Čmilytė teisme aiškins, kur pradangino valstybės atkūrimo dokumentus
2024 m. liepos 24 d. 14.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Byloje dėl dingusių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų atsakovas – valstybė, trečiasis asmuo – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.“
2021-06-14 d. penkiolika Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kreipėsi į Seimo valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo:
– LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimais (1991-01-08 Nr.I-921 ir 1991-01-13 Nr.13-I-943) sudarytų komisijų veiklos medžiagų dėl 1991-01-08 d. įvykių prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir 1991-01-13 d. Ministro Pirmininko Alberto Šimėno dingimo aplinkybių;
– LR Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų nuolatinės komisijos medžiagos nuo 1990 metų kovo mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio;
– beveik visos 1991-01-13 LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-936 sudarytos LR Laikinosios gynybos vadovybės medžiagos;
– XII šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylų;
– XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos medžiagos: 1989 m. išrinktų deputatų K. Motiekos, R. Ozolo, E. Tomaševičiaus ir Z. Vaišvilos asmens bylų, dalies 1989 m. vykusių rinkimų komisijų medžiagų, 1988-1990 metų XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisijų darbo medžiagų, t.t. Komisijos Lietuvos valstybinio suvereniteto ir nepriklausomybės atkūrimo planui, šios komisijos pirmininkų kolegijos posėdžių medžiagų.
Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai pavesta tai išnagrinėti ir spręsti. Jokio sprendimo nesulaukus, 2023-01-18 raštu Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, prašydamas klausimą dėl Seimo komisijos sudarymo dėl šių Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybių ištyrimo ir neatidėliotino šių 15 signatarų priėmimo. Seimo pirmininkei nereaguojant dėl neatidėliotino 15 signatarų priėmimo, 2023-02-20 d. Z. Vaišvila dėl to kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Signatarai dėl dingusių valstybės dokumentų kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą. 2024-03-14 Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorės nutarimu nustatyta, kad šių dokumentų nėra valstybės archyvuose, nurodytos konkrečios aplinkybės ir asmenys, pas kuriuos gali būti dingę dokumentai, kad prokuratūra dėl senaties negali taikyti baudžiamojo persekiojimo priemonių. Paminėtas ir Vytautas Landsbergis.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutarus, kad Z. Vaišvilos skundą dėl to, kad Seimo pirmininkė nepriima 15 signatarų dėl šio klausimo, reikia priimti nagrinėti, byla buvo nagrinėjama 2024-05-14 d. Teismo posėdyje Seimo kanceliarija ir Seimo pirmininkės sekretoriato vadovas patvirtino, kad jie priėmimą suorganizuotų neatidėliotinai, tačiau tam nėra Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen valios.
Teismui tenkinus Z. Vaišvilos prašymą, į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ir Seimo pirmininkė, kad paaiškintų savo poziciją. Po to, kai Z. Vaišvilos skundas dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės neveikimo, neatskleidžiant jos biografiją, buvo nagrinėtas administraciniame teisme, buvo suskubta pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymą, nustatant, kad administracinėse bylose Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Ministras Pirmininkas negali būti atsakovais. Teko teismo prašyti V. Čmilytę-Nielsen į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu. Pavyko. Seimo pirmininkė teismo įpareigota pateikė savo atsiliepimą, kuriame taip ir nenurodė, kodėl ji ignoruoja įstatymą, įpareigojantį ją neatidėliotinai priimti signatarus.
Susipažinęs su V. Čmilytės-Nielsen paaiškinimais, 2024-07-24 d. Z. Vaišvila teismui pateikė patikslintą skundą, trečiaisiais asmenimis įtraukdamas visus signatarus, kurie dėl dingusių valstybės dokumentų kreipėsi į Seimą, ir dar vienu atsakovu įtraukdamas valstybę dėl daromos žalos atlyginimo dėl tokio įžūlaus Seimo pirmininkės neveikimo.
Beviltiška Seimo pirmininkė, beviltiškas Seimas, sukaustyti net Vytauto Landsbergio šešėlio ir tinkantys tik Lietuvos globalizavimui įgyvendinti.
O ką darome mes, Lietuvos piliečiai?
Kokį Seimą išsirinksime spalio mėnesį? Be stebėtojų, be opozicijos susitelkimo?
Dėkit jūs visi brūkšnį arba du įstrižus brūkšnius , t.y. kryžių ant tos Lietuvos Respublikos ir mėginkit jungtis ir prisijungti prie įkurtos naujos valstybės SUVERENI NEPRIKLAUSOMA LIETUVOS VALSTYBĖ / SNLV (atskiru protokolu patvirtintas oficialus valstybės trumpinys – LIETUVOS VALSTYBĖ, naudojamas oficialiuose dokumentuose) ir dalyvauti jos tolimesniame kūrime ir vystyme, likviduojant Lietuvos Respubliką, kaip yra numatyta LIETUVOS VALSTYBĖS Konstitucijoje. Nors ir, Lietuvos Respublikai, disponuojant ir valdant turimus administracinius resursus ir instrumentus, kol kas, blokuojant visus įmanomus priėjimo ir informacijos kanalus prie / apie LIETUVOS VALSTYBĖS.
Reikia manyti, kad užteks visiems normaliems žmonėms vietos ir veiklos LIETUVOS VALSTYBĖJE, taip pat ir, konkrečiai, p. Z.Vaišvilai, kaip ir kitiems žmonėms. Reikia manyti, kad bus galimybė, net, pasirinkti sau norimas arba pageidaujamas pareigas valstybės valdyme ir pan.. Ir „nesukite” sau galvos.
Be to, atkreipiant dėmesį į straipsnio turinį:
1. Lietuvos Respublika buvo įkurta / atkurta neteisėtai, klastojant oficialius dokumentus ir naudojantis lietuvių Tautos pasitikėjimu, todėl yra nelegitimi, klastojant tris dokumentus:
a) „Įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ Nr. I-11;
b) „Įstatymas dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos atstatymo“ Nr. I-13;
c) „Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ Nr. I-14.
2. 2024 m. birželio 1 d. SNLV Prezidento patvirtintame pradiniame Arešto orderio sąraše yra įtraukti 4-tu numeriu Vytautas Landsbergis, g. 1932 m. spalio 18 d. – buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir 28-tu numeriu Viktorija Čmilytė-Nielsen, g. 1983 m. rugpjūčio 6 d. – Seimo narė, Seimo Pirmininkė, politinės partijos pirmininkė.
3. 2020 – 2024 m. kadencijos Lietuvos Respublikas Seimas yra neteisėtai išrinktas / neteisėtai veikiantis ir nelegitimus, kadangi (visi apie tai žino ir žinome – tai nėra jokia naujiena ar netikėtumas):
a) 2020 m. vykę ir (ne)įvykę Seimo rinkimai yra neteisėti, politinei partijai „Laisvės partija” (ne)pateikus pareiškinius dokumentus, prieštaraujant įstatymu nustatytai tvarkai ir reglamentui (tiksliau – dokumentai nebuvo pateikti, o politinė partija „Laisvės partija” buvo registruota Seimo rinkimuose);
b) 2020 – 2024 m. kadencijos Seimo nariai nėra davę priesaikos Konstitucijai, t.y. neprisiekę arba priesaika yra nelegitimi, priesaiką Konstitucijai priėmus Konstitucinio Teismo Pirmininkui, jau, berods, 9 mėnesius (!) pasibaigus Konstitucinio Teismo Pirmininko kadencijai (!);
c) 2020 -2024 m. kadencijos Seimas ir jo nariai yra padarę daugybinius Konstitucijos pažeidimus ir jos sulaužymus.
4. Kadangi 2020 – 2024 m. kadencijos Seimas yra neteisėtas ir nelegitimus, 2024 m. spalio 13 d. Seimo rinkimai yra paskelbti neteisėtai (iš ne Teisės negali gimti Teisė) ir vyks neteisėtai, o jų rezultatai, savaime suprantama, bus nelegitymūs. Kaip neteisėtai jau yra įvykę ir kiti rinkimai: savivaldos, Prezidento, Europos Parlamento (tai – nevertinant atskiro klausimo – šių įvykusių rinkimų klastojimo).
Taigi norėčiau paklausti dėl tos Suverenios Nepriklausomos Lietuvos valstybės, kurioje kiekvienas pilietis pasirinks sau veiklą, taigi, ką tos Nepriklausomos Lietuvos Valstybės valdžia galvoja apie Lietuvos policininkus ir prokurorus, ar jie galvoja, kad jie darys, ką norės, o policininkai į tai nekreips dėmesio?