Deja, įvykiai sparčiai rituliojasi link visiško Lietuvos valstybingumo sunaikinimo

0

2024 m. sausio 5 d. 11.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Kodėl Lietuvos Respublika skelbiama Europos Sąjungos nare, nors iš neteisės teisė neatsiranda?“

Spaudos konferencijoje dalyvauja prof. dr. Eduardas Vaitkus. 

2023 m. gruodžio 4-18 dienomis Z. Vaišvila ir E. Vaitkus paskelbė penkių dalių straipsnį apie Lietuvos valstybės susigrąžinimą 1988-1991 metais ir praradimą 2003-2004 metais. Deja, įvykiai sparčiai rituliojasi link visiško Lietuvos valstybingumo sunaikinimo.

2023-12-29 Z. Vaišvilos ir Lietuvos visuomenės tarybos spaudos konferencijoje Seime (www.youtu be.com/watch?v=c_vseRvxr4g) aptartas 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento priimtas 267 ES sutarčių pakeitimų projektas dėl centristinės Europos supervalstybės sukūrimo, faktiškai likviduojant ES nacionalines valstybes www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0427_EN.html. Šis tikslas buvo paskelbtas 1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartimi dėl politinės Europos Sąjungos (ES) sukūrimo. Kandidatams į Respublikos Prezidentus pasiūlyta įsipareigoti neteikti ratifikavimui šių ES sutarčių pakeitimų. Deja, atsiliepė ir įsipareigojo tik vienas Eduardas Vaitkus. Ar kitiems kandidatams rūpi Lietuvos valstybingumas?

Lietuvos santykiai su Europos Sąjunga teisiškai nesureguliuoti, nes Lietuvos Respublika teisiškai nėra įstojusi į ES. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašytas „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0), kurį ratifikavo tuometės ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės, nebuvo pateiktas Tautos balsavimui 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendume, nors Lietuvos Konstitucijos 148 straipsnis ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“ nustato, kad aktui, kuriuo atsisakoma dalies valstybės suvereniteto, referendume turi pritarti 75% visų balso teisę turinčių piliečių.

2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumui Tautos balsavimui buvo pateiktas ne Lietuvos stojimo į ES teisės aktas, t.y. ne 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašytas Aktas, bet sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“. Tad teisiškai Lietuvos Respublika neįstojo į ES, nes:

a) 2003 m. gegužės 10-11 d.d. ar kitame referendume Tautos balsavimui nebuvo pateiktas 2003 m. balandžio 16  d. Stojimo į ES Aktas;

b) 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo rezultatai nesukūrė jokių teisinių pasekmių mūsų valstybei, nes jame nebuvo balsuojama už šį Stojimo į ES Aktą, o ir sakiniui „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“ pritarė ne privalomi 75%, bet 57% visų balso teisę referendumo metu turėjusių Lietuvos Respublikos piliečių.

Ignoruojant tai, kad Lietuvos valstybė neįstojo į ES, ir pažeidžiant LR Konstitucijos 148 straipsnio bei 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ reikalavimus dėl valstybės suvereniteto atidavimui būtinų sąlygų, Lietuva buvo paskelbta ES nare ir dalyvauja ES veikloje po šių, nurodytus LR Konstitucijos reikalavimus dėl valstybės suvereniteto atidavimo pažeidžiančių vėlesnių įvykių:

a) 2003 m. balandžio 16  d. Stojimo į ES Aktą 2003 m. rugsėjo 16 d. įstatymu Nr.IX-1730 neteisėtai ratifikavo ne mūsų Tauta referendume, bet LR Seimas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218271?jfwid=nq76mw1m0, tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas). Ratifikavimo įstatymą pasirašė Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Balsuojant dėl šio įstatymo LR Seimas neturėjo oficialaus šio Akto vertimo į lietuvių kalbą. Pagal viešai skelbiamą informaciją, šis įstatymo projektas nebuvo suderintas pagal Seimo Statuto reikalavimus – su Seimo teisės departamentu ir atsakingais padaliniais. 

b) 2004 m. liepos 13 d. LR Seimas neteisėtai priėmė LR Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystėsEuropos Sąjungoje“ (Seimo pirmininkas A. Paulauskas), kuris neteisėtai (be 75% piliečių  pritarimo) nenustatytų asmenų buvo įrašytas į LR Konstitucijos 150 straipsnį prie jame skelbiamų Konstitucijos sudėtinių dalių – LR Konstitucinių įstatymų, kuriuos Tauta drauge su visa LR Konstitucija priėmė 1992 m. spalio 25 d.  referendume: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“; 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“; 1992 m. spalio 25 d. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“. 

