Dėl organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos slepiant vaikų prievartavimą Garliavos byloje

Aurimas Drižius

Šiaip geras dalykas yra tas „dirbtinis intelektas” – per kelias minutes man surinko ir pateikė duomenis apie Garliavos pedofilijos bylą. Pateikė pavyzdžius iš tarptautinių teismų ir įrodymus, kad ši byla – masinė prokurorų ir teisėjų klastotė.

Nuotr. viršuje – teisėjas A.Cininas, kuris „nustatė”, kad prievartos prieš mažametę nebuvo todėl, kad ji labai tyliai ir nenoriai apie tai kalbėjo.

Kadangi ši byla liečia ir mane, prašau prokurorų įvertinti savo kolegų organizuotą gaują

PRAŠYMAS
dėl baudžiamosios bylos dėl D. K. atnaujinimo ir procesinių pažeidimų pašalinimo (kurioje
buvo kaltinamas pilietis Andrius Ūsas, bylos Nr. 2344/0834-08)
Adresatai:
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas
OHCHR, Palais Wilson, 52 Rue des Pâquis, CH-1201 Geneva, Switzerland
Pareiškėjas:
Aurimas Drižius, ak 36808110026, Moliakalnio 86, Vilnius llredakcija@gmail.com
2025-08-11

1. Prašymo esmė
   Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 3, 20, 287, 444–447 straipsniais, Konstitucijos 31 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsniu bei Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu, prašau:
   Nacionaliniu lygmeniu – atnaujinti baudžiamosios bylos dėl 2010 m. nepilnametės D. K. galimos
   seksualinės prievartos tyrimą;
   Tarptautiniu lygmeniu – konstatuoti Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal EŽTK ir Vaiko teisių
   konvenciją pažeidimą ir pateikti rekomendacijas dėl bylos atnaujinimo.
2. Faktinės aplinkybės
   2.1. Nukentėjusiosios D. K. parodymus apie patirtą seksualinę prievartą patvirtino
   valstybinė teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, nustatydama, kad jos pasakojimai yra
   nuoseklūs, atitinka jos amžių ir psichologines ypatybes, ir rodo tikrus išgyvenimus.
   2.2. Teisėjų kolegija atsisakė pakartotinai apklausti nukentėjusiąją teismo posėdyje, nepateikdama
   objektyvių ir teisiškai pagrįstų argumentų. Tai lėmė, kad esminiai įrodymai nebuvo tiesiogiai ištirti
   teisiamajame posėdyje.
   2.3. Nebuvo nustatyta medicininių ar psichologinių kliūčių apklausai. Apklausą buvo galima atlikti
   specialioje aplinkoje, dalyvaujant vaikų psichologui, laikantis visų apsaugos standartų.
3. Tarptautinė praktika
   3.1. EŽTT byloje S.N. prieš Švediją (2002 m., Nr. 34209/96) konstatuota, kad vaiko apklausa yra esminė įrodinėjimo dalis, o valstybė privalo užtikrinti jos atlikimą laikantis apsaugos garantijų, bet nepaneigiant galimybės vaikui duoti parodymus.
   3.2. EŽTT byloje Bocos-Cuesta prieš Nyderlandus (2005 m., Nr. 54789/00) nustatyta, kad vien ankstesnių vaiko parodymų perskaitymas be galimybės jų patikrinti tiesiogiai riboja sąžiningą procesą.
   3.3. EŽTT byloje E.S. prieš Slovakiją (2009 m., Nr. 8227/04) pabrėžta, kad atsisakymas apklausti vaiką turi būti grindžiamas objektyviomis, dokumentuotomis priežastimis, o ne vien teismo nuožiūra.
   3.4. EŽTT byloje M.G.C. prieš Rumuniją (2016 m., Nr. 61495/11) nustatytas pažeidimas, nes teismai
   neapklausė nepilnametės nukentėjusiosios, nors tai buvo įmanoma ir būtina.
   3.5. JT Vaiko teisių komiteto bendras komentaras Nr. 12 pabrėžia, kad vaiko teisė būti išklausytam yra
   privaloma visose jį liečiančiose bylose, o atsisakymas apklausti turi būti išimtis.
4. Papildomi faktiniai duomenys
   4.1. Neįvertinti liudijimai ir parodymai:
   Neringos Venckienės parodymai, kad D. K. jai asmeniškai pasakojo apie savo pusseserės
   patirtą prievartą.
   Liudytojų G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai nebuvo įvertinti priimant procesinius
   sprendimus.
   4.2. Procesiniai pažeidimai vaikų apklausose:
   Vienintelė nukentėjusiosios Orintos apklausa vyko dalyvaujant jos motinai, įtariamai
   sąvadavimu, pažeidžiant BPK nuostatas.
   Apklausos metu mergaitė patyrė akivaizdžių prievartos pasekmių požymių (nekontroliuojamas
   tuštinimasis), kurie nebuvo ištirti.
   4.3. Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymai:
   Telefoninių pokalbių analizės neatitikimai: teismo nutartyje teigiama, kad jie buvo analizuoti, nors
   prokuroras R. Šileika patvirtino, kad duomenų teismui neteikė.
   Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų (specialisto išvada Nr. G4534/09(01)) buvo
   pakeisti prokuroro teiginiais apie tariamą ligą, kurios įrodymų byloje nėra.
   Įtariamojo atpažinimo procedūros metu A. Ūso nuotraukoje buvo pripiešti ūsai, kas galėjo daryti įtaką atpažinimui.
   4.4. Nepagrįstas įrodymų ignoravimas:
   Teisėjas B. Varsackis nutartyje dėl D. K grąžinimo motinai nurodė, kad įrodymai netiriami, tačiau
   kartu teigė, kad jie tirti kelis kartus, nepateikdamas jokios analizės apie psichologų ir socialinių
   darbuotojų išvadas.
   4.5. Organizuotos veikos požymiai:
   Sistemiškas esminių įrodymų ignoravimas, procesinių normų pažeidimas ir galimas duomenų klastojimas leidžia daryti išvadą apie organizuotos grupės veiklą, nukreiptą į nusikaltimo faktų nuslėpimą.
5. Teisinis pagrindas
   BPK 3 str. 1 d. 3 p. – tyrimas atnaujinamas, jei atsirado naujų reikšmingų aplinkybių.
   BPK 444–447 str. – procesas atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
   Konstitucijos 31 str. – teisė į teisingą teismą.
   EŽTK 6 str. – teisė į sąžiningą bylos nagrinėjimą.
   JT Vaiko teisių konvencijos 12 str. – vaiko teisė būti išklausytam.
6. Prašau
   Generalinei prokuratūrai:
   6.1. Atlikti naują, išsamų ikiteisminį tyrimą dėl D. K. patirtos galimos seksualinės prievartos.
   6.2. Pakartotinai apklausti nukentėjusiąją specialioje aplinkoje dalyvaujant kvalifikuotam vaikų
   psichologui.
   6.3. Įvertinti ankstesnių teisėjų ir prokurorų veiksmus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
   JT Žmogaus teisių komitetui:
   6.4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublika pažeidė tarptautinius įsipareigojimus pagal EŽTK ir Vaiko teisių konvenciją atsisakydama apklausti nukentėjusiąją ir netinkamai ištirdama bylą.
   6.5. Rekomenduoti Lietuvos Respublikai atnaujinti baudžiamąją bylą ir užtikrinti, kad būtų ištirti visi
   esminiai įrodymai.
   
7. Papildomi faktiniai duomenys
   Šiame skyriuje pateikiamos papildomos aplinkybės ir įrodymai, kurie nebuvo tinkamai įvertinti
   ankstesniuose ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso etapuose ir kurie turi esminės reikšmės teisingam
   bylos išnagrinėjimui.
8. Neįvertinti liudijimai ir parodymai
   1.1. Neringos Venckienės parodymai – ji liudijo, kad nepilnametė D. K. jai asmeniškai
   pasakojo apie savo pusseserės patirtą seksualinę prievartą. Šių parodymų teismai neanalizavo ir
   nevertino.
   1.2. Liudytojų G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai – byloje yra šių liudytojų liudijimai, tačiau jie nebuvo įvertinti priimant procesinius sprendimus.
9. Procesiniai pažeidimai vaikų apklausose
   2.1. Vienintelė nukentėjusiosios Orintos apklausa buvo atlikta dalyvaujant jos motinai, kuri tuo metu buvo įtariama sąvadavimu. Tokia apklausa prieštarauja BPK reikalavimams dėl nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausos ir objektyvumo.
   2.2. Apklausos metu mergaitė patyrė akivaizdžių fizinių ir emocinių sutrikimų (neteko kontrolės dėl
   tuštinimosi), kas gali būti laikoma tiesiogine seksualinės prievartos pasekme, tačiau šios aplinkybės
   nebuvo tinkamai ištirtos.
10. Galimai klastoti arba iškraipyti įrodymų duomenys
    3.1. Telefoninių pokalbių analizė – Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai E. Gladutis, B.
    Vidzėnienė, A. Šukaitis) 2010-11-10 nutartyje nurodė, kad nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginio ar
    netiesioginio kontakto tarp A. Ūso, V. Naruševičienės, L. Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus pagal telefono duomenis. Tuo tarpu prokuroras R. Šileika pats patvirtino, kad jokių telefoninių pokalbių duomenų teismui neperdavė. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nutarties teisingumo ir sąžiningumo.
    3.2. Medicininiai duomenys dėl storosios žarnos pažeidimų – specialisto išvada Nr. G4534/09(01)
    (2009-11-03) nurodo, kad nepilnametės storosios žarnos pažeidimai galėjo atsirasti dėl poveikio kietu buku daiktu.
    Prokuroras R. Šileika šią išvadą pakeitė teiginiu, kad išplatėjimas esą yra ligos pasekmė, nors byloje nėra jokių medicininių duomenų apie tokią ligą.
    3.3. Įtariamojo atpažinimo procedūra – nukentėjusiajai D. K. rodytoje atpažinimo
    nuotraukoje įtariamajam A. Ūsui buvo pripiešti ūsai, taip galimai darant įtaką atpažinimui ir pažeidžiant BPK reikalavimus dėl objektyvumo.
11. Nepagrįstas įrodymų ignoravimas
    4.1. Teisėjas B. Varsackis, priimdamas nutartį dėl D. K. grąžinimo motinai L. Stankūnaitei
    (kuriai tuo metu buvo pareikšti įtarimai dėl sąvadavimo), nutartyje nurodė, kad teismas netiria ir
    nenagrinėja įrodymų. Tuo pačiu jis teigė, kad įrodymus esą tyrė kelis kartus, tačiau nutartyje nepateikė jokios analizės apie psichologų ir socialinių darbuotojų išvadas.
12. Organizacijos požymiai
    Surinktų duomenų visuma – įskaitant sistemingą esminių įrodymų ignoravimą, netinkamą apklausų
    organizavimą, įrodymų turinio iškraipymą ir galimą duomenų klastojimą – leidžia teigti, kad veikė
    organizuota grupė, kurios veiksmai nukreipti į tikrojo nusikaltimo fakto nuslėpimą.
    Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikimo organizuotoje grupėje.
    
14. Aurimas Drižius