Teismas spręs, ar LRT turės paskelbti apie teisėjų ir prokurorų gaujos nusikaltimus A.Drižiaus atžvilgiu

2

Aurimas Drižius

Kreipiausi į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl Vyriausios rinkimų komisijos atsisakymo vykdyti įstatymus ir įpareigoti LRT.lt paskelbti mano atsakomąją nuomonę. Rytoj teismas nagrinės mano skundą

Tai yra, perskaitęs visuomenininio transliuotojo lrt.lt portale, kad esu didžiausias recidyvistas tarp kandidatų į Seimą – teistas 11 kartų, paprašiau lrt.lt paskelbti mano atsakomąją nuomonę.

Nurodžiau, kad reikėtų šiek tiek paaiškinti, kas yra „teisinė valstybė” Lietuvos Respublika.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2358068/i-seima-kandidatuoja-63-teisti-asmenys-pirmauja-11-kartu-kaltu-pripazintas-drizius

Kaip žinia, Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatas, apie kurį paskelbtą kompromituojanti informacija, turi teisę kreiptis dėl atsakomosios nuomonės, ir šį taip pat turi būti paskelbta. LRT atsisakė tai padaryti, ir VRK tam pritarė. Todėl rytoj einu į teismą stebėti, kaip vėl bus laužomi įstatymai ir paneigta mano teisė į atsakomąją nuomonę:

Lyg tyčia vakar gavau Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria prokuratūra įpareigota ištirti šios teisėjų ir prokurorų gaujos įtariamus nusikaltimus mano atžvilgiu. Ši gauja – tai visas Lietuvos „teisės žiedas”. Prokurorai Grunskienė, Ivanauskas, Verseckas, teisėjai Cininas, Dzedulionis (kuriam nurodyta nuteisti „Snoro” savininkus už akių) ir beveik visas taip vadinamas „aukščiausias teismas”


Nors reikia verkti, teismas mane toliau juokina.
Tiksliau, krečia šposus, kaip sako žmonės.
Kaip žinia, teismai savo nutartis priima remdamiesi Konstitucija ir įstatymais.
Net Konstitucijoje parašyta, kad negalioja joks teisės aktas ar įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tik bėda, kad mūsų teisėjai jau seniai spjauna ant Konstitucijos ir įstatymų. Jie nurodo, kad „teismas yra virš įstatymo”.
Kuo toliau, tuo kvailiau. Kad tik išnešti savo sveiką kailį, padarius begalę sunkių nusikaltimų. Kai tie nusikaltimai per daug akivaizdūs, tada teismas išaiškina, kad jis yra „virš įstatymo”.
Trumpai istorija tokia – pridaviau visą šią teisėjų gaują į prokuratūrą kad keltų bylas dėl piktnaudžiavimo ir įstatymų nesilaikymo.
Jau 15 metų visa ši gauja mane persekioja už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. Nors tai mano amatas ir profesija, tačiau banditai ją paskelbė sunkiu kriminaliniu nusikaltimu. Tai yra uždraudė rašyti straipsnius apie Sadecką, nes jam tai labai nepatinka.
Draudimas rašyti straipsnius arba rengti laidas yra cenzūra. Konstitucijos 44 str. aiškiai sako, kad „cenzūra uždrausta”. Lygiai tą patį sako ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Na ir kas, teisėjams ant to nusičiurkšt. Jie mane penkis kartus nuteisė už teisėtą veiklą, paskelbę mane kriminaliniu nusikaltėliu vien todėl, kad rašiau straipsnius, kurie nepatiko sadui.
Tada pridaviau visą šią teisėjų gaują prokuratūron – nes įstatymas aiškiai sako, kas yra piktnaudžiavimas – tai savo įgaliojimų viršijimas persekiojant nekaltus žmones.
Stumdausi su tais banditais jau 15 metų, jie niekaip neprisipažįsta, kad visi priklauso nusikalstamai gaujai. Kuri neva „vykdo teisingumą”.
Prokurorai nurodė, kad persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą yra šventa teisėjų teisė ir pareiga.
Apskundus prokuroro išmintį, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Mikužytė priėmė nutartį, kurios tyčia neišsiuntė man, kad negalėčiau jos laiku apskųsti – tai jau pripažino Vilniaus apygardos teismas. Mat buvo ką slėpti – teisėja Mikužytė nurodė, kad įkalinti žurnalistus už jų teisėtą veiklą yra visiškai teisėta.
Nurodžiau, kad tai tęstinė nusikalstama prokuratūros veikla, ir vien šioje byloje prokurorai jau pusę metų vilkino priimti procesinį dokumentą dėl mano skundo, kol galiausiai Vilniaus apygardos teismas juos įpareigojo priimti nutarimą dėl mano skundo, kaip juos įpareigoja BPK numatyta tvarka. Gen. prokurorė Grunskienė atsisakė vykdyti neskundžiamą teismo nutarimą, ir jį apskundė, tačiau apeliacinis teismas nurodė, kad neskundžiamas teismo nutarimas negali būti skundžiamas.
Prokuroras Valentukevičius nutartimi nurodė, kad „nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad teisėjų M. Striauko, A. Cinino, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G.Dzedulionio, M. Kursevičiaus bei Generalinės prokurorės pavaduotojo G. Ivanausko veiksmuose būtų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ar 229 str., sudėties požymių, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad byloje Nr. 1S-452-957/2023 teisėjo M. Kursevičiaus priimtoje nutartyje bei Generalinės prokurorės pavaduotojo G. Ivanausko pateiktame 2023-03-08 atsakyme Nr. 17.2.-852 būtų įtvirtinti objektyviai tikrovės neatitinkantys duomenys. Pareiškėjo pateikti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti subjektyvia jo nuomone”.


Tai, kad minėti teisėjai mane persekiojo ir nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, įvedę cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, prokuroras vadina „neobjektyviais duomenimis”.
Kartais man atrodo, kad prokuratūroje dirba žmonės, kurie nesugeba suprasti elementariausių dalykų – pvz., kad teisėjai turi vadovautis Konstitucija ir įstatymais. Tai juos įpareigoja ta pati Konstitucija ir Teismų įstatymas.
Kaip „neobjektyvius duomenis” prokuroras Valentukevičius nurodo šiuos mano skunde pateiktus faktus :
Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas M.Striauskas ir minėta Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. Teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Cenzūra buvo pavadinta „teismo sprendimo nevykdymu”.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą (tai yra cenzūrą). Mat Vilniaus pateikiau įrodymus apie Sadecko dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą. Jau minėti Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai net penkiolika kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, kiekvieną kartą suklastodami savo nutartis, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.

T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su melagingu „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net penkiolika kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, inscenizuojant autoįvykį, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.

Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams. Nurodžiau, kad dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie teisėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Striaukas, apygardos teismo teisėjai Cininas, Pakalnytė ir Dzedulionis, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, ir tai įrašę net savo nuosprendyje, tačiau vis tiek mane nuteisę realia laisvės atėmimo bausme.
Cenzūrą jie legalizavo netgi nuosprendyje : „.. Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. jis, žinodamas, kad 2009-04-J0 priimtu ir 2009-05-10 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 -jo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusio su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, jam ir UAB ,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2013-06-08 savaitraštyje „Laisvas laikraštis (2013m. birželio 08-14 Nr. 23(430)) straipsnyje „Autoįvykis?“, Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius: <…>
„Ekskomisarų biuro“ steigėjas ne tik turi sąsajų su paminėta įmone, bet ir dalyvavo, sprendžiant „Mažeikos naftos” privatizavimo klausimus…”

Tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, Vilniaus apygardos teismo teisėjai A.Cininas, Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis ir apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas šioje byloje mane nuteisdami už teisėtą veiklą, žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
Prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ( Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų).

Prokuratūra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nurodė, kad minėtų teisėjų grupės veikoje nėra nusikaltimų sudėties visumos, todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tyčinis žmogaus nuteisimas už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijoje ir įsttaymais uždraustą veiksmą – cenzūrą – yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba.
Kad teisėjai suprato, kad nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą, jie patys pripažino savo paskelbtame nuosprendyje, nurodę visus mano išvardintus argumentus, tačiau dėl jų nieko nepasisakydami. Be to, minėtų teisėjų veikla yra ne tik pavojinga ir nusikalstama, tačiau tai yra ir labai pavojingi nusikaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui, kurie turi didelę visuomeninę reikšmę.
Kadangi Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tai jiems tenka didžiausia atsakomybė už teisingumo vykdymą, ir teisėjų piktnaudžiavimas tarnyba turėtų būti negailestingai baudžiamas. Tuo labiau, kad savo straipsniuose, už kurių išspausdinimą buvau nuteistas, buvo aprašyti teisėjų nusikaltimai ir piktnaudžiavimas tarnyba.
Prokuratūra nuolat kartoja, kad viso šito persekiojimo nėra buvę, o tai tėra mano haliucinacijos ir prielaidos. Atimtas mano šeimos nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kuriame norėjome su šeima gyventi – nėra mano haliucinacija, tai realybė, su kuria aš ir mano žmona iki šiol negalime susitaikyti.
Nurodžiau, kad visi šie įvykiai – man iškeltos baudžiamosios bylos ir nesibaigiantys persekiojimai – yra įvykę ir tebesitęsiantys, prokurorams ir teisėjams masiškai darant sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, ir nesulaukiant jokios atsakomybės už mano išvardintus nusikaltimus. Nors tiek Teisėjų veiklą, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant bylas (atliekant ikiteisminį tyrimą), remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismų įstatymas įpareigoja teismą bylą nagrinėti, klausant tik įstatymo. Įstatymas ir Konstitucija imperatyviai teismams ir prokuratūrai nurodo, kad „cenzūra uždrausta“, tačiau nei teismas, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja.
Bet kokia teisei prieštaraujanti vadinamųjų teisėjų veikla, ypač kai yra nuteisiami nekalti žmonės, ir jiems padaroma didelė žala, gali būti baudžiama tik pagal BK ir įvardijama kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“ ir „tarnybos pareigų neatlikimas“. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?
Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“.
Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net penkiolika kartų, teisėjams klastojant savo nutartis. Todėl tai yra organizuota nusikalstama veikla.

Mano skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nepradėti ikiteisminio tyrimo minėtų teisėjų atžvilgiu nagrinėjo tokia Panevėžio apygardos teismo teisėja Vaidachavičienė, priimdama nutartį dėl skundo Nr. 1 S-108-879/2020 (kopija pridedama). Savo nutartį teisėja Vaidchavičienė suklastojo, į ją įrašydama žinomai melagingas ir tikrovės neatitinkančias žinias, tai yra : „Savo teiginius pareiškėjas grindžia subjektyvia nuomone, kuri neparemta jokiais objektyviais faktais. Vien tai, kad, pasak pareiškėjo nuomonės, teisėjai M. Striaukas, A. Cininas, V. Pakalnytė-Tamošiūnienė, G. Dzedulionis bei prokurorė D. Kisinienė daro nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, ikiteisminio tyrimo organams ir teismui turi būti pateikti bent minimalūs galimai padarytos nusikalstamos veikos faktiniai duomenys. Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, jog jokių tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, o remiantis vien tik A. Drižiaus subjektyvia nuomone pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo” bei „..pareiškėjo nurodyti konkretūs paminėtų teisėjų procesiniai sprendimai ir prokurorės veiksmai palaikant valstybinį kaltinimą savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika.
Objektyvių duomenų, iš kurių matytųsi, kad nurodyti teisėjai ir prokurorė, vykdydami savo profesines funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas pareigas, nėra”.

2 thoughts on “Teismas spręs, ar LRT turės paskelbti apie teisėjų ir prokurorų gaujos nusikaltimus A.Drižiaus atžvilgiu”

  1. A. DRIŽIAU, te [DIEVAS] JŪS saugo. Esate nuostabus žmogus. Šį pasaulį darote gražesne vieta viešindami tiesą. Pasidalinu JŪSŲ straipsniais su viltimi, kad daugiau gyventojų taps sąmoningi / atsibus, pamatys kokio lygio vergovinėje santvarkoje gyvename.

    Te įsigali teisingumas.

  2. Straipsnio pavadinimas klaidinantis. Teismo nutartis visai ne apie tai.Nezinau kodel visi kopijuoja delfi.Delfi visai kitiems tikslams yra skirtas .Negi negalima tiesiog rasyti tiesa , o nerasyti taip kaip raso Delfis .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
0
Jūsų krepšelis
Jūsų krepšelis tuščias