Tad pažeidus nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus Lietuvos valstybė buvo teisiškai nepagrįstai paskelbta ES sudėtine dalimi. Tai patvirtina ir tas faktas, kad po 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo rezultatų ir po 2003 m. balandžio 16 d. Stojimo į ES Akto ratifikavimo LR Seime Lietuvos valstybei nebuvo sukeltos jokios teisinės pasekmės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos I Skirsnis (Lietuvos valstybė) liko nepakeistas –  Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis); Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. (2 straipsnis); Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. (3 straipsnis); Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. (4 straipsnis); Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. (5 straipsnis); Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. (6 straipsnis); Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. (9 straipsnis).

Nepakeistas LR Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, kad galioja tik paskelbti įstatymai, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nepakeistas LR Konstitucijos 8 straipsnis nustato, kad valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. Šiuo atveju smurtas pasireiškė neginkluotu būdu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo veiklą pradėjęs 1993 m., viename pirmųjų savo nutarimų konstatavo, kad „Valstybės Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai reiškia, kad visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją“. … Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje, „Konstitucija yra vientisas <…> aktas“. … Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų prasmė (LRKT 2002-12-24 nutarimas).“

Romėnų teisė,  kuria remiasi ir Lietuvos teisė bei teismai, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria jus non oritur ( neteisės teisė neatsiranda)ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo).

Tad suokalbyje buvo įvykdytos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nustatytas veikas dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai. Šioms veikoms nenustatyta įstatymo senatis, nes buvo suorganizuotas ir įvykdytas sąmokslas neginkluotam valstybės perversmui ir konstitucinės santvarkos pakeitimui, veikimui prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant ES nare ir padarant tai, pažeidus LR Konstitucijos reikalavimus (BK 114 str. 1 dalis – neginkluotas valstybės perversmas), padedant Europos Sąjungai neteisėtai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką ir suverenitetą (BK 118 str. 1 dalis), veikiantiems asmenims susimokius drauge neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę (BK 121 str. 1 dalis). Tai ištirti turi prokuratūra.

Susimokiusių asmenų veikimo tyčią patvirtina ir išankstinis jų pasiruošimas šiai apgaulei bei veikimas drauge, ir tai, kad 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo metu po pirmosios balsavimo dienos sužinojus, kad balsuoti atėjo vos per 20% piliečių, Lietuvos valstybės vadovai, pažeisdami agitaciją draudžiančius įstatymus, LRT eteryje agitavo piliečius ateiti balsuoti antrąją referendumo dieną, o „Vilniaus prekyba“ („Maxima“) atvirai ir nebaudžiamai vykdė balsuojančių piliečių papirkimą už dalyvavimą referendume.

Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai

Rinktinės g. 5A, 01515 Vilnius

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, a.k. 35612200013

Lizdeikos g. 29, Vilnius, zigmas.vaisvila@lrs.lt

Eduardas Vaitkus, a.k. 35610030317

Pietų g. 5-12, Kaunas, eduardasvaitkus@yahoo.com

PAREIŠKIMAS dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl NUSIKALTIMŲ LIETUVOS valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai

2024-01-04 Kaunas, Vilnius

1. Po TSRS iširimo 1992 m. vasario 7 d. buvo pasirašyta Mastrichto sutartis dėl Europos Ekonominės Bendrijos pertvarkymo į politinę Europos Sąjungą (ES), nustatant ES sukūrimo tikslus – viršnacionalinės vyriausybės sukūrimą, nacionalinių valstybių atsisakymą, regionų sukūrimą.

2. 2003 m. balandžio 16  d. Atėnuose buvo pasirašytas „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0). Būtent šį Aktą ratifikavo tuometės ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės, t.t. ir Lietuvos Respublika. Tačiau šis Aktas nebuvo pateiktas Tautos balsavimui referendume, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis nustato, kad aktui, kuriuo atsisakoma dalies valstybės suvereniteto, referendume turi pritarti 75% visų balso teisę turinčių piliečių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio 1 dalis nustato, kad šios Konstitucijos sudedamąja dalimi yra ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, taip pat nustatantis, kad Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė respublika ir kad valstybės suvereniteto atsisakymui būtinas 75% visų balso teisę turinčių piliečių pritarimas referendume. 

3. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-02-27 nutarimu Nr.IX-1350 “Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės“ (Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.01751D64E3C3) buvo organizuotas dvi dienas 2003 m. gegužės 10-11 d.d. vykęs referendumas, prieš tai 2003-02-25 d. LR Seimui pakeitus LR referendumo įstatymą, kad referendumą galima vykdyti ne vieną dieną, bet savaitę, kad dėl narystės tarptautinėje organizacijoje pakanka 50% referendume dalyvavusių piliečių pritarimo.

Tačiau 2003 m. gegužės 10-11 d.d. vykusiam referendumui Tautos balsavimui buvo pateiktas ne Lietuvos Respublikos stojimo į ES teisės aktas, t.y. ne 2003 m. balandžio 16  d. „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (toliau – Stojimo į ES Aktas), bet tik sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“. Tautai nebuvo paaiškinta, kodėl balsavimui 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendume jai nebuvo pateiktas Stojimo į ES Aktas.

4. Dėl nurodytų priežasčių teisiškai Lietuvos Respublika neįstojo į ES, nes:

4.1 2003 m. gegužės 10-11 d.d. ar kitame referendume Tautos balsavimui nebuvo pateiktas nurodytas Lietuvos Respublikos drauge su kitomis valstybėmis Stojimo į ES Aktas, t.y. teisės dokumentas, kaip prieš tai vykusiuose 1991-02-09, 1992-05-23, 1992-10-25, 1996-10-20, 1996-11-10 referendumuose.

4.2 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo rezultatai nesukūrė jokių teisinių pasekmių valstybei, nes jame ne tik nebuvo balsuojama už Stojimo į ES Aktą, t.y. teisės aktą, bet buvo balsuojama tik už sakinį „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“, t.y. ne už teisės aktą. Ir šiam sakiniui nurodytame referendume pritarė ne privalomi 75%, bet 57% visų balso teisę referendumo metu turėjusių Lietuvos Respublikos piliečių.

5. Ignoruojant tai, kad Lietuvos Respublika neįstojo į ES, ir pažeidžiant LR Konstitucijos 148 straipsnio bei 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ reikalavimus dėl valstybės suvereniteto atidavimui būtinų sąlygų, Lietuvos Respublika buvo paskelbta ES nare ir dalyvauja ES veikloje po šių, nurodytus LR Konstitucijos reikalavimus dėl valstybės suvereniteto atidavimo pažeidžiančių po to įvykdytų veikų atlikimo:

5.1 2003 m. balandžio 16  d. Stojimo į ES Aktą 2003 m. rugsėjo 16 d. įstatymu Nr.IX-1730 ratifikavo ne mūsų Tauta referendume, bet LR Seimas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218271?jfwid=nq76mw1m0, tuometis LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas). Ratifikavimo įstatymą pasirašė Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Balsuojant dėl šio įstatymo LR Seimas neturėjo oficialaus šio Akto vertimo į lietuvių kalbą. Pagal viešai skelbiamą informaciją, šis įstatymo projektas nebuvo suderintas pagal LR Seimo Statuto reikalavimus – nei su Seimo teisės departamentu, nei su atsakingais padaliniais.

5.2 2004 m. liepos 13 d. LR Seimas priėmė LR Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystėsEuropos Sąjungoje“ (Seimo pirmininkas A. Paulauskas), kuris neteisėtai (be 75% piliečių  pritarimo) nenustatytų asmenų buvo įrašytas į LR Konstitucijos 150 straipsnį, prie jame skelbiamų Konstitucijos sudėtinių dalių – LR Konstitucinių įstatymų, kuriuos Tauta drauge su visa LR Konstitucija priėmė 1992 m. spalio 25 d.  referendume:

– 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ (nustatančio, kad Lietuvos valstybės suverenitetas gali būti atiduotas, jei referendume tam pritars 75% visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, ką Tauta nusprendė 1991-02-09 referendume);

– 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“;

– 1992 m. spalio 25 d. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“. 

6. Nurodyti faktai patvirtina, kad pažeidžiant nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus Lietuvos Respublika buvo teisiškai nepagrįstai paskelbta ES sudėtine dalimi. Tai patvirtina ir tas faktas, kad nei po 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo rezultatų, nei po 2003-04-16 Stojimo į ES Akto ratifikavimo LR Seime Lietuvos valstybei nebuvo sukeltos jokios teisinės pasekmės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos I Skirsnis (Lietuvos valstybė) liko nepakeistas –  Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis); Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. (2 straipsnis); Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. (3 straipsnis); Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. (4 straipsnis); Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. (5 straipsnis); Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. (6 straipsnis); Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. (9 straipsnis).

7. Nepakeistas LR Konstitucijos 7 straipsnis nustato, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, kad galioja tik paskelbti įstatymai, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nepakeistas LR Konstitucijos 8 straipsnis nustato, kad valstybinės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja. Šiuo atveju smurtas pasireiškė neginkluotu būdu.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo veiklą pradėjęs dar 1993 m., viename pirmųjų savo nutarimų konstatavo, kad „Valstybės Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai reiškia, kad visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją“. … Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje, „Konstitucija yra vientisas <…> aktas“. … Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų prasmė (LRKT 2002-12-24 nutarimas).“

9. Romėnų teisė,  kuria remiasi ir Lietuvos teisė bei teismai, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria jus non oritur ( neteisės teisė neatsiranda)ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo).

10. Išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai patvirtina, kad suokalbyje susitarę nustatytini asmenys įvykdė veikas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nustatytų nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai požymius. Šioms nusikalstamoms veikoms nenustatyta įstatymo senatis, nes buvo suorganizuotas ir įvykdytas sąmokslas valstybės perversmui ir konstitucinės santvarkos pakeitimui, veikimui prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant ES nare ir padarant tai, pažeidus privalomus LR Konstitucijos nustatytus reikalavimus (BK 114 str. 1 dalis – neginkluotas valstybės perversmas), padedant Europos Sąjungai neteisėtai veikti prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, Lietuvos valstybės suverenitetą (BK 118 str. 1 dalis). Būtina išsiaiškinti visus šias nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis ir BPK nustatyta tvarka įvertinti jų veikimą drauge, susimokius neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos suverenitetą ir nepriklausomybę (BK 121 str. 1 dalis).

11. Susimokiusių asmenų veikimo tyčią patvirtina ir išankstinis pasiruošimas šiai apgaulei bei veikimas drauge, ir tai, kad 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumo metu po pirmosios balsavimo dienos sužinojus, kad balsuoti atėjo vos per 20% piliečių, Lietuvos Respublikos vadovai, pažeisdami agitaciją draudžiančius įstatymus, LRT eteryje agitavo Lietuvos Respublikos piliečius ateiti balsuoti antrąją referendumo dieną, o „Vilniaus prekyba“ („Maxima“) atvirai vykdė balsuojančių piliečių papirkimą už dalyvavimą nurodytame referendume.

12.Tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00446-23 pagal E. Vaitkaus pareiškimą buvo tiriama, ar Lietuvos Respublikos stojimą į ES organizavę asmenys piktnaudžiavo oficialiaisiais įgaliojimais palaikant Lietuvos valstybės santykius su kita valstybe ar tarptautinėje organizacijoje viršijo įgaliojimus (atsakomybė pagal BK 123 straipsnį).

Šiuo pareiškimu prašome pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti asmenis bei ištirti jų atsakomybę pagal BK 114 str., 118 str. ir 121 str. nustatytų nusikalstamų veikų požymius dėl sąmokslo suorganizavimo ir įvykdymo, ko pasekoje, pažeidžiant LR Konstitucijos reikalavimus, buvo neteisėtai pakeista Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, veikiama prieš Lietuvos valstybės suverenitetą, apgaule ir tyčia Lietuvos Respubliką paskelbiant Europos Sąjungos nare.

Zigmas Vaišvila Eduardas Vaitkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias