Eduardas Vaitkus : “Pasakiau, kad nebetylėsiu dėl žmonių nužudymo Kauno klinikose”

0

1.    Kauno klinikų gydytoja hematologė paskiria onkologinius vaistus ligoniui. Jie turi būti leidžiami 7 dienas iš eilės, kartojant kursą kas mėnesį.

2.    Šių vaistų gamintojas nurodo, kad galimas toksinis šio vaisto poveikis. Jis pasireiškia trombocitų skaičiaus sumažėjimu. Todėl nurodoma, kad trombocitų skaičiui sumažėjus žemiau negu 50, toliau skirti šio vaisto negalima. Reikia ligonį stebėti 14 dienų , neskiriant vaisto. 

Jeigu trombocitų skaičius sumažėja dėl ligos suaktyvėjimo, vaisto taip pat skirti nebegalima, nes vaisto žala yra didesnė negu nauda. 

3.    Gydomam ligoniui trombocitų buvo 200, tačiau tęsiant gydymą sumažėjo iki 15. Ir tuo metu Kauno klinikų gydytoja toliau 5 dienas skyrė šį vaistą, net nemažinant jo dozės. Natūralu, kad trombocitų skaičius sumažėjo iki 6, prasidėjo kraujavimas, ligonė buvo paguldyta į Kauno klinikų  hematologijos skyrių, kur ir numirė.

4.    Ligonio artimieji žino, kad ligonė mirė dėl sunkios kraujo ligos, ir jokių pretenzijų gydytojai neturi. Dar daugiau, jie parašė padėką gydytojai, nes ji gerai rūpinosi ligoniu.

5.    Kauno klinikų hematologijos skyriaus vedėjui doc. R. Gerbutavičiui pasakiau, kad aš netylėsiu. Nes tylėdamas aš būčiau žmogžudystės/netyčinio nužudymo bendrininkas. Todėl mano iniciatyva 2017.04.07 šis atvejis buvo aptartas gydytojų hematologų susirinkime. 

6.    Susirinkimo metu paklausiau – ar gydanti gydytoja turi kokį nors savo poelgio pateisinimą ? Atsakymo nebuvo. Tada paklausiau visų susirinkusių kolegų – ar galite sugalvoti kokį nors pateisinimą tokiam vaisto skyrimui. Pateisinimo nebuvo surasta.

7.    Informavau Kauno klinikų administraciją, kad gydytojos klaidos pasėkoje dėl gytytojos klaidos mirė ligonė.

8.    Jokių veiksmų iš administracijos pusės nebuvo. Tyla, nes nieko neįprasto neįvyko. Todėl 2017.05.11 kreipiausi į Kauno prokuratūrą ( Reg. Nr.AP-12019)  klausdamas – ar yra prievolė gydymo įstaigos administracijai pranešti teisėsaugos organams, kai gydytojo klaidos pasekoje dėl gydytojos klaidos miršta ligonis;

9.    Prokuratūra pradėjo tyrimą ir tada sužinojau, kad yra 1,5 puslapio hematologų susirinkimo (kuris truko 65 min)  protokolas. Jame sakoma, kad buvo pritarta skirtam gydymui; Prokuratūra gavo šį protokolą ir juo remiantis nutraukė tyrimą, nors mano pateiktas liudijimas ir prieštaravo protokolo duomenims; Farmacinės firmos anotacija (pridėta prokurorams) taip pat prieštaravo hematologų susirinkimo protokolo nuostatoms;

10.    Iš doc. R. Gerbutavičiaus gavau neoficialų šio susirinkimo protokolą; Tačiau skyriaus vedėjas neatsakė į mano klausimą – kodėl protokolas surašytas melagingai. (Pvz., MELAGINGAI nurodyta paskirtoji vaisto dozė ir kt. ) . Patarė kreiptis šiuo klausimu į klinikos vadovą.

11.    Tada trise, kartu su klinikos vadove aptarėme, kad protokole parašyta netiesa. Šio žodinio aptarimo pasėkoje raštu 2017.06.08  kreipiausi į posėdžio pirmininką R. Gerbutavičių, prašydamas ištaisyti ir nurodydamas protokolo neatitikimus susirinkimo eigai. (Kad būtų legalus motyvas, kodėl posėdžio protokolas yra pakoreguojamas).

12.    Praėjo kelios savaitės be jokio atsakymo. Tada kreipiausi į Klinikų generalinį direktorių, prašydamas aptarti šį klausimą. Tačiau Direktorius susitikti negalėjo. Tada 2017.07.11 raštu paprašiau generalinio direktoriaus leisti susipažinti su hematologų posėdžio protokolu ( nes mačiau tik neoficialų nepasirašytą jo variantą ir nežinojau, ar jis buvo pasirašytas posėdžio pirmininko, posėdžio mokslinės sekretorės ir sekretorės).

13.    Praėjo 1,5 mėn, bet atsakymo iš generalinio direktoriaus nebuvo. Todėl 2017.08.29 kreipiausi į SAM ministrą A. Verygą ir Universiteto ( LSMU) rektorių R. Žaliūną, kaip Kauno klinikų steigėjus;  Nurodžiau, kad mano paminėta situacija iškelia ne tik moralines problemas, bet taip pat  galimai balansuoja baudžiamosios atsakomybės rėmuose.

14.    Tada Kauno klinikų administracija man atsakė, kad aš neturiu teisės susipažinti su hematologo posėdžio protokolu, nes vyksta ikiteisminis tyrimas ( kuris jau buvo nutrauktas).

15.    Todėl kreipiausi  į Lietuvos Ryto žurnalistus.  Kauno klinikų administracija  2017.10.10 žurnalistams teigė, kad ligonė buvo gydyta teisingai. Gydymas „tinkamas, adekvatus, moksliškai pagrįstas“.

16.    LSMU rektorius į mano kreipimąsi nieko neatsakė, tačiau rektorius įdarbino Universitete šią gydytoją dėstyti hematologiją medicinos studentams.  

17.    SAM atsakė 2017.10.19. į mano kreipimąsi (raštas Nr.(1.1.36)4-3941), nurodydami  Kauno klinikų generaliniam direktoriui atlikti šio įvykio audito tyrimą bei išsiaiškinti hematologų protokolo atitikimo ypatumus.

18.    Taigi, po to kai Klinikų administracija žurnalistams teigė, kad gydymas buvo teisingas, Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymu  buvo sukurta audito komisija „gydymo klaidoms“ išsiaiškinti. Komisijos nariai tiesiogiai pavaldūs generaliniam klinikų direktoriui.  Mano žiniomis nei vienas audito komisijos narys nebuvo gydytojas hematologas, taigi jie neturėjo pakankamai žinių, kad galėtų diagnozuoti ir/ar gydyti kraujo ligas.

19.    Audito komisijos pirmininkė nurodė man pateikti duomenis apie šios ligonės gydymą, bet atsisakė pateikti ligonės medicininę dokumentaciją (buvo jau praėję 7 mėnesiai nuo mirties, o ligonę aš mačiau tik pora minučių, kai skubos tvarka stacionarizavau į hematologijos skyrių).

20.    Audito komisija nusprendė, kad ligonė iš esmės buvo gydyta teisingai, bet rekomendavo atlikti neeilinę gydytojos atestaciją. Gydytoja peratestuota, dirba toliau.

21.    Audito komisijos sprendimo pagrindu prokuratūra (reg.Nr. AP-22590) antrą kartą nusprendė, kad nėra dėl ko pradėti ikiteisminio tyrimo, nes ligonė buvo gydyta teisinga.  Apie sufalsifikuota hematologų susirinkimo protokolą prokuratūra nepasisakė. Kauno klinikų administracija sufalsifikuoto protokolo klausimo nepradėjo nagrinėti iki dabar.

22.    Prokuratūra atsiuntė į Kauno klinikas savo sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kad aš būčiau su juo supažindintas pasirašytinai. Tai ir padarė Klinikų personalo vadovas.

23.    Tada 2018.02.05 kreipiausi į Kauno klinikų generalinį direktorių, prašydamas leisti susipažinti su Klinikų audito komisijos sprendimu, su audito komisijos darbo reglamentu bei audito komisijos sudėtimi. Man atsakė 2018.02.14., kad aš neturiu teisės susipažinti su šiais duomenimis…, nes vyksta ikiteisminis tyrimas (Kauno klinikų administracija „pamiršo“, kad ikiteisminis tyrimas jau yra nutrauktas, ir kad Kauno klinikų administracija pasirašytinai mane su tuo supažindino). Svarbu pabrėžti, kad paslaptis yra ir audito komisijos darbo reglamentas bei sudėtis;

24.    2018.05.30 vėl kreipiausi į SAM ministrą A. Verygą ir LSMU rektorių prof. R. Žaliūną, prašydamas leisti susipažinti su audito komisijos sprendimu ir klausdamas, ar generalinis Kauno klinikų generalinis direktorius (kuris yra ir LSMU prorektorius) yra tinkamas eiti savo pareigas (naujo konkurso paskelbimo šviesoje).

25.    Taip pat paklausiau – ar tinkama Kauno klinikų generalinio direktoriaus veika, kai ši gydytoja pirmą kartą paskyrė mirtiną vaistų dozę (kitam ligoniui), tačiau vyresnioji slaugytoja atsisakė  išduoti tokį vaistų kiekį vienam ligoniui, būtų apsaugojusi nuo pakartotinos šios gydytojos klaidos ir ligonio mirties ? Šis atvejis apsiribojo 4 asmenų posėdžiu – gydytoja, klinikos vadovu, hematologijos skyriaus vedėjas doc. R.Gerbutavičius ir hematologijos skyriaus vyr slaugytoja, kuri ir neišdavė vaistų. Gydytoja apsiverkė, ji suprato savo klaidą, klausimas baigtas.

26.    LSMU rektorius vėl nieko neatsakė į šį raštą, o SAM nurodė, kad mano kreipimasis yra pavestas  nagrinėti SAM  antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyr specialistei I. Cechanovičienei. Atsakymas bus parengtas iki 2018.06.27. Neatsakė iki dabar.

27.    SAM ministras A. Veryga patvirtino Kauno klinikų generalinį direktorių antrai kadencijai.

28.    Kreipiausi į Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę. Persiuntė atsakyti Akreditavimo tarnybai prie SAM.

29.    2018.08.24 akreditacijos tarnyba raštu Nr. D2-7573-(1.20.) pranešė, kad aš neturiu teisės susipažinti su Kauno klinikų audito komisijos sprendimu… , nes neturiu ligonės artimųjų sutikimo. 

30.    Taigi, dalyvauti hematologų susirinkime, aptariant šios ligonės gydymą turiu ir teisę, ir pareigą, pateikti medicininę išvadą apie šią ligonę audito komisijai yra mano pareiga, bet žinoti ką nusprendė komisija, kurioje nebuvo hematologo – neturiu teisės.

31.    Akreditacijos tarnyba  nepasisakė dėl mano teisės susipažinti su Klinikų audito komisijos darbo reglamentu ir pareiškė, kad negali spręsti dėl Kauno klinikų generalinio direktoriaus atitikimo pareigoms.

32.    Kreipiausi į Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę;  persiuntė į SAM. SAM nurodė, kad atsakys SAM vyr specialistė  I. Cechanovičienė.

Neatsakė iki dabar.

33.    Kreipiausi į Ministrą pirmininką S. Skvernelį ; persiuntė į SAM; nurodė, kad atsakys vyr specialistė I.Cechanovičienė. Neatsakė iki dabar.

34.    Informavau prezidentę D. Grybauskaitę, kad negaunu atsakymo nei iš SAM, nei iš Universiteto. Man buvo paaiškinta, kad turiu teisę kreiptis į Lietuvos Teismą, siekdamas gauti atsakymus į savo klausimus.

35.    Vėliau kreipiausi į Lietuvos prezidentą G. Nausėdą, klausdamas, ar šioje šviesoje ministras A. Veryga yra tinkamas eiti savo pareigas. Atsakymo negavau jokio. Tačiau po mano kreipimosi prezidentas patvirtino A.Verygą ministru. Tai supratau kaip Lietuvos prezidento G. Nausėdos atsakymą.  LSMU rektorius prof. R. Žaliūnas buvo patvirtintas Prezidento asmeniniu gydytoju.

36.    Taigi, dabar Kauno klinikose (ne tik ???)  egzistuojanti tvarka, kaip nagrinėjamos gydytojų klaidos, yra skirta daugiau paslėpti šias klaidas. Šio ligonio mirtis įgautų prasmę, jeigu MES BŪTUMĖME  PRIVERSTI sukurti sistemą, kaip tokios klaidos turi būti nagrinėjamos , siekiant ateityje SUMAŽINTI panašios klaidos tikimybę.

37.    Kitas atvejis – Kauno klinikų hematologas paskiria ligoniui 6 mėnesių trukmės gydymo kursą priešvėžiniais vaistais (kelių vaistų kombinacija) … nors nei pagal buvusias, nei pagal dabartines gydymo gaires nei vienos dienos nei vienu vaistu gydyti NEREIKIA.  Ligonis gydymą gerai toleravo… jaučiasi gerai. Taigi, nieko čia tokio… Farmacinei firmai gerai, nes vaistai sunaudoti. Vaistai kompensuojami, SAM biudžetui blogai… tačiau – na ir kas?

38.    Tikėtis, kad garbinga akademinė ir medicininė bendruomenė pati savaime susigės ir supras, kad taip elgtis nevalia, yra naivu. Vien ko vertos frazės – „ta ligonė vis tiek būtų numirusi“ arba „ mūsų dėka ji gyveno 10 mėnesių“ …

39.    Prokuratūros pozicija irgi yra aiški  – įtariamajam nurodysime išsitirti, ar jis nužudė žmogų.  Ir, jeigu  įtariamasis pasakys – „oi, ne, ne , žmogus numirė sava mirtimi“, tai reiškia žmogžudystės ir nebuvo, nėra dėl ko pradėti ikiteisminio tyrimo;  Jei kam nepatinka žodis „žmogžudystė“, tai galime sakyti – „netyčinis gyvybės atėmimas“. Ar dabar geriau ? Bet jo nebuvo .

40.    Todėl noriu  paklausti JŪSŲ –  MES tai leidžiame ir leisime ???

Eduardas Vaitkus

Gydytojo hematologo, habilituoto daktaro Eduardo Vaitkaus medicininė ekspertizė, atlikta įvertinus  Jonavos ligoninėje gydytos pacientės ligos istorijos duomenis, kurie buvo patvirtinti Jonavos ligoninės antspaudais, foto nuotraukas padarytas Jonavos ligoninėje ir policijos tyrimo dėl Sigitos Lips medicininių dokumentų klastojimo duomenimis.

Ligonė   2020-12-16 buvo stacionarizuota į Jonavos ligoninę nustačius SARS virusą, tai yra, esant teigiamam PGR testui, ir kartu esant bakterinės infekcijos požymiams: CRB buvo padidėjęs 20 kartų daugiau negu viršutinė normos riba.  Todėl Jonavos ligoninės gydytojai teisingai paskyrė antibiotikus nuo pirmos gydymo dienos.

Tačiau kartu su antibiotikais ligonei buvo iš karto paskirtas ir vaistas – hormonas gliukokortikoidas, deksametazonas. SAM ministro rekomendacijose (ne įsakyme) yra nurodyta, kad kai kuriais covid-19 atvejais  galima skirti ir šį hormoną.

Gydytojas skiria vaistus konkrečiam ligoniui pagal individualią situaciją ir įvertindamas vaisto potencinę naudą ir potencinę žalą.  Kadangi deksametazonas slopina organizmo imuninę sistemą, todėl jis yra tikslingas kai covid-19 (virusinės infekcijos) atveju imuninė sistema veikia per stipriai. Tačiau Sigitos Lips atveju nebuvo jokių klinikinių duomenų, kad jos imuninė sistema veiktų per stipriai, ir tai sąlygotų  per stiprią uždegiminę reakciją, kurią reiktų slopinti. Jonavos ligoninėje nebuvo atlikti laboratoriniai tyrimai, kurie būtų patvirtinę ligonės imuninės sistemos hiperreakciją. Taigi, nebuvo jokių patfiziologinių indikacijų skirti šį vaistą (deksmetazoną) Sigitai Lips.

