Dilema, su kuria susiduria NATO – kaip pabaigti karą Ukrainoje nesunaikinant savęs
KĄ NATO DARYS DĖL UKRAINOS?
3 liepos 2023 by Larry Johnson
Iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje liko savaitė, o padėtis Ukrainoje su kiekviena diena vis blogėja. Vienas iš požymių, kad reikalai niūrūs, yra šiandien įprastai energingo Volodymyro Zelenskio patvirtintas faktas, kad Rusija sėkmingai smogė Ukrainos žvalgybos tarnybos (SBU) būstinei Sumuose.
Anksčiau V. Zelenskis tvirtino, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema įveikė visas Rusijos raketas ir dronus. Tačiau ne šiandien. Įsiveržė realybė, o tai, kad jis patvirtina, jog yra žuvusių ir sužeistų SBU pareigūnų, aiškiai rodo, kad jis nerimauja dėl neaiškios ateities.
Zelenskis nėra vienintelis, signalizuojantis apie pasikeitusį požiūrį į karo realybę. Richardas Haassas, netrukus tapsiantis buvusiu Užsienio santykių tarybos pirmininku, neseniai “NY Times” žurnalistui pasakė, kas yra tikroji grėsmė. Kaip kartą pastebėjo Pogo: “Aš sutikau priešą, ir jis – tai mes”.
Dr. Richardas Haassas, būdamas Užsienio santykių tarybos prezidentu, visur, kur tik nuvyko, sulaukė to paties klausimo: Kas jam neduoda miegoti naktimis? Per daugelį metų jam netrūko įvairių atsakymų: Rusija, Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja, klimato kaita, tarptautinis terorizmas, maisto trūkumas, Kovid-19 pandemija.
Tačiau pasitraukdamas iš pareigų po dviejų dešimtmečių, kai vadovavo garsiausiai privačiai Amerikos organizacijai, užsiimančiai tarptautiniais reikalais, daktaras Haassas priėjo prie nerimą keliančios išvados. Didžiausias pavojus pasaulio saugumui šiuo metu? Grėsmė, dėl kurios jis negali miegoti? Pačios Jungtinės Valstijos.
NATO nebėra vieninga. Keli Europos lyderiai tyliai pastebi, kad Europa negali klestėti be santykių su Rusija. Kitaip tariant, Maskvos izoliavimas ir vengimas nebelaikomas perspektyvia strategija. Latvija, nors ir nereikšminga karinė galia, paskelbė keičianti vizų išdavimo politiką:
Latvijos ambasados ir konsulatai nuo liepos 4 d. vėl priims prašymus išduoti vizas tam tikrų kategorijų Rusijos piliečiams. Apie tai pranešė portalas Delfi.
Prašymus išduoti vizą galės teikti Latvijos piliečių giminaičiai ir asmenys, turintys ne respublikos piliečio statusą (sutuoktiniai, tėvai, seneliai, vaikai, vaikaičiai, taip pat išlaikytiniai). Išimtys taip pat bus taikomos ES šalių, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Lichtenšteino, Šveicarijos piliečių giminaičiams.
Taigi, ką darys NATO? Panašu, kad Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė vis dar nusiteikusios bandyti daryti didesnį karinį spaudimą Rusijai ir tikriausiai patvirtins ketinimą aprūpinti Ukrainą raketomis ATACM, naikintuvais F-16 ir kasetine amunicija. Jei jos imsis šių priemonių, Rusija greičiausiai suintensyvins išpuolius prieš sprendimų priėmimo centrus Ukrainoje, o tai reiškia, kad smogs pagrindiniams kariniams vadavietėms, kuriose dirba NATO karininkai.
Manau, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime vargu ar bus priimtas tvirtas bendras komunikatas, kuriame NATO vėl įsipareigotų kovoti iki paskutinio ukrainiečio. Kai kurios narės neabejotinai sieks tokio rezultato, tačiau kitos rodo mažėjantį entuziazmą tokiai politikai.
Tikiuosi, kad nuo dabar iki kito antradienio Ukraina surengs keletą desperatiškų išpuolių, tikėdamasi pasiekti viešųjų ryšių pergalę, kurią būtų galima švęsti aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau Rusija nesėdi ant kulnų ir nesiima gintis. Ji atidžiai stebi Ukrainos pajėgų telkimąsi palei sąlyčio liniją ir smogia į šiuos telkinius raketomis, raketomis ir bombomis iš kovinių oro pajėgų.
Tai vis dar susiveda į paprastą matematinę problemą – Ukraina neturi pakankamai žmonių, įrangos ir oro pajėgų, kad galėtų pradėti ilgalaikį puolimą, o per tuos puolimus patirtų nuostolių neįmanoma greitai pakeisti kompetentingais kariais. Ypač tai pasakytina apie vyresniųjų vadų lygį. Ukrainos pulkininkų ir generolų mažėjimas verčia Ukrainos generalinį štabą kelti nepatyrusius karininkus į vadų postus, kurių jie neturi reikiamos kvalifikacijos. Pasaulis stebi Ukrainos kariuomenės mirties spiralę. Dar neaišku, ar NATO yra pasirengusi pripažinti šią realybę.
Vakarų apsėdimas Vagnerio PMC ir klaidingas įsitikinimas, kad Vagneris yra esminis Rusijos karinės galios komponentas, yra pavojinga klaida. Nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai namo grįžo kontraktiniai kariai ir Rusija buvo priversta pasitraukti iš Charkovo ir aplinkinių teritorijų, Rusija gerai išnaudojo laiką, nes didino savo karines pajėgas ir užtikrino, kad nauji kariai būtų visiškai apmokyti ir aprūpinti. Rusijos karinės pramonės gamyklų našumas didėja, o tai reiškia, kad artilerijos, šaudmenų ir sparnuotųjų raketų tiekimas, regis, nesibaigia. Nei Ukraina, nei NATO nepajėgia prilygti didžiulei Rusijos karinės pramonės produkcijai.
Dilema, su kuria susiduria NATO, – kaip išsivaduoti iš karo Ukrainoje nesunaikinant savęs. Aš nematau sprendimo ir laukiame jūsų įžvalgų šiuo klausimu.
