Dėl neatskleisto žmonių nužudymo pedofilijos byloje

Lietuvos generalinei prokuratūrai
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Antikorupcijos komisijai
Lietuvos Aukščiausiajam teismui
Europos prokuratūrai
Pareiškėjas Aurimas Drižius,
2024-11-28

Pareiškimas dėl labai sunkių nusikaltimų generalinėje prokuratūroje ir teismų sistemoje – žmonių nužudymo, bylų klastojimo ir fabrikavimo nekaltiems žmonėms, neteisėto persekiojimo, sunkių nusikaltimo dengimo

Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 12 d. pasidariau baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-17-468/2016, nagrinėtos šiame teisme, kopijas. Šioje byloje esantys įrodymai – liudininkų, mačiusių, kaip 2009-10-05 buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, įrodo, kad žudikų buvo du, o ne vienas:
Viena aplinkybė, kuri paverčia visos „teisėsaugos” darbą pajuokos objektu – net trys liudininkai matė, kaip 2009-10-05 ryte Kauno centre buvo nušautas teisėjas. Visi jie sako, kad žudikų buvo du.
Tačiau prokurorai nurodo, kad žudikas buvo vienas – Drąsius Kedys, o kitas žudikas, kurio jie tingėjo ieškoti, tebuvo „liemenė” ant automobilio sėdynės.
Tačiau tokius parodymus kategoriškai paneigia nusikaltimo liudininkė : pasiūlius liudytojui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės byla išspręsti, liudytojas parodė:

„Taip pat noriu pasakyti, kad mano įsitikinimu, šaudymo metu. mikroautobuse tikrai sėdėjo žmogus, nes mačiau jo rankas, kojas, galvą. Kaip jau ir minėjau anksčiau, jis buvo su šviesia, lyg salotinės spalvos, liemene, – pasakoja liudininkė, – Ar kuri nors iš kūno dalių dengė liemenę, sudarydama tamsų ruožą, aš pasakyti negalėčiau, kadangi neįsidėmėjau. Galiu pasakyti, kad žmogus sėdėjo ramiai, nesidairydamas į šonus, nesistiebdamas ir nežiūrėdamas kaip vyksta veiksmas gatvėje šaudymo metu. Mėgindama prisiminti tos dienos įvykius galėčiau nebent papildyti tuo, kad autobusiuke sėdėjęs asmuo galėjo būti vyresnis nei gatvėje matytas vyras, o tuo pačiu, gal kiek ir stambesnis. Tačiau kategoriškai to tvirtinti negalėčiau. Apibūdinant matyto keleivio laikyseną – tai buvo įtempta tiesi sėdėsena, tarsi jam nereikia žiūrėti ką daro kitas, gatvėje esantis autobusiuko vairuotojas, kadangi jis žinojo kas vyksta”.
Lygiai tą patį parodė ir kita liudininkė:

Mano dėmesys pradžioje susikoncentravo į gulintį žmogų. Po to pamačiau, kaip prie to žmogaus lenkiasi vyriškis (schemoje pažymėta x4). Pamaniau, kad jis nori padėti gulinčiam, tačiau pamačiau, kaip ties gulinčiuoju pasilenkęs vyriškis ištiestoje rankoje laikydamas matinės metalo spalvos ginklą paleido šūvį šiam į veido sritį. Šūvį paleidęs vyriškis stovėjo ties pečių linija žmogaus, gulėjusio ant žemė. Paleisto šūvio garsas buvo tokio paties duslumo kaip ir mano pirmiau girdėtieji. Prieš paleidžiant šūvį, ant žemės gulėjęs žmogus dar buvo gyvas ir matėsi kaip reaguoja keldamas gaivą į artėjantį prie jo vyrą. Jis buvo perkreiptu veidu ir gulėdamas ant žemės kėlė galvą. Po pasigirdusio šūvio į veidą jis tiesiog sukniubo. Po to mano matytas vyriškis neskubėdamas priėjo prie autobusiuko ir atsisėdo vairuotojo vietą (schemoje pažymėta x5-). Mačiau kaip šalia vairuotojo sėdėjo dar vienas žmogus (schemoje pažymėta x>-). Autobusiuke buvęs vairuotojas bei keleivis buvo su žalsvai, gelsvomis švie atspindinčiomis ryškiomis liemenėmis, kurių apatinėje dalyje buvo dvi pilkos juostos. Apibūdindama mano matytą žmogų, paleidusį gulinčiam vyriškiui šūvį į veidą, galiu pasakyti, kad jis galėtų būti apie 180 cm ūgio. nestambaus kūno sudėjimo, 30-40 metų amžiaus. į akis krito tai. kad jis buvo su rudais plaukais, kurie gana ilgoki ir tankūs buvo, dengiantys ausis. Jie buvo šviesiai rudi, Veidas buvo be ūsų, nedėvėjo jokių akinių, nebuvo dengtas jokiomis priemonėmis. Po liemene buvo tamsūs rūbai, tačiau kokie – konkrečiau pasakyti negaliu, kadangi neįsidėmėjau. Gal nesuklysiu pasakydama, kad galėjo būti striukė ir. kelnės. Nebuvo panašūs į darbinius drabužius. Galiu dar pasakyti, kad šaudamas į gulintįjį jis ginklą laikė dešinėje rankoje. Mano matytas ginklas, kaip jau minėjau, buvo matinės metalo spalvos. Nuo pistoleto dalies, ties kuria prasideda vamzdis, matėsi prailginta dalis, kuri, kaip suprant galėjo būti duslintuvas. Taip teigiu, kadangi besimokydama aš esu mačiusi ir ginklų ir jų dalių, todėl turiu bendrą supratimą apie ginklus. Konkretaus modelio, kurį man primintų mano matytas ginklas, nurodyti negalėčiau. Mano apibūdinamas žmogus judėjo pakankamai užtikrintai, neskubėdamas, matėsi, kad jis viską daro apgalvotai ir nesikarščiuodamas. Tas šaltakraujiškumas mane nustebino, mane nustebino tai, kad taip šaltakraujiškai galima šauti į žmogų ir neskubant pasišalinti. Pastebėjau, kad su pistoletu buvęs žmogus buvo be pirštinių. Antrasis, automobilyje sėdėjęs žmogus, savo išvaizda buvo panašus į mano apibūdintąjį šaulį. Jis automobilyje sėdėjo ramiai. Apsirengęs buvo panašiais tamsiais rūbais, šviesą atspindinčia liemene. Jį mačiau per automobilio priekinį stiklą. Nieko jis neišsiskyrė, sakyčiau netgi buvo labai vienas į kitą panašūs. Kadangi antrasis išlipęs nebuvo, smulkiau jo apibūdinti negalėčiau. Savo kūno sudėjimu antrasis taip pat buvo panašus į pirmąjį. Kalbant apie autobusiuką, jis buvo baltos spalvos, krovininis, kadangi langai buvo tik vairuotojo ir keleivio dalyje. Autobusiuko (matytą autobusiuko išvaizdą pateikiu nupieštą atskirame lape) galas buvo be langų.

Analogiškus parodymus davė ir kita liudininkė:

Visi trys liudininkai vienu balsu liudija – žudikų buvo du, o ne vienas. Žudikas nepanašus į Drąsių Kedį, kuris buvo apkaltintas šiuo nusikaltimu.
Kreipiuosi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ragindamas nutraukti tas begėdiškas klastotes, bylą klastojimą nekaltiems žmonėms ir masinę korupciją Lietuvos prokuratūros ir teismų sistemoje. Pranešu Seimui ir teismui, kad Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio nužudymai iki šiol nėra išaiškinti, jų žudikai laisvi ir vaikšto tarp mūsų, tačiau dėl šio nusikaltimo nuteistas nekaltas žmogus Raimundas Ivanauskas.
Teismui pateikiu įrodymus, kad visa byla R.Ivanauskui yra primityvi klastotė – generalinė prokuratūra tyčia ir sąmoningai suklastojo šią bylą nekaltam žmogui, žinodama, kad jis nekaltas. Visa teismų sistema dalyvauja šiuose šiurpiuose nusikaltimuose, ir toliau juos daro, slėpdama žudikus.
Generalinė prokuratūra, kaip šio nusikaltimo organizatorė ir vykdytoja, niekada neištirs savo pačios nusikaltimų, nes viis jos veiksmai nukreipti tam, kad nusikaltimai nebūtū išaiškinti.
Kadangi mano skundas taip vadinamai gen. prokuratūrai ilgas, tai nesikartosiu ir paminėsiu tik kelias esmines aplinkybes, kurios niekada nebuvo tiriamos:
Pateikiau prokuratūrai įrodymus, kad vadinamoji Garliavos pedofilijos byla yra klastotė nuo pradžios iki pabaigos, ir prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto politikų kišimosi į šią bylą, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo:

Drąsių Kedį neva skatinęs žudyti R.Ivanauskas buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018 tariamai už tai, kad „padėjo” D.Kedžiui rengtis žudynėms. Vienintelis įrodymas šioje byloje yra žinomai melagingi „liudininko” Mindaugo Žalimo parodymai. Šiuos parodymus M.Žalimas davė mainais už tai, kad išvengtų kalėjimo kitoje byloje (Nr. 1-434-655/2013), kurioje jis buvo kaltinamas iki komos sumušęs Baltarusijos pilietį Revinskį.
Nors M.Žalimas ir sumušė minėtą pilietį, prokuratūra jam panaikino kaltinimus kaip tik tuo metu, kai vyko Garliavos bylos tyrimas. Porkuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą žmogų, Remigijų Murauską, kurį teismas šioje byloje išteisino, nurodęs, kad M.Žalimas meluoja.
Tačiau esminė šios bylos aplinkybė – jau minėtas „liudininkas” M.Žalimas prisipažino, kad melagingai apkaltino R.Ivanauską vadinamoje Garliavos byloje tik todėl, kad išvengtų kalėjimo Revinskio byloje.
Parodymus apie tai, kad M.Žalimas tyčia melavo, siekdamas išvengti kalėjimo kitoje byloje, davė buvęs Tele-3 laidos „Abipus sienos” žurnalistas Virginijus Gaivenis nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme Remigijaus Murausko baudžiamąją byla (Nr. 1-434-655/2013).
Primenu, kad M.Žalimą „surado“ žurnalistas Virginijus Gaivenis, kuris laidoje „Abipus sienos“ paskelbė sensaciją, neva Policijos departamentas buvo informuotas apie planuojamas žudynes.
Primenu, kad M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus (tai daug kartų pripažino teismas), siekdamas išvengti atsakomybės už Baltarusijos piliečio Revinskį sunkų kūno sužalojimą. Prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį R.Murauską, tačiau teismas jį išteisino.
Primenu, kad Revinskio sužalojimo byloje V.Gaivenis atsižadėjo savo „šaltinio“ M.Žalimo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-434-655/2013 Vilniaus miesto apylinkės teisme davė tokius parodymus :

V.Gaivenis paliudijo : „Laidą rengiame mano iniciatyva. Visa tai buvo jau po Žalimo liudijimo, kada jisai ėmė neigti kai kurią informaciją, kai kuriuos faktus, kuriuos buvo išdėstęs prieš televizijos kamerą. Ir todėl kilo mintis labiau pasidomėti anąją byla, t. y. dėl ko jis atvyko pas mane, dėl ko pirmą kartą susirado mane.
Pati istorijos pradžia buvo 2011 m. spalio 25 d., kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad kuo greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau; „0 ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?’. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 minučių pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių nufilmuotume visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t. y. viena tai istoriją, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimas kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko lodžius, rinko žodžius atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą ir pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs į tokią situaciją daug faktų, daug pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to. kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą…Šiandien aš tvirtai įsitikinęs, kad jei ne šitoji byla, ne žinia, kad jam pareikšti kaltinimai šitoje byloje, jis tikrai nebūtų atėjęs ir nieko pasakojęs. O kada jis ėmė akivaizdžius faktus neigti, ką jis pasakojo man, tada man pasidarė aišku, kad visur yra sugalvotos istorijos. Tarp tikrų faktų pripainioti pašaliniai faktai. Tai toks žmogaus tipas, aš 20 metų žurnalistikoje ir yra informacijos valdymo patirtis. Jis dabar akivaizdžiai teigia, kad aš prašiau apie pinigus pasakoti, paprašiau paminėti Račkausko pavardę.
Žalimas bandė pasislėpti nuo atsakomybės šitoje byloje.
Taip, tai yra vienas iš bandymų ir jis tai net viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šioje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus pripažintas teisiamuoju, tai jis neliudys Ivanausko ir kitų savo bičiulių byloje, kad jis neduos parodymų šioje byloje, kad trukdys teisingumui. Tai yra tam tikra spaudimo ir šantažo teisėsaugai priemonė. Aš tik taip galiu šitą vertinti.
Žalimas buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti ir neva kažkas iš Policijos departamento jam pažadėjo šioje byloje susitvarkyti. Jis neva pasakęs, kad tą dieną, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. „Ach jūs tokie, tai aš tada papasakosiu, kas buvo ir ko nebuvo, tačiau jums bus labai blogai“.
Į teismo klausimą liudytojas: – jis betarpiškai tokius žodžius pasakęs yra “kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“ Čia ne mano tokia pozicija, jis tai yra pasakęs pats.

Baudžiamąją bylą R.Ivanauskui galimai suklastojęs Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas ir toliau tiria savo įtariamus nusikaltimus, nustatinėja, kad jų nebuvo, o teismas tokiai praktikai pritaria. Tai yra prokuroras Savickas nusikaltimus ištiria „rašteliais”, o teismas tokiai praktikai pritaria Priedas – Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje teisėją Gavelytė-Katylienė nurodo, kad rašteliai yra teisėti.
Pabrėžiama, kad baudžiamąją bylą Raimundui Ivanauskui prokuratūra suklastojo pagal užsakymą, nes R.Ivanauskas ne kartą minėjo, kad prokuratūra jam siūlė sandėrį – paliudyti, kad neva žudyti Kedžiui liepė Neringa Venckienė, tada jis irgi būtų tapęs liudininku. Tačiau R. Ivanauskas niekada gyvenime nebuvo sutikęs N.Venckienės, todėl atsisakė melagingai liūdyti ir todėl aštuonis metus, būdamas aklas, praleido kalėjime.
Atkreipiamas dėmesys, kad šioje itin sunkioje nusikalstamoje veikloje galimai dalyvavo ir išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija, kuri baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018 nuteisė R.Ivanauską kalėti pagal žinomai melagingus M.Žalimo parodymus.
https://www.lat.lt/naujienos/lietuvos-auksciausiasis-teismas-atmete-raimundo-ivanausko-kasacini-skunda/612
Atkreipiamas dėmesys, kad už šiuos nusikaltimus niekas nenukntėjo, jie iki šiol nėra atskleisti. Iš esmės šie įrodymai įrodo, kad visa prokuratūros ir teismų sistema yra virtę organizuotais nusikalstamais susivienijimais, ir tik žmonių valia tai galima sustabdyti.
Dėl prokuror Redo Savicko veiklos
2011-06-28 Generalinės mokuratūros ONKTD prokuroras Rėdas Savickas prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Drąsiaus Kedžio atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p.. Kedžio atstovė advokate Sonata Žukauskienė prokuroro nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui. Skunde buvo prašoma panaikinti 2011-06-28 prokuroro nutarimą nutraukti tyrimą atžvilgiu, kadangi nesurinkta abejonių nekeliančių įrodymų, kad inkriminuojamas veikas padarė D.Kedys, prašoma atnaujinti ir tęsti ikiteisminį tyrimą.
