Dalios Grybauskaitės kandidatą į EŽTT teisėjus Igną Vėgėlę atmetė Europos Taryba

0

Kaip žinia, 2013 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė tris patikimus kandidatus užimti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) teisėjo nuo Lietuvos – garsųjį Egidjų Kūrį, kuris sugeba iš lempos išsišaukti Konstitucijos dvasią ir šios dvasios pagalba išaiškinti Konstitucija priešingai, nei ten parašyta, ir kitus du teisės korifėjus – Jungtinių Tautų Vystymo programos koordinatorę Lietuvoje, prieglobsčio teisės ekspertę profesorę Lyrą Jakulevičienę bei profesorių advokatą Igną Vėgėlę.

Dabar kai kas sako, kad Ignas Vėgėlė tarp Grybauskaitės kandidatų į EŽTT buvo atsitiktinai, „dėl skaičiaus”.

Tai neteisa, nes EŽTT teisėjus renka Europos Taryba – tai institucija, kuri visiškai nebuvo pavaldi Daliai Grybauskaitei ir galėjo išsirinkti bent kurį iš jos pasiūlytų knaiddatų. Todėl visi trys kandidatai turėjo būti visiškai patikimi, atsidavę Grybauskaitės ir Landsbergio mokiniai.

Kitaip jų Grybauskaitė jų tiesiog nebūtų siūliusi ir rizikavusi, kad jos pasiūlymas bus piimtas.

Tačiau Europos Tarybos sprendimas buvo toks – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju.

Strasbūre dirbančio teismo teisėju jis išrinktas 2013-06-26 vykusioje Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus buvo pateikusi tris kandidatūras – buvusį Konstitucinio Teismo teisėją ir jo pirmininką profesorių E. Kūrį, Jungtinių Tautų Vystymo programos koordinatorę Lietuvoje, prieglobsčio teisės ekspertę profesorę Lyrą Jakulevičienę bei profesorių advokatą Igną Vėgėlę.

Iš šio kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinko vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.

Lietuva Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai iki balandžio 15 d. turėjo pateikti tris kandidatus šioms pareigoms eiti.

Kandidatų atranką Ministras Pirmininkas buvo pavedęs organizuoti teisingumo ministro vadovaujamai darbo grupei, sudarytai iš Prezidentės, Seimo, Ministro Pirmininko, Užsienio reikalų ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovų.

Darbo grupė pagal pateiktas paraiškas įvertino ir atrinko tris galimus kandidatus, kuriuos rekomendavo Ministrui Pirmininkui teikti Prezidentei.

Europos Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu dirbančios Lietuvos teisėjos Danutės Jočienės kadencija baigsis spalio 31 dieną.

15829962e433beedededb2ca6bb6886e30ec85c

Dar juokingiau, kad sistema prieš porą metų ėmė kurti legendą apie tai, kad Ignas Vėgėlė yra „nepriklausomas” ir nesisteminis kandidatas, su landsbergiais neturintis nieko bendro.

Tai yra toks Tapinas kreipėsi į Teisingumo ministrę, kad ši iškeltų Vėgėlėi drausmės bylą. Kas ir buvo padaryta, o Vėgėlė pareiškė, kad jis „pirmasis”, kuris persekiojamas už valdžios kirtiką:

Ignas Vėgėlė

Spontaniškas komentaras apie teisingumo ministrės iškeltą drausmės bylą man pagal p.Tapino skundą:

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ji yra keliama dėl straipsnio, kuriame ironiškai nagrinėju Lietuvos kaip gerovės valstybės padėtį ir netinkamus valdymo sprendimus. Drausmės byla keliama už tai, kad atskleidžiau Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumą ir galimas korupcijos rizikas. Mano abejones vėliau patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba. 2022 m. rugpjūčio 12 dienos Antikorupciniame minėto įstatymo vertinime STT prieina išvados, kad:

„… Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.” Pasirodo, tapo nebegarbinga siekti skaidrumo.

Antra, bet kokio asmens pažemintas, jo garbė ir orumas ginami visų pirma civiline tvarka. Kodėl minėtas FB vartotojas nesikreipia į teismą? Nes visiems teisininkams akivaizdu, kad nėra pagrindo laimėti nei civilinės bylos, nei tuo labiau baudžiamojo persekiojimo. Bylą užvesti, žinoma, galima. Bet tam, kad ją laimėti, reikia „šmeižimo“ faktų ir duomenų, kurių tiesiog nėra. Todėl pasirenkamas „politinis“ kelias – kreiptis į teisingumo ministrę.

Trečia, p.Tapinas, kuris, kiek man yra žinoma, yra LaisvėsTV vienas iš dalyvių, per 2020-ųjų Seimo rinkimus atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje. Tai yra ne tik akivaizdus interesų konfliktas, bet galėtų būti ir daug daugiau.

Ketvirta, įprastai drausmės byla advokatui keliama kreipiantis į Advokatų Tarybą. Ministras drausmės bylas advokatams kelia ypatingai retais atvejais. Nepriklausomos Lietuvos ir Advokatūros istorijoje – tai, kiek pamenu, yra tik trečias kartas. Sprendime kelti drausmės bylą ministrė „nevertina“ Europos žmogaus teisių konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos teisės kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, saviraiškos ar įsitikinimų laisvės ir kt. Tai įrodo, kiek politizuotas, šališkas ir nepagrįstas yra šis sprendimas.

Komentare – ištrauka iš sprendimo kelti drausmės bylą.

PAPILDYMAS:

Nepaisant visų peripetijų, su p.Tapinu esame FB „draugais“. Atviri ir skaidrūs: kad mūsų sekėjai matytų vienas kito žinutes (draugams leidžiame „taginti“). Bet ar tikrai laikomės vienodo standarto? Prieš kelias minutes jis „užtagina“ mane savo žinutėje (kad jo žinutę pamatytų mano sekėjai) ir staigiai „išmeta iš draugų“. Laikinai. Kad nepastebėčiau ir negalėčiau jo „taginti“. Kad jo sekėjai nematytų to, ką parašau. Va tokie metodai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias