibiro lagerius : „nenustatytu metu, neįvardijami organizuotos grupės nariai rinko kažkokią informaciją“ – šiai gaujai vėl vadovavo N.Venckienė. Ir vėl – įrodymų jokių. 

Taip pat nurodyta, kad N.Venckienė „peržiūrėjo asmenų, kurie buvo ir turi būti sekami ir, jos teigimu, yra susiję su taip vadinama „pedofilijos“ byla, sąrašą ir A. Skučienei tokių asmenų duomenis ranka surašant ant popieriaus lapo, o jai patikslinant tų asmenų duomenis, bendrais veiksmais surašė Vaido Milinio, jo įtėvio Alberto Milinio, Laimutės Stankūnaitės, Andriaus Ūso, Violetos Naruševičienės, Loretos Kraujutaitienės, Gintaro Fijadžeraldo Bašinsko, Jono Furmanavičiaus, Nomedos Vilpišauskienės, Mindaugo Vasiliausko ir Armano Abramavičiaus anketinius ir privataus pobūdžio duomenis, šį sąrašą įteikė Vitalijui Keršiui ir nurodė jam kartu su kitais organizuotos grupės nariais padaryti nusikalstamas veikas“.

Jokių įrodymų, kad kažką panašaus liepė daryti N.Venckienė, byloje nėra, išskyrus vieno piliečio Vitalijaus Keršio parodymus.

Kaip vienintelis įrodymas, kad Venckų šeima yra prisidėjusi prie V.Milinio nužudymo, yra pateikiamas N.Venckienės tetos Audronės Skučienės ranka rašytas raštelis, kuriame neva parašyta „Vaidas Milinis“. Pati A.Skučienė LL sakė, kad pats „liudininkas“ V.Keršis, metus trynęsis prie Kedžių namo tvoros,  jos nuolat prašė duoti jam kokios nors veiklos, ir visą laiką siūlė Venckienės šeimai imtis kokios nors neteisėtos veiklos – „turiu planą – chuliganą“. Dar 2012 m.  A.Skučienė davė interviu LL, kuriame viską paaiškino:

– Ko gero, ne man vienam susidarė įspūdis, kad Garliavoje kurį laiką itin aktyviai „darbavosi“ dvi personos – Marius Kuprevičius ir Vitalijus Keršis? Kaip vertinate judviejų dalyvavimą mergaitės „gynimo“ akcijose Garliavoje, Klonio gatvėje?

– Aš dabar galėčiau juos pavadinti mergaitės „gynėjais“ kabutėse, kadangi M.Kuprevičius tris dienos iki Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo B.Versackio nutarties jau žinojo koks bus priimtas teismo sprendimas. Tris paras prieš teisėjo B.Versackio nutartį Marius Kuprevičius atvyko į Klonio gatvę neva „ginti“ mergaitės, nors nei Neringa Venckienė, nei jos vyras Aidas, nei pusseserė Sonata Žukauskienė dar nieko nežinojo ir net netikėjo, kad gali būti priimtas toks skubotas teismo sprendimas perduoti vaiką L.Stankūnaitei. O M.Kuprevičius jau iš anksto žinojo, kad taip bus ir prieš tris dienas atvažiavo į Garliavą, Klonio gatvę, budėti prie mergaitės namų. Tiesiog matėsi, kad jisai vykdo kažkieno užsakymą, nes jo elgesys mums atrodė labai keistas, įtartinas. Ir tai, ką dabar kalba M.Kuprevičius, tik dar kartą patvirtina tokius jo „keistumus“… Beje, M.Kuprevičiaus po 2010 m. gegužės įvykių Klonio gatvėje jau nebuvo. 

Dėl V.Keršio. Įsivaizduokite, kaip gali iš kažkur atvažiuoti žmogus į Garliavą, į Klonio gatvę, ir ten metus laiko prie tvoros gyventi? Juolab, kad visi kiti žmonės buvo jau seniai išsiskirstę, nes tuo metu jokio gynimo D.Kedžio mergaitei tikrai nebereikėjo. V.Keršis ir dar keli tenai, Klonio gatvės patvoryje, nuolatos gyveno, budėjo. Toks mergaitės „gynėjų“ elgesys mums kėlė tam tikrus įtarimus ir todėl mes nieko bendro su jais neturėjome, apie jokius sekimus nekalbėjome. O jeigu V.Keršis pats kažką sekė, tai reiškia kažkas jam iš tikrųjų davė nurodymus tuo užsiimti. Manau, į tai reikėtų labai atidžiai įsiklausyti ir išsiaiškinti – iš kur V.Keršis buvo gavęs nurodymą sekti kitus žmones?..

– Reiškia, V.Keršis, kažką sekdamas, veikė autonomiškai, neturėdamas nei jūsų pasitikėjimo, nei pritarimo panašiai veiklai?

– Niekas juo nepasitikėjo!.. O tas raščiukas su kažkokiomis mano nubraižytomis schemomis, tai aš prisimenu, kaip V.Keršis kreipėsi į mane patarimo, ką jam dabar reikėtų daryti. Tada pasakiau, kad iš tikrųjų galėtų pagal publikacijas „Laisvame laikraštyje“ patikrinti – ar tai tiesa, kad A.Ūsas gyveno kaimynystėje su Vaidu Miliniu (jau čia po jų mirties, po visų straipsnių laikraštyje) ir L.Stankūnaitė su V.Naruševičiene, ar jie iš tikrųjų buvo artimi kaimynai tame rajone? Tai va tokį mano ranka rašytą lapelį V.Keršis galbūt ir turi.

– Bet, palaukite, nejau jūs braižėte kažkokius tai planelius V.Keršiui?

– V.Keršis paprašė manęs, kad aš užrašyčiau, nes jis, atseit, gali užmiršti žmonių pavardes. Matomai, V.Keršis norėjo turėti tokį mano ranka parašytą raščiuką. 

– Ar tai nepanašu į iš anksto gerai apgalvotą provokaciją – ne pats užsirašė žmonių pavardes, bet paprašė jūsų tai padaryti? 

– Būtent taip ir buvo. Apie tai aš pasakiau tyrėjai. Bet čia viskas buvo jau po to…

– Perdavėte jam lapelį su kažkokiomis schemomis, apie kurias kalba Vitalijus Keršis?

– Kokios ten „schemos“!.. Parašiau Žukausko gatvė, Ūsas, Naruševičienė, štai ir visa „schema“… Apie tai pasakiau tyrėjai, nieko aš nesiginu. Bet čia viskas buvo šiemet, gal sausį ar vasarį, po to, kai pasirodė visi tie straipsniai, komentarai internete!.. 

– Jūs turbūt suprantate, kurlink dabar viskas čia krypsta? Matomai, norima įrodyti, kad Vaido Milinio sekimo, o gal ir nužudymo iniciatyva sklinda būtent iš Garliavos kirpyklos. Jums turbūt teko girdėti šios versijos atgarsius bei komentarus žiniasklaidoje?

– Komentaruose ne tiek jau daug, bet iš V.Keršio kažkiek girdėjau. Vienintelis V.Keršis ir V.Gaivenis savo laidoje apie tai kalba. Jie labai sieja, tiesiog „klijuoja“ Vaidą Milinį su pedofilijos byla. Aš net nežinau, ką jie nori tuo įrodyti, kad būtent V.Milinis siejamas su pedofilu Aidu?.. ir t.t. 

N.Venckienė taip pat kaltinama, kad „koordinavo V. Keršio veiklą, nurodė išsiųsti žiniasklaidos priemonėms paminėtų duomenų pagrindu parengtą šmeižiančio ir melagingo pobūdžio tekstą, o V. Keršis iš savo elektroninio pašto, kurio adresas yra „keršis 777@gmail.com”, 2011 m. vasario 21 d., apie 17 val. 42 min., žiniasklaidos priemonių atstovams, žurnalistams išsiuntė tekstą: „L.Stankūnaitė Kaune gyveno Ukmergės g. 9-49. Kartu su ja gyveno ir V. Naruševičienė, butas priklausė V. Naraševičienės uošviams. Ši Ukmergės g. ribojasi ir kertasi su Žukausko g. O pastarojoje gyveno A. Ūsas. Net namai stovi netoli vienas kito – kampu. Ukmergės g. gyveno ir toks veikėjas, kuris važinėjo raudonu automobiliu. Tai Vaidas Milinis. Taip, tai tas pats teisėjo Milinio posūnis, kuris buvo rastas nušautas miškelyje. Kaip žinome, iš mažosios mergaitės pasakojimų, L. Stankūnaitė leisdavo ją išsivežti „dėdei“ raudonu automobiliu. Pasak pasakojimų, vairuotojas buvo šviesiaplaukis, vardu Aidas ar Vaidas. Mažas vaikas gali suklysti, juk skiriasi tik viena raidė. O tuo labiau, kai tas „dėdė“ sukeldavo baimę ir blogus prisiminimus. Noriu pabrėžti, kad čia TIK ĮTARIMAI. Žinoma, mes paprasti mirtingieji, dabar to automobilio, kurio valstybiniai numeriai JJJ 500, „neatkasime“. Nes pradėjus aiškėti faktams ir bylai išlindus j viešumą, automobilis buvo skubiai parduotas už 500 Lt.“.

Šis pastebėjimas buvo išspausdintas „Laisvame laikraštyje“, tačiau kur šiame tekste yra bet koks melas ar prasimanymas?

Žinoma, kad N.Venckienė kaltinama „organizavus“ šio teksto sukūrimą, nors jį parašė Keršis.

Audronė Skučienė, duodama parodymus, kalta neprisipažino ir parodė, kad ji tikrai jokių duomenų apie Vaidą Milinį, Albertą Milinį ir apie jų šeimą nerinko, ji net nežinojo, kad ta šeima turi suaugusį sūnų. Visa tai sužinojo iš spaudos ir iš interneto. Taip pat nerinko jokių duomenų ir apie kitus įtarime nurodytus nukentėjusiuosius. Jokios organizuotos grupės su Neringa Venckiene nebuvo subūrusi, visa tai melas. Ji Vitalijui Keršiui jokių duomenų niekada nėra perdavusi ir tik po Vaido Milinio mirties girdėjo ar skaitė laikraštyje, kad Vitalijus Keršis turi žinių apie tai, kad Vaidas Milinis, Andrius Ūsas ir L.Stankūnaitė kažkur netoli vienas kito gyveno. Ji tikrai V.Milinio nešmeižė, nevadino jo pedofilu. Jai tikrai neteko niekad iki V.Milinio mirties girdėti apie tai, kad V.Milinis yra trečiasis pedofilas Aidas. Ji niekada nei vienam Klonio gatvės aktyvistų nėra liepusi ko nors daryti, ar rašyti ką nors spaudoje, neliepė dėti kokių nors Deimantės nuotraukų į internetinį puslapį. Niekada nėra liepusi sekti L.Stankūnaitės, A.Ūso ar jo šeimos, nėra liepusi sekti antstolės S.Vaicekauskienės, advokatės Loretos Kraujutaitienės, advokato G.Černiausko ar kitų kokių asmenų. Buvo pasipiktinusi kaip sužinojo, kad kažkas buvo nuvažiavę į Ūso laidotuves, pasakė, kad tai žema ir niekados tokiems dalykams nepritarė

Prokuratūra taip pat prirašė kelis puslapius kaltinimų, kaip N.Venckienė neva „organizavo“ neteisėtą žmonių sekimą. Taip pat, kad neva nurodė R.Ščiglinskui važiuoti į A.Ūso laidotuves.

Pats R.Ščiglinskas taip pat paneigė prokuratūros kaltinimus, kad vykdė N.Venckienės nurodymus : Jam asmeniškai važiuoti ir sekti ką nors prie šarvojimo salės niekas neliepė, kodėl jie ten važiavo paaiškinti negali, tai gavosi spontaniškai, norint pasižiūrėti ar tikrai A.Ūsas yra miręs. Jis su savimi fotoaparatą turėjo, bet fotografuodavo tiktai Klonio gatvės žmones, jokios filmavimo kameros neturėjo. Prie šarvojimo salės važiuodamas jis tikrai specialiai ant savo automobilio „Mitsubischi Charisma“, kurio valstybinių numerių dabar neatsimena, jokių violetinių kaspinų ar vėliavų ar dar kokios nors atributikos specialiai nekabino. Ant jo automobilio nuolat visą dieną būdavo pakabinta violetinė vėliavėlė, važiuodamas iki salės jos taip pat nenusiėmė. Jiems atvykus, jie matė jau prie salės lango, kur buvo pašarvotas A.Ūsas, grupelę žmonių iš Klonio gatvės. Jis pats asmeniškai tikrai A.Ūso palaikų nefotografavo ir nefilmavo.