Aukštesnysis prokuroras Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas 2012-01-10 nutarimu pareiškėjos skundą atmetė visa apimtimi. Pareiškėja vyresniojo prokuroro nutarimą apskundė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
2012-03-05 nutartimi Nr. ITS 919-909/2012 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėja J.Raciūtė pareiškėjos skundą tenkino visa apimtimi, panaikino abu skundžiamus prokurorų nutarimus. Teismas rėmėsi LAT praktika Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-444/2011) ir konstatavo, kad „…tik tęsiant baudžiamąjį procesą, gali būti patikrintas asmeniui pareikštų įtarimų ir kaltinimų pagrįstumas, todėl nagrinėjamu atveju prokuroras savo kompetencijos ribose turėjo galimybę arba nutraukti ikiteisminį tyrimą nevertinant kaltės įrodymų ir nekonstatavus, kad byloje pakankamai duomenų, patvirtinančių Kedžiui pareikšto įtarimo pagrįstumą (BPK 212 str.), arba spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo surašant kaltinamąjį aktą ir perduodant kaltinamąjį aktą su visa bylos medžiaga teismui (BPK 218, 220 str.). bylą į teismą… Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumo, dėl prieštaravimų tarp duomenų bei abejonių pašalinimo, taip pat dėl duomenų (įrodymų) vertinimo nenagrinėtini, kadangi tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, turi įrodymų vertinimo teisę… “
Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas 2012-03-14 skundu minėtą teisėjos nutartį apskundė aukštesniam teismui, prašė nutartį panaikinti, palikti ankstesnius prokurorų nutarimus.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja L.Gurevičienė 2012-04-11 nutartimi Nr. 1S-223-149/2012 aukštesniojo prokuroro skundą atmetė, paliko galioti skundžiamą nutartį. Apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad „…tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme dėl mirusiam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumo gali būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija. Ikiteisminis tyrimas atliktinas ir baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisyne nagrinėtina pagal bendrąsias taisykles, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, bei atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kurio byla nagrinėjama, mirė. Iš kategoriškų prokurorų išvadų galima spręsti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20- 1-00917-09 surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo Drąsiaus Kedžio veikos, todėl niekas netrukdo prokurorams surašyti kaltinamąjį aktą ir kartu su byla perduoti į teismą. „
2012-09-06 Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras Rėdąs Savickas nutarimu vėl nutraukė ikiteisminį tyrimą Kedžio atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. Nutarime tik paminėtos teismų nutartys dėl neteisėto tyrimo nutraukimo Kedžio atžvilgiu, tačiau sąmoningai nenurodyti teismo išvados nei motyvai dėl galimumo surašyti jo atžvilgiu kaltinamąjį aktą ir jį perduoti teismui su visa bylos medžiaga. Prokuroras R.Savickas neįvykdė teismo nutartyse suformuluotų privalomųjų nurodymų, ir vėl bylą neteisėtai nutraukė tais pačiais neteisėtais pagrindais, t.y. padarydamas kategoriškas išvadas dėl D.Kedžio kaltės, žinodamas, kad pagal įstatymą ir privalomus teismo nutartyse suformuluotus nurodymus tokiais pagrindais bylos Kedžio atžvilgiu nutraukti negalima. Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras , kaltę įrodinėja būtent remdamasis tokiu neteisėtu prokuroro R.Savicko nutarimu, t.y. prokuroro suformuluotu įtarimu . dėl Furmanavičiaus ir Naruševičienės nužudymo, žinodamas, kad tie įtarimai nebuvo patikrinti teisme įstatymo numatyta ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartyje Nr. ITS 919-909/2012 bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012-04-11 nutartyje Nr. 1S-223-149/2012 aiškiai nurodyta tvarka. Šioje byloje teismas negali patikrinti suformuluotų įtarimų pagrįstumo, kadangi jo atžvilgiu nesurašytas kaltinamasis aktas. Kaltinamajame akte, kaip ir teismo nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Dėl liudininko Mindaugo Žalimo melagingų parodymų
Dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams aprašant R.Ivanausko galimai padarytas nusikalstamas veikas. Suformuluotame kaltinime aprašyti ne tik jo, kaip padėjėjo veiskmai, bet labai konkrečiai aprašyti ir Mindaugo Žalimo veiksmai. Tai pat prokuroras įrodinėjo, kad sukurstytas Ivanauskas „ aktyviais veiksmais padėjo Kedžiui rengti ir padaryti nusikalstamas veikas. Tiek prokuroro kaltinamaiame akte aprašyti Ivanausko reiksmai, tiek ištirti byloje įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M.Žalimo vaidmuo nužudant ir o taip pat rengiantis nužudyti nėra antraeilis. Jis buvo ypač aktyvus minėtų nusikalstamų iniciatorius, planuotojas ir padėjėjas, jam net buvo prakirtas tiesioginio vykdytojo vaidmuo, ir tokie jo veiksmai buvo viena iš pagrindinių sąlygų, nulėmusių nusikalstamų veikų padarymą ir jų pasekmes. Tačiau viso proceso metu M.Žalimas nebuvo apklaustas įtariamuoju, viso proceso metu jo statusas buvo liudytojo, nors jau iš kaltinamojo akto matosi, kad jis buvo rengiamų nusikalstamų veikų bendrininkas ir netgi vykdytojas.
Tai esminiai baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo nažeidimai. Kaltinime nurodyta, kad „nežinant Kedžiui, Žalimas 2009-09-16 kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus pranešdamas apie rengiamą nusikalstamą veiką, t.y. apie rengiamą nužudymą, ir tokiu būdu savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką. “
Taigi, iš suformuluoto kaltinimo seka, kad Žalimas 2009-09-16 savanoriškai (pranešdamas policijos pareigūnams), galutinai ir besąlygiškai atsisakė nabaigti nusikalstamą veiką. Bet šias aplinkybes visiškai paneigia pačiame kaltinime aprašyti veiksmai ir byloje ištirti įrodymai, tačiau toliau kaltinime nurodyta, kad „… 2009-10-02 vakare, tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame Šarkuvos g. 14-76, Kaime, Kedžiui pasakius, kad ir jis rengiasi žudyti 2009-10-05 ryte, kartu su Ivanausku, dalyvaujant ir , aptarė veiksmus, padedant pasislėpti po jo rengiamų nusikaltimų padarymo, ir susitarė kad 2009-10-05 šis veiks pagal iš anksto sutartą planą…“.
Taigi, jau iš kaltinimo matyti, kad Žalimas 2009-09-16 ne tik neatsisakė toliau tęsti dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, o 2009-10-02 bendravo su Kedžiu, kartu aptarinėjo jau konkrečią nužudymo datą, tikslų laiką, bendrininkų vaidmenis ir kitus veiksmus bendram nusikalstamam sumanymui realizuoti. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ir ne tik 2009-10-02, bet ir 2009-10-04, t.y, nužudymų išvakarėse, jis vėl buvo susitikęs ir bendravo su Kedžiu , vėl aptarinėjo bendrus nusikalstamus veiksmus. Jis ne tik kad aiškiai neišreiškė bendrininkams savo valios nutraukti nusikalstamus veiksmus, bet ir žudynių išvakarėse aktyviai dalyvavo aptariant ir tikslinant numatytų žudynių rdanus, skatino kitų bendrininkų pasiryžimą rengtis ir vykdyti nužudymus. Jis neatsiėmė iš sodo namo . rakto, kurį iš anksto buvo davęs , negrąžino jo daiktų, kuriuos buvo nuvežęs į sodo namelį. Jis ir toliau naudojosi mobilaus ryšio telefonu, specialiai iš anksto įgytu ir skirtu bendrauti tik su bei pažadėjo kad 2009-10-05 įvykdžius nužudymus, jis lauks jo telefoninio skambučio ir važiuos jį paimti bei numatytu maršrutu nuvežti į numatytą slapstymosi vietą.
Teismas nurodė, kad M.Žalimas viską melavo
Antra, Vilniaus miesto anvlinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38- 536/2014 konstatuota, kad Žalimas iš tikrųjų 2009-09-16 kontaktavo su policijos pareigūnais, bet jiems nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie Kedžio rengiamus nusikaltimus, kurios pagrindu policijos pareigūnai būtų galėję suvokti apie rengiamus nužudymus. Tą patvirtina minėtos bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duoti išteisintųjų policijos pareigūnų V.Račkausko, T.Ulpio, E.Damukaičio, D.Sinkevič, V.Vitkovskio parodymai. Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-536/2014 neįsiteisėjęs, bet ir nepanaikintas, bylos procesas vyksta apeliacinės instancijos teisme.
Byla politizuota, dėl to nuteisti nekalti žmonės
Pranešu Lietuvos Aukščiausiajam teismui, kad visa vadinamojo Garliavos pedofilijos ir nužudymų byla yra visiškai politizuota, politikams nurodinėjant, kaip ši byla turi būti tiriama.
Tai yra : LR generalinis prokuroras A.Valantinas 2010 m sausio 27 d. buvo iškviestas į LR prezidentūrą, pas prezidentę Dalią Grybauskaitę gauti nurodymų, kaip reikia tirti vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą, kurioje įtariamasis buvo Andrius Ūsas, ir kas turi būti padaryta šioje byloje. Vien pats faktas, kad prezidentė kviečiasi gen. prokurorą dėl vienos konkrečios labai visuomenę sukrėtusios bylos, reiškia, kad prokurorams buvo daromas spaudimas. Tuo labiau, kad Valantinas pas prezidentę praleido tris valandas, kvietėsi pas ją savo pavaduotojus, o apie sprendimą pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, ir palikti jam tik kaltinimus „priekabiavus“, o ne „prievartavus“, Valantinas žurnalistams paskelbė išėjęs iš prezidentės kabineto (pridedamas – delfi.lt straipsnis).
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pedofilijos-byla-keliaus-i-teisma-itariamasis-joje-ausas-28290073
Straipsnyje teigiama, kad „Šalies vadovė, iškamantinėjusi pareigūnus, sutiko, kad jie gali dirbti toliau. „Šiuo metu Generalinė prokuratūra daro žingsnius, kurie leidžia jos veiklą vertinti teigiamai“, – žurnalistams teigė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Baigti tyrimą minėtoje byloje prokurorai žadėjo iki sausį. „Prokuratūros vadovai informavo valstybės vadovę, kad pedofilijos byla yra parengta ir keliaus į teismą. Ji nėra nutraukiama. Tai iš esmės yra tas rezultatas, kurio prezidentė tikėjosi. Faktas, kad ji vis tik atsidurs teisme, teikia vilčių, jog šita tragiška Kauno istorija galbūt sulauks atomazgos“, – pažymėjo atstovas spaudai.
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnis. Draudimas kištis į prokuratūros veiklą nurodo, kad „Valstybės valdžios ir valdymo organams bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, spaudos, radijo, televizijos darbuotojams draudžiama kištis į prokuratūros darbą vykdant bylų tyrimą ir prokurorinę priežiūrą. Bet koks poveikis prokurorui ar tardytojui, siekiant priimti neteisėtą sprendimą, užtraukia atsakomybę pagal įstatymus“.
Šioje byloje akivaizdu, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kišosi į prokuratūros darbą – darė prokuratūrai neteisėtą poveikį – kvietėsi pas save generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, ir galimai nurodė jam pakeisti kaltinimus Andriui Ūsui, palikti tik kaltinimą seksualiniu priekabiavimu. Gen. Prokuroras Valantinas pasidavė spaudimui ir nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai perduoti A.Ūso baudžiamąją bylą, palikti tik kaltinimus priekabiavimu. Nors visi įrodymai šioje byloje rodo, kad auka buvo prievartaujama, o ne prie jos seksualiai priekabiaujama. Todėl turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl poveikio prokuratūrai – nurodymo jai, kaip turi būti tiriama ši byla, ir kokie kaltinimai palikti.
Neabejotina, kad Daliai Grybauskaitei einant prezidentės pareigas, o gen. prokuroro – jos paskirto Evaldo Pašilio ši pedofilijos byla negalėjo būti objektyviai ištirta. Tai, kad E.Pašilis pasirašė ir išsiuntė į JAV ekstradicijos prašymą, suklastojęs 41 kaltinimą Neringai Venckienei, ir iš kurių JAV teismas paliko tik keturis, įrodo, kad prokuratūra iki šiol veikė nusikalstamai ir neteisėtai tiek šioje, tiek ir Neringos Venckienės atžvilgiu. Be to, šioje byloje buvo nužudyti Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir Drąsius Kedys. Šioje byloje liudininkė Neringa Venckienė paliudijo, kad prokuratūra puikiai žino, kad teisėją Joną Furmanavičių nušovė ne Drąsius Kedys, ir tai paliudijo net septyni liudininkai, matę J.Furmanavičiaus nužudymą Prokuratūra viešai kalba, kad iš senamiesčio gatvių, kur buvo nužudytas Furmanavičius, buvo paimti visi vaizdo įrašai. Juos neva dar siuntė į užsienį tirti. „Tai kodėl tų vaizdo įrašų iki šiol neparodo?
Juk tada būtų aiškiai matyti, ar automobiliu (iš įvykio vietos – aut. Pastaba) važiuoja Kedys, ar ne. Aš supratau, kad vaizdo įrašuose nufilmuotas ne Drąsius Kedys, todėl jie ir nerodomi“, spaudai teigė N.Venckienė.
Jokie įstatymai renkant informaciją apie Garliavos pedofilijos bylą nebuvo pažeisti, priešingai – dauguma jų paimta iš viešai platinamos Neringos Venckienės knygos „Drąsiaus viltis – išlegbėti mergaitę“.
2014 m. gegužės 1 d. valstybinio-komercinio transliuotojo LRT eteryje kandidatams į LR Prezidentus diskutuojant pedofilijos ir žudymų istorijos tema, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas viešai apkaltino neįvardintus prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėjus nusikalstamu poveikiu bylos šaliai.
https://www.youtube.com/watch?v=vrsTHtRy5D8
„Čia prezidentė ir prezidentės aplinka tikrai aktyviai dalyvavo šitame procese, nes kaip žinote, Vilniaus m. Savivaldybė tam tikrą laikotarpį atstovavo mergaitės interesus teismuose, ir prezidentės patarėjai skambindavo mūsų darbuotojams, kurie ateidavo pas mane ir klausdavo: ką daryti, gerbiamas mere, man daro spaudimą elgtis taip teisme, elgtis taip ir kitaip“, – sakė A. Zuokas.
Seimo laikinajai tyrimo komisijai prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas J. Rėksnys taip pat teigė, kad kai kurios bylos būdavo vežamos į Prezidentūrą. Jis tvirtino, kad ten keliavo garsioji Garliavos pedofilijos byla.
„Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš (prokurorės – BNS) Danutės Blažienės žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla. (…) Tam tikros bylos gulėjo pas generalinį prokurorą seife po 8 – 9 mėnesius“, – pasakojo J. Rėksnys. Jis pasakojo apie tiesioginę Grybauskaitės poveikį prokurorams : Kai M.Dūda nusprendė nutraukti bylą dėl CŽV kalėjimo, tai, pasak J.Rėksnio, „generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 minučių ir persigalvoti, (…) siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks Prezidentūrai“, – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai trečiadienį liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Tą aplinkybę, kad dar pirminėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo pakankamai duomenų, leidžiančiu įtarti Laimą Stankūnaitę bendrininkavus su asmenimis, galimai seksualiai išnaudojusiais jos mažametę dukra, dar 2009 m. spalio 6 diena galutine ir neskundžiamą nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. IS-732/09; IS733/09; IS-769/09. Šioje nutartyje rašoma :
„Nukentėjusioji …apklausų metu aiškino jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t.y. ji, L. ir A. Ūsas gulėdavo lovoje (t. 1, b. 1. 20-24, 75-78). Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. numato, jog padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima įtarti, jog L, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę | pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių. Todėl teismas mano, jog pradėtame ikiteisminiame tyrime yra duomenų ir apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 4 str., padarymą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad prokurorės 2009-04-02 d. nutarimas bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-07-20 d. nutartis priimti skubotai, išsamiai neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų bei bylos aplinkybių, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta patenkinti D.Kedžio skundą dėl Kauno miesto apylinkės prokurorės G. Ročienės 2009-04-02 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L atžvilgiu pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., panaikinimo, yra naikintina, o klausimas dėl įtarimo pareiškimo jau pradėtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str. perduotinas svarstyti prokuratūrai“.
Nebesikartosiu, nes visi mano argumentai, kad vaikų preivartavimas šioje byloje tikrai buvo surašyti mano skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Tačiau esminė aplinkybė – D.Kedytės parodymus patvirtino valstybinė prischaitrinė ekspertizė, tačiau jie vėlgi buvo ignrouoti : Siekiant nustatyti nurodytų mažametės parodymų teisingumą (2008-12-17 ir 2008-12-30), jos psichologinę ir psichinę būsenas, 2009-03-03 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi (1 t., b.l. 48-49) buvo paskirta mažametės mergaitės ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o ekspertams atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus.
Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvados :
Atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. ..Nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.
Negali (negalėjo) suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo joms priešintis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (11., b. l. 75-78), atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama į klausimus, mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „ laižo liežuviu laižė daug kartų (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausi, bumą, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, ..tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“. Andrius „raudonas“, „storupilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtine, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“.
Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog mergaitei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nepastebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai) įvykio sekai bei duoti apie tai parodymus.
Teismo nutartis apie „ištrintą nukentėjusiosios atmintį“ yra klastotė. Kaip žinoma, A.Ūsą teisusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija (pirmininkaujama Audriaus Cinino) nusprendė neapklausti nukentėjusios, o jos visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas Cininas viešai įvardino kaip „ištrinta atmintimi“. Akivaizdu, kad teisėjas Cininas, gyvenime nematęs nukentėjusios Kedytės, negalėjo nustatyti, kad jos atmintis ištrinta, tuo labiau, kad teisėjas Cininas neturi kvalifikacijos „nustatyti ištrintą atmintį“. Visos šios aplinkybės rodo, kad tiriant šią pedofilijos bylą, tiek teisėjai, tiek ir prokurorai piktnaudžiavo tarnyba. Faktas, kad gen. prokuroras A.Valantinas buvo kviečiamas pas prezidentę Grybauskaitė gauti nurodymų dėl šios bylos, įrodo, kad prokurorams buvo daromas spaudimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Mateikienė, nuteisdama mane 2019-12-03 d. nuosprendžiu (b.b. Nr.l- 1725-961/2019), piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų – jai buvo pateikti įrodymai, kad pedofilija buvo, tačiau ji vis tiek mane nuteisė už tariamą šmeižtą, už teiginį tinklalapyje wvvw.laisvaslaikrastis.lt leidžiamame leidinyje „Laisvas laikraštis“ 2018 m. rugsėjo 29 d. straipsnyje „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“.
Straipsnyje „Pedofilijos bylos šaknys – Stasys Stankūnas girtas lupdavo savo dukras, varydavo iš namų, ir šios merginos vėliau jau savo dukras pardavinėjo pedofilams“ buvo teigiama, kad ..Laima Stankūnaitė – nelaiminga moteris, nepatyrusi tėvų meilės, o tik smurtą, panašiai elgiasi ir pati – prievartaujamai dukrai siūlė „pakentėti“, nes ir pati kentėjo nuo vaikystės“, aiškindamas, kad Laimutės Stankūnaitės duktė buvo prievartaujama ir kad duktė pasakojo apie dėmę, t. y. teigdamas: „Kaip tik apie šią dėmę pasakojo ir prievartaujama Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukra Deimantė, kuri buvo pagrobta iš savo namų ir S. Skvernelio nurodymu nežinia kur pradanginta“, aiškindamas, kad Laimutė Stankūnaitė ir jos mirusi sesuo Violeta Naruševičienė pardavinėjo savo dukteris pedofilams, kad Laimutės Stankūnaitė duktė papasakojo, kad ji ir jos mirusios sesers dukterys buvo prievartaujamos motinos namuose, kad dėl prievartavimo dukteriai buvo išplatėjusi „storoji žarna“, t. y. teigdamas: „Ar gali taip būti, kad toks tėvų auklėjimas diržu ir smurtu vėliau sąlygojo tai, kad abi Stankūno dukros vėliau panašiai elgėsi ir su savo dukromis – jos galėjo pardavinėti savo nepilnametes dukras pedofilams? Juk Deimantė Stankūnaitė pasakojo, kad jos abi buvo prievartaujamos mamos namuose, o tai, kad vyresniajai, prievartavimo metu sulaukusiai aštuonerių metų amžiaus V.Naruševičienės dukrai buvo išplatėjusi „storoji žarna”, ir mergaitė nelaikė išmatų, paliudijo ir medicininės išvados“, t. y. neva šmeižė Laimutę Stankūnaitę”.
Minėti Mateikienės ir Cinino paskelbti nuosprendžiai kategoriškai prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai nepilnamečių seksualinio prievartavimo bylose
BYLA 2K-43-648/2017 nurodoma, kad teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti esmingai nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539-976/2015).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo mažamečio K. K. parodymai byloje gauti nepažeidžiant apklausos proceso taisyklių, yra vieni reikšmingiausių įrodymų vertinimo procese. Siekiant įsitikinti mažamečio parodymų patikimumu byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurioje pateikta išvada apie K. K. gebėjimą duoti parodymus, įvykių suvokimą, polinkį fantazuoti ar meluoti ir pan.
Kaip žinia, mažametė nukentėjusioji Deimantė Kedytė visą laiką ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama prokuratūros, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, visą laiką liudijo, kad buvo prievartaujama Andriaus Ūso ir dar dviejų vyriškių. Primenu, kad net penkios ekspertizės, įskaitant ir valstybinę kompleksinę psichiatrinę ekspertizę – visos jos padarė išvadą, kad D.Kedytė nelinkusi išsigalvoti, o jos pasakojimas paremtas jos pačios patirtimi.
Tačiau teisėjas Cininas, nurodęs nekviesti į bylą nukentėjusiosios D.Kedytės, sąmoningai siekė nuslėpti sunkius nusikaltimus – vaikų prievartavimą.
Tiek teisėjas Cininas, tiek ir jo nuosprendžiu pasirėmusi Mateikienė padarė esminius BPK pažeidimus, siekdami nuslėpti sunkius nusikaltimus. Todėl turi būti atitinkamai vertinami. Nei Cininas, nei Mateikienė nieko nepasisakė dėl to, kad valstybinė psichiatrinė psichologinė ekspertizė nustatė, kad mažametė nėra linkusi meluoti, o jos pasakojimas paremtas jos asmenine patirtimi.
Tačiau teisėjas Cininas nusprendė pasiremti įtariamojo Andriaus Ūso surasta ir pasamdyta privačia psichiatre, kuri nurodė, kad D.Kedytei įtaką galėjo turėti jos tėvas. Atkreipiamas dėmesys, kad tik valstybinė psichiatrinė ekspertizė yra teismų praktikoje laikoma patikima ir bešališka, ir kilus abejonėms, nukentėjusieji ir liudininkai apklausiami teisme. Tam, kad nebūtų įrodyta pedofilija ir kad nereikėtų nuteisti A.Ūso, teisėjas Cininas, neturėdamas jokios medicininės patirties ar kvalifikacijos, nuosprendyje nurodė, kad „mergaitės atmintis ištrinta”, ir kad jos pasakojimas apie patirtą seksualinę prievartą nepasitvirtino neva tik todėl, kad per apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjus ji kalbėjo tyliai ir nedrąsiai.
Žinoma, kad toks įrodymų vertinimas yra sąmoninga tyčia, norint nuslėpti sunkius nusikaltimus prieš vaikus.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai yra šie:
naujai paaiškėjusios aplinkybės (kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos proceso metu): įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas (BPK 443, 444 straipsniai);
Šiuo atveju naujai paaiškėjusios aplinkybės – Garliavos pedofilijos byla iki šiol neištirta, žudikai nenustayti, bylos suklastotos nekaltiems žmonėms pagal politikų nurodymus. Nė vienas šių klausimų nėra atsakytas, priešingai daromi nauji nusikaltimai, kad pridengti mano suminėtus. Iš esmės ši byla lems ir visos Lietuvos taip vadinamos „teisinės” valstybės ateitį – ar ji toliau liks bananų respublika, ar ims pagaliau vykdyti teisingumą.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, prokuratūros prašau – prašau atnaujinti baudžiamąją bylą dėl teisėjo Furmanavičiaus nužudymo, išsiaiškinti, kodėl prokurorai galimai nuslėpė jo žudikus, suklastojo baudžiąmąją bylą nekaltam žmogui, o teismai tomis pasakomis taip lengvai patikėjo. Prašau atnaujinti šią bylą ir dėl to, kad minėtos aplinkybės – vienintelis „liudininkas” Mindaugas Žalimas žurnalistui Gaiveniui prisipažino, kad davė žinomai melagingus parodymus Ivanausko atžvilgiu tik todėl, kad išvengtų atsakomybės kitoje byloje, kuri jis pats buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais.
Kitaip sakant, buvo padaryti labai sunkūs nusikaltimai – žužudytas teisėjas, ir dar keli žmonės, išprievartauti mažamečiai vaikai, tačiau visus šiuos nusikaltimus pridengė prokuratūra ir teismai, piktnaudžiavę jiems suteiktais įgaliojimais.
Todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Šį tyrimą prašau atlikti Europos prokuratūrai, kadangi minėtos aplinkybės įrodo, kad Lietuvos prokuratūra vykdo ir paklūsta politikų spaudimui.
Lietuvos aukščiausiojo teismo prašau : atnaujinti minėtą bylą, kuriuose buvau nuteistas už tai, kad parašiau tiesą. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 d. nuosprendį (b.b. Nr.1-1725-961/2019). 2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-07 d. nutartį (b.b. Nr.1A-170-935/2020). Taip pat prašiau ištirti neteisėtą valstybės pareigūnų spaudimą Garliavos pedofilijos byloje ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl poveikio prokurorui.
Minėtos aplinkybės – kad prokuratūra žinojo, kad teisėjo žudikų buvo du, ir nė vienas nepanašus į D.Kedį – man tapo žinomos visai neseniai, susipažinus Vilniaus apygardos teisme su byla ir pasidarius čia pridedamas bylos kopijas. Todėl prašau atnaujinti baudžiamąją bylą dėl šių naujai paaiškėusių aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusius su Garliavos pedofilijos ir teisėjo Furmanavičiaus nužudymo byla
Priedai –
Gen. prokuratūros prokuroro Savicko „raštelis” dėl sunkių nusikaltimų dengimo
Žurnalisto Virginijaus Gaivenio parodymai teisme
Vilniaus apygardos teismo nutartis, legalizuojanti sunkius nusikaltimus