Deksametazono potenciali žala pasireiškia tuo, kad, susilpninęs (užslopinęs) imuninės sistemos reakciją, jis tuo skatina bakterinės infekcijos išplitimą. O Sigitos XXX atveju jau stacionarizavimo pradžioje buvo akivaizdus  bakterinis plaučių uždegimas. Taigi, deksametazono potenciali žala buvo labai didelė, o potencinė nauda labai abejotina. 

Tačiau Jonavos gydytojai rėmėsi savo tikėjimu, bet ne objektyviais duomenimis ar laboratoriniais tyrimais, kad deksametazono paskyrimas Sigitai XXX  bus labiau naudingas negu žalingas.  Tai buvo pirmoji gydytojų klaida.

2020-12-21 paaiškėjo, kad bakterinė infekcija Sigitai XXX išplito, nepaisant paskirtų antibiotikų. Tai parodė CRB testas, kuris padidėjo dar 15 kartų. Stacionarizavimo metu buvo padidėjęs 20 kartų ir gydymo pasekoje – padidėjo dar 15 kartų. Taigi, viso padidėjo 35 kartus.

Jonavos gydytojai teisingai suprato, kad paskirtas gydymas buvo neefektyvus.

Tai buvo sąlygota tiek ir netinkamų antibiotikų paskyrimo, tiek ir deksametazono poveikio. Tokiais atvejais tikslinga paimti pasėlius, kad nustatyti bakterijų rūšį ir jos jautrumą antibiotikams. Tai yra nurodyta ir SAM ministro rekomendacijose covid-19 atveju.

Elementari medicininė praktika pasireiškia tuo, kad paėmus pasėlius yra nelaukiamas jų atsakymas, o iš karto (nedelsiant) paskiriami nauji antibiotikai (aklai). Antibakterinis gydymas koreguojamas, kai yra gaunami pasėlių rezultatai. Taip individualizuojamas gydymas ir neprarandamas laikas, neuždelsiama.

Jonavos ligoninės gydytojai pasėlių nepaėmė ir skyrė antibiotikus aklai, tai yra nežinodami, ar jie bus efektyvūs, ar ne. Gydytojai pasirėmė savo tikėjimu, kad nauji antibiotikai bus efektyvūs. Tai yra antroji klaida.

Trečioji klaida yra tame, kad 2020-12-21, tai yra, jau esant bakterinės infekcijos išplitimui, nebuvo nutrauktas deksametazono skyrimas. Šis vaistas buvo toliau tęsiamas, net nemažinant jo dozės. Taigi, akivaizdi priežastis plisti bakterinei infekcijai nebuvo panaikinta.

2020-12-23 Jonavos gydytojas med įraše konstatavo, kad ligonės būklė dar pablogėjo (lyginant su 2020-12-21), bet nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimai ir nebuvo koreguotas gydymas. Tai yra ketvirtoji medikų klaida.

 Pažymėtina, kad ligonės progresuojantis dusulys (sustiprėjęs po gruodžio 21d) galėjo būti sąlygotas ne tik plaučių pakenkimo infekcijos pasekoje, bet ir plaučių edemos, kuri atsiranda inkstu pakenkimo pasekoje (kai jau buvo masyvios edemos kojose). O plaučių edema yra absoliuti indikacija hemodializei. Delsti nebegalima. 

2020-12-24 Sigita XXX atsiuntė dukrai savo kojų nuotraukas, kuriose matosi masyvios abiejų kojų edemos (patinimai). Šis ypatingai svarbus medicininis požymis Jonavos ligoninės įrašuose niekur nebuvo pažymėtas. Šis požymis nurodo, kad jau 2020-12-23 buvo įvykę katastrofiniai pokyčiai Sigitos XXX organizme, tai yra, aktyvavosi kraujo krešėjimo kaskada ir smulkiosiose kūno kraujagyslėse pradėjo formuotis trombai. Kaip taisyklė tokiais atvejais inkstai yra pažeidžiami pirmiausiai ir pasireiškia ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas. To pasekoje atsiranda patinimai. Sigitos XXX  kojų tinimas buvo toks masyvus, kad jo nematyti buvo neįmanoma. Tai reiškia, kad ligonė nebuvo gydytojo apžiūrėta, todėl akivaizdžiai išreikšti patinimai ir nebuvo pastebėti, nebuvo vertinti. Tai penktoji ir fatalinė (mirtina) gydytojų  klaida, kurios pasekoje Sigitai XXX ir mirė. 

Šiuo atveju išgelbėti ligonį buvo galima tik skubiai perkėlus į Kauno klinikas ir  skubiai pradėjus plazmos pakaitinę terapiją – pašalinus ligonio plazmą ir vietoje jos sulašinus sveiko žmogaus plazmą.  Priklausomai nuo inkstų pakenkimo laipsnio, dar turėjo būti sprendžiamas ir hemodializės (dirbtinio inksto) procedūros klausimas. Joks konservatyvus gydymas šiuo atveju nėra efektyvus. Uždelsus gydymą, išgyventi praktiškai nebeįmanoma.

2020-12-24 Sigitos XXX medicininiuose dokumentuose nėra jokio įrašo. Tai fatalinės klaidos tęsinys.

2020-12-25. Kalėdos. 15:56 val gydytojas aprašo, kad ligonės būklė labai sunki, bet nepaima jokių tyrimų. Nėra jokio įrašo apie labai dideles edemas kojose. Tai fatalinės (mirtinos) klaidos tęsinys. Akivaizdu, kad gydytojas padarė įrašą Sigitos XXX ligos istorijoje, bet neapžiūrėjo ligonės. 

2020-12-26 nėra jokio įrašo Sigitos XXX medicininiuose dokumentuose. Tačiau naktį apie 22 valandą gydytojas G. Ramanauskas  nurodo  paimti Sigitos XXX kraujo tyrimus ir 2020-12-27 00:32 val gaunamas patvirtinimas apie ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą trombotinės trombocitopeninės purpuros pasekoje. Trombocitų skaičius sumažėjo nuo 247 (12-21) iki 125 (12-26),  hemoglobinas krito nuo 133 (12-16 d) iki 121 (12-21 d) ir iki 102 (12-26 d). 

Tai reiškia, kad ligonę būtina skubiai perkelti į Kauno klinikas, nes reikia nedelsiant pradėti plazmos pakaitinę terapiją ir hemodializę, siekiant išsaugoti ligonės gyvybę. 

Tuo pat metu gaunamas atsakymas, kad natrio kiekis yra kritiškai žemas, tai yra mažiau kaip 125 mmol/l. Vien tik tai gali sąlygoti kardio-respiracinį distresą ir net komą. Kaip nurodo Europos inkstų ligų ekspertų grupė hiponatriemijos diagnostikos ir gydymo gairėse, buvo būtina skubiai, nedelsiant, atlikti 20 minučių trukmės NaCl infuziją, palaukti 40 minučių ir tada (viso po 60 minučių) pakartoti Natrio tyrimą, bei pagal jį spręsti tolesnio natrio korekcijos klausimą. 

Tačiau Jonavos gydytojai nesiėmė jokių veiksmų. 

Nėra jokių įrašų Sigitos XXX medicininiuose dokumentuose ir 2020-12-27. Tai buvo finalinė fatalinės gydytojų klaidos dalis.  Sigita XXX išgyventi nebegalėjo. Šis šansas buvo atimtas dėl Jonavos ligoninės medikų kaltės.

2020-12-28 buvo toliau demonstruotas nusikalstamas delsimas. Buvo kartojami Sigitos XXX tyrimai, nors tame nebuvo jokios prasmės. Bendras kraujo tyrimas paimtas tik 16:14 val., tai yra pusvalandis prieš mirtį. 

Paėmus tyrimą dėl inkstų funkcijos nepakankamumo 11:46 val, jis buvo nuneštas  iš ligoninės skyriaus į laboratoriją ištyrimui tik 13:07 val, o atsakymas gautas tik 16:37, tai yra klinikinės mirties metu. 

Kitas tyrimas – paimtas 09:05 val, bet į laboratoriją ištyrimui nuneštas tik 13:07 val, tai yra po 4 valandų.  Atsakymas gautas po 14 minučių, 13:21 val. 

Sigita XXX 3 valandos prieš savo mirtį 2020-12-28 atsiuntė savo nuotrauką, kurioje matomos kraujo dėmės prie burnos. Apie tai nėra jokio įrašo medicininiuose dokumentuose.  

Ligoninės dokumentuose nurodoma, kad ligonė mirė dėl plaučių arterijos tromboembolijos. Tačiau Sigitos XXX ligos istorijoje nėra jokių objektyvių medicininių duomenų  ir/ar  tyrimų, kurie galėtų patvirtinti šią diagnozę. D-dimerto testas nerodo plaučių arterijos tromboembolijos, o nurodo kraujo kręšulio skaldymo produktus. D-dimero testas privalėjo būti padidintas dėl pokyčių inkstuose. Tai trombotinės trombocitopeninės purpuros požymis .

Jonavos ligoninė pakvietė pašalinį asmenį pasirašyti Sigitos XXX mirties dokumentus ir įvykdė jo pageidavimą neatlikti ligonės skrodimo. Ir tuo pačiu  Jonavos ligoninė nevykdė teisėto Sigitos XXX motinos reikalavimo atlikti skrodimą.

Jonavos ligoninė akivaizdžiai sufalsifikavo 2020-12-25 medicininį įrašą, surašydama jame tyrimų duomenis, kurie buvo gauti tik 2020-12-27. Ši falsifikacija buvo reikalinga tam, kad būtų galima pabandyti pagrįsti pakeitimus gydytojo vaistų paskyrimuose, tai yra, įrašyti vaistus Lasiks bei Fraksiparinas kaip paskirtus Sigitai XXX nuo  2020-12-25. Taip buvo padaryta dar viena falsifikacija.  Tuo buvo bandoma imituoti Sigitos XXX gydymą. 

Buvo bandoma imituoti, kad pakeitus vieną kraujo krešėjimą mažinantį vaistą kitu, gal būt labiau efektyviu (fraksiparinu) , bus sumažintas inkstų funkcijos nepakankamumas dėl trombozės inkstų kraujagyslėse (glomeruluose). 

Hematologiniu (kraujo ligų gydytojo) požiūriu yra akivaizdu, kad šiuo atveju fraksiparinas negalėjo nieko pakeisti.

Ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo atveju kartais (bet tik ne šiuo, kai yra formuojasi kraujo kręšuliai mikrokraujagyslėse inkstuose) gali būti vertingas šlapimą skatinantis vaistas Lasiks.  Todėl Jonavos medikai atgaline tvarka ir įrašė jį į gydytojo vaistų paskyrimus – Lasiksas nuo 2020-12-25. Esmingai svarbu, kad šis vaistas buvo įrašytas Sigitos XXX vaistų paskyrimuose po trijų vaistų, kurie buvo suleisti Sigitai XXX mirties metu 2020-12-28. Taigi, nors vaistas  Lasiksas buvo įrašytas gydytojo paskyrimuose kaip paskirtas  nuo 2020-12-25 dienos , tačiau jis buvo įrašytas tik 2020-12-28, jau po ligonės Sigitos XXX mirties. 

Būtina pažymėti, kad Jonavos ligoninės slaugytojos policijos apklausos metu paliudijo, kad tai ne jos pasirašė vaistų paskyrimo lape apie Sigitai XXX suleistus vaistus. Nors jos dirbo skyriuje tomis dienomis. 

Be to, Sigitos XXX ligos istorijoje nėra jokių duomenų, koks buvo ir  kaip buvo vertinamas Lasikso klinikinis efektas (jeigu jis buvo paskirtas 2020-12-25). Nėra jokių duomenų koks buvo šlapimo kiekis 2020-12-25 nuo 16 val iki 24 val, kodėl per šį trumpą laikotarpį reikėjo suleisti 2 vaisto ampules, o toliau – 2 ampules jau ne per 8 valandas, bet per 24 valandas (per parą), koks buvo paros šlapimo kiekis 2020-12-26 ir 2020-12-27 dieną ir kokia buvo valandinė diurezė. Juk be šių parametrų neįmanoma vertinti paskirto gydymo efektyvumo. 

Galima pažymėti, kad Sigitos XXX  ligos istorijoje yra ir kitų falsifikavimo epizodų.  Taip gydytojo įrašuose pažymima, kad ligonės temperatūra yra 38,8, bet temperatūros lape tą dieną temperatūra du kartus pažymėta 36,6. Kita vertus, kai temperatūros lape yra pažymėta 38,6, tai gydytojo įrašo apie tai nėra jokio. 

Aš, Eduardas Vaitkus, turėdamas beveik 40 metų gydytojo darbo patirtį Kauno klinikose, turėdamas gydytojo hematologo licenziją (kraujo krešėjimo ligos),  beveik 25 metus dėstydamas studentams klinikinę mediciną Medicinos Universitete (LSMU), įskaitant inkstų ligas, plaučių ligas, kraujo ligas, širdies ligas, o taip pat dėstydamas gydytojams terapeutams hematologiją,  būdamas habilituotas medicinos mokslų daktaras (kardiologija), dirbęs  profesoriaus pareigose LSMU ir  3 metus dirbęs Endokrinologijos institute (deksametazonas)  išnagrinėjęs Sigitos XXX medicininę dokumentaciją galiu konstatuoti, kad Jonavos medikai suprato savo fatalines klaidas padarytas Sigitos XXX gydymo atveju ir stengėsi tas klaidas paslėpti tiek falsifikuodami med įrašus, tiek ir atsisakydami atlikti skrodimą, nors jis buvo galimas – Sigitos XXX PGR testas covid-19 jau buvo neigiamas. Neabejotina, kad Sigitos XXX mirtis buvo sąlygota infekcinio susirgimo (ir virusinio, ir bakterinio), kuris komplikavosi trombotine trombocitopenine purpura ir nebuvo tinkamai gydomas dėl kritinių klaidų Jonavos ligoninėje, kurios buvo Sigitai XXX mirtinos.

Eduardas Vaitkus

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministrui

A. Dulkiui

Eduardas Vaitkus 

Lietuvos piliečio

Lietuvos gyventojų

Pasipriešinimo Okupacijai centro vadovo

eduardasvaitkus@yahoo.com

PAREIŠKIMAS 

(dėl medicinos ekspertų klaidingo ir/ar melagingo liudijimo apskundimo mechanizmo)

2022-12-21

Gerbiamas ministre, esu kreipęsis į jus anksčiau dėl Jonavos ligoninėje mirusios Sigitos Lips medicininės bylos ekspertinio vertinimo.  Nurodžiau, kokias elementarias klaidas padarė SAM ekspertė J. Borodičienė. 

Pacientų… žalos komisija atsisakė vertinti mano medicinius argumentus šioje byloje, nes yra SAM ekspertės išvada.

Kreipiausi į jus ir SAM kanclerė atsakė, kad SAM ekspertė yra kvalifikuota ir sąžininga , todėl jos medicininis vertinimas yra teisingas. 

Mano medicininiai argumentai nebuvo vertinti.

Kreipiausi į LSMU Anesteziologijos klinikos vadovą prof. A. Macą, prašydamas padaryti medicinį atvejo aptarimą , pristatant jo darbuotojos J. Borodičienės ir mano šios ligonės medicininių duomenų vertinimą ir pasiekiant bendrą sutarimą. Atsisakė tai padaryti.

Kreipiausi į LSMU rektorių prof. R. Benetį su tuo pačiu prašymu – padaryti aptarimą bet kokiame formate, ir nustatyti ar J. Borodičienės ekspertinis vertinimas buvo teisingas. Juk šūkis – Mirusieji moko gyvuosius yra labai aktualus. Rektorius atsisakė vertinti SAM ekspertės vertinimo pagrįstumą. 

Kreipiausi vėl  į jus, kaip LSMU ligoninės Kauno klinikos steigėją, prašydamas nurodyti  aptarti šį mirties atvejį, Kauno klinikų formate, nes tai reikalinga gyviesiems…, kad tokios klaidos nepasikartotų. Jūs atsisakėte tai padaryti.

Todėl prašau jūsų paaiškinti, koks yra klaidingo ir/ar melagingo SAM medicinos eksperto liudijimo apskundimo mechanizmas. 

Eduardas Vaitkus

PS

Aš kalbu apie elementarias medicinines klaidas, kurios jau yra suvokiamos 4 kurso medicinos studento žinių lygyje. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias