G.Landsbergis nešė Mockui Tėvynės sąjungos programą suderinti, tačiau vis dar nesėdi su Masiuliu ir Gapšiu

0

Seimo narė Agnė ŠIRINSKIENĖ : Mie­li ko­le­gos, aš pra­dė­siu I. Ši­mo­ny­tės ry­ti­niais žo­džiais. Ji sa­kė, kad dėl Pre­zi­den­to veiks­mų jai yra ir ap­mau­du, ir skau­du, ir gė­da. Aš grei­čiau­siai tą pa­tį ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti apie ap­kal­tas ap­skri­tai Sei­me, kad yra ir ap­mau­du, ir skau­du, ir gė­da. Nes kai tu­rė­jo­me ap­kal­tą, kai pir­ma­die­nio ry­tą bu­vo P. Gra­žu­lio ap­kal­ta, tu­rė­jo­me pil­nas ko­le­gų kon­ser­va­to­rių tri­bū­nas, skam­bė­jo aud­rin­gos kal­bos apie tai, kaip yra blo­gai pa­spaus­tas P. Gra­žu­lio myg­tu­kas.

Da­bar aš po­sė­džių sa­lė­je ma­tau 8, 10, 11 kon­ser­va­to­rių ir nė vie­nos aud­rin­gos kal­bos apie tai, kaip yra blo­gai po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja Lie­tu­vo­je ir ko­kia yra su­si­klos­čiu­si ap­mau­di si­tu­a­ci­ja. Vie­nin­te­lis V. Se­meš­ka už­si­ra­šė, ir tai dar klaus­da­mas su­ge­bė­jo pa­sa­ky­ti, kad pa­ti si­tu­a­ci­ja nė­ra pa­ti ma­lo­niau­sia. Tai man la­bai ap­mau­du, kad mes ne­gir­di­me frak­ci­jų ly­de­rių kal­bų. Kur din­go jū­sų ly­de­riai? Kur din­go E. Gent­vi­las, kal­bė­jęs la­bai aud­rin­gai P. Gra­žu­lio by­lo­je? Kur din­go A. Vyš­niaus­kas? Kur din­go G. Land­sber­gis? Kur din­go jū­sų frak­ci­jų ly­de­riai, ku­rie la­bai aiš­kiai Sei­mui pa­sa­ky­tų, kad jūs ne­pa­lai­ko­te po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos ir la­bai ra­gi­na­te vi­sus Sei­mo na­rius, kaip ir ra­gi­no­te dėl P. Gra­žu­lio ap­kal­tos, bal­suo­ti už ap­kal­tą? Kaž­ko­dėl aš ši­tų kal­bų ne­gir­džiu. Net­gi tie, ku­rie bal­sa­vo­te už P. Gra­žu­lio ap­kal­tą, jau da­bar vaikš­to­te sa­lė­je ir sa­ko­te, kad Ka­lė­di­nė dva­sia at­si­ra­do, ir ka­dan­gi yra Ka­lė­di­nė dva­sia, tai ne­si­no­ri bal­suo­ti. Kaip yra su ši­tais dvi­gu­bais stan­dar­tais, ku­riuos mes da­bar vi­sai Lie­tu­vai de­monst­ruo­ja­me ir dėl ku­rių yra, I. Ši­mo­ny­tės žo­džiais ta­riant, ir ap­mau­du, ir skau­du, ir gė­da?

Aš su­pran­tu, kad po­nas V. Gap­šys tą sa­vo kal­bą bai­gė, ma­tyt, at­sa­ky­da­mas ko­le­gai E. Pu­pi­niui, įvar­din­da­mas tuos Sei­mo na­rius, ku­riuos jis ga­li pri­va­čiai pa­sa­ky­ti, ku­rie taip pat, kaip ir jis, lan­kė­si „MG Bal­tic“ kon­cer­ne ir la­bai lo­ja­liai, kaip po­nas G. Land­sber­gis, ne­šė pro­gra­mas su­de­rin­ti prieš rin­ki­mus. Ar­ba kaip ko­le­ga L. Kas­čiū­nas ban­dė vos ne pre­kiau­ti I. De­gu­tie­nės bal­sais. Čia, ma­tyt, yra tas šuo pa­kas­tas, kai P. Gra­žu­lio myg­tu­kas bu­vo la­bai svar­bu, bai­su, kad rei­kė­jo nuo pa­va­sa­rio kal­bė­ti apie tai, kaip yra blo­gai, kad Sei­mo na­rys net ne dėl įsta­ty­mo bal­suo­da­mas, bet dėl dar­bų pro­gra­mos, pa­spau­dė myg­tu­ką, ku­rio nieks ne­pa­ma­tė, bet bu­vo nu­spė­ta iš veiks­mų vi­su­mos. O čia tu­ri­me Sei­mo na­rio veiks­mus. Ir ne tik de­ri­ni­mą, kaip ban­do­ma pri­sta­ty­ti įvai­riuo­se klau­si­muo­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se, ir nuo­lai­das, bet ir tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus, ir pi­ni­gus, pas­kui per­ve­da­mus į vie­šą­sias įstai­gas. Tai tų veiks­mų bu­vo dau­giau, dėl ko da­bar ir yra tie ke­tu­ri Sei­mo nu­ta­ri­mai. Tai ne­bu­vo tik­tai toks, at­ro­dy­tų, kaip ban­do­ma pri­sta­ty­ti, ne­kal­tas ga­li­mų nuo­lai­dų de­ri­ni­mas.

Tai aš tik­rai la­bai ra­gi­nu kon­ser­va­to­rių, Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­rius, Lais­vės par­ti­jos ly­de­rius pa­si­sa­ky­ti sa­lė­je, duo­ti tą aiš­kų sig­na­lą ir sa­vo frak­ci­jų, par­ti­jų na­riams, kad jūs ne­pri­ta­ria­te po­li­ti­nei ko­rup­ci­jai, ir kar­tu pa­kvies­ti vi­są Sei­mą bal­suo­ti už ap­kal­tą. Tik­rai mes, ko­le­gos, la­bai juo­kin­gai at­ro­dy­si­me, kai P. Gra­žu­lis su sa­vo myg­tu­ku bus iš­mes­tas, o mes kaž­ko­dėl vi­si bū­si­me pa­sa­kę, kad po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja Lie­tu­vo­je yra ge­rai. Tai ne­pai­sant tos ka­lė­di­nės dva­sios, ku­ri tik­rai nie­ka­da ne­kvie­čia me­luo­ti sau ir rin­kė­jams, aš vis dėl­to siū­lau tik­rai pa­si­sa­ky­ti par­ti­jų, frak­ci­jų ly­de­riams. Po­sė­džio pir­mi­nin­kas ga­lė­tų vi­sus kon­ser­va­to­rius pa­kvies­ti į sa­lę, nes tik­rai yra keis­ta kal­bė­ti pus­tuš­tė­je sa­lė­je, kai pa­si­žiū­ri į tri­bū­nas. Į ši­tą klau­si­mą pa­si­žiū­rė­ki­me taip pat rim­tai, kaip rim­tai žiū­rė­jo­te, ko­le­gos, į tą Gra­žu­lio myg­tu­ką.

V. BAKAS (DFVL). Taip, yra ir ki­tas anek­do­tas. Sa­ko: yra klau­si­mas, kur leng­viau­sia pa­vog­ti? Vie­ni sa­ko: leng­viau­sia pa­vog­ti iš ke­lių, nes juos as­fal­tuo­ji, ten ga­li cen­ti­met­ru su­ma­žin­ti, nie­kas ne­pa­ste­bės. Sa­ko: ne, yra leng­viau pa­vog­ti sta­ty­bo­se – ply­tų ne­su­skai­čiuo­si. Ne­sa­ky­siu li­ku­sios ki­tos da­lies, pa­sa­ky­siu, kai svars­ty­si­me In­for­ma­ci­nių iš­tek­lių įsta­ty­mo pri­ėmi­mą. Jei­gu no­ri­te, pa­sa­ky­siu. Čia pa­lin­kė­ji­mas šiam Sei­mui, ku­ris no­ri ati­duo­ti ga­li­my­bę į pri­va­čias ran­kas rū­pin­tis ir mū­sų in­for­ma­ci­nė­mis sis­te­mo­mis. Sa­ko­ma: ne, vis­gi ke­liai ir sta­ty­bos ne tas, o in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos – čia ne­pa­ma­tuo­si, ko­kių pro­gra­mų kiek su­kū­rei, ko­kią nau­dą da­vė ir kiek į jas rei­kia įdė­ti, kad pa­lai­ky­tu­mei. Sau­go­ki­me sa­vo sri­tis.

Štai šian­dien, iš­klau­sęs V. Gap­šio ir Dar­bo par­ti­jos, aš ban­dau su­pras­ti jų gy­ny­bos stra­te­gi­ją. Man at­ro­do, po­nas V. Gap­šys (ir tai tik­rai la­bai gai­la) ban­do įti­kin­ti mus – vi­są Sei­mą ir Lie­tu­vą, kad po­li­ti­nio vei­ki­mo lo­gi­ka, ar­ba sche­ma, ka­da tu už nuo­lai­das ar­ba už ky­šius ta­rie­si su stam­biais lo­bis­tais ar­ba kor­po­ra­ci­jo­mis dėl jiems nau­din­gų spren­di­mų, yra nor­ma­lu. Taip, iš pa­žiū­ros nor­ma­lu yra Vilnius–Utena ke­lią su­tvar­ky­ti vie­šo­jo in­te­re­so po­žiū­riu. Ma­no klau­si­mas: ar po­nas V. Gap­šys kal­bė­jo­si su Lie­tu­vos pi­lie­čiais, ku­rie va­ži­nė­ja tuo Vilniaus–Ute­nos ke­liu, ar kal­bė­jo­si su ki­to­mis įmo­nė­mis, ku­rios no­rė­tų kon­ku­ruo­ti dėl tų kon­kur­sų? Ne, „MG Bal­tic“ tiks­las pa­gal ke­lio Vilnius–Utena pro­jek­tą bu­vo šiek tiek ki­tas, kad tas pro­jek­tas ati­tek­tų bū­tent šiam kon­cer­nui. Dėl to ir bu­vo ku­ria­ma pla­tes­nė ko­a­li­ci­ja – ir iš Dar­bo par­ti­jos, ir iš ki­tų par­ti­jų. Ir tiks­las bu­vo tą pro­jek­tą gau­ti sau už ne­di­de­lę nuo­lai­dą te­le­vi­zi­jos ete­riui.

Ly­giai toks pats jų tiks­las bu­vo ben­dras. Aš čia no­riu pa­kvies­ti ypač tą pro­gre­sy­vi­ą­ją Dar­bo par­ti­jos da­lį (jų tik­rai yra, yra žmo­nių, ku­rie eis už juos bal­suo­ti) su­pras­ti, kad ši­to kon­cer­no stra­te­gi­ja bu­vo il­ga­lai­kė. Tai pa­tvir­ti­no Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to iš­va­da. Jų pa­grin­di­niai tiks­lai bu­vo su­kur­ti to­kią įta­kos sis­te­mą, kad po­li­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos, po­li­ti­kai, vals­ty­bės įstai­gos pa­klus­tų šio kon­cer­no va­liai. Kaip vie­ną iš prie­mo­nių jie nau­do­jo sa­vo val­do­mos LNK gru­pės ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, per ku­rias bū­tent ir bu­vo da­ro­ma sub­ti­li įta­ka, pa­vyz­džiui, siū­lo­mos vie­ši­ni­mo pa­slau­gos – gal jums rei­kia ko­kios pa­gal­bos, įskai­tant ir po­li­ti­nę re­kla­mą mai­nais į kon­cer­nui rei­ka­lin­gų spren­di­mų pri­ėmi­mą? Čia es­mė. Šian­dien Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai mus ban­do įti­kin­ti, kad toks san­ty­kis su ver­slu yra nor­ma­lus. Aš vis dėl­to ma­ny­čiau, kad tai yra nu­si­kal­ti­mas, ką pa­sa­kė ir teis­mas. Jei­gu toks san­ty­kis bus nor­ma­lus, mes ga­li­me gal­būt ne­lai­mė­ti rin­ki­mų, nes LNK ir po­nas D. Moc­kus ma­žiau kvies į lai­das, bet mes ga­li­me pra­ras­ti vals­ty­bę. Jei­gu po­nui A. Ma­zu­ro­niui svar­bu lai­mė­ti ši­tuos rin­ki­mus, tai, man at­ro­do, Sei­mo už­duo­tis – iš­sau­go­ti mū­sų vals­ty­bę, de­mo­kra­tiją, tei­si­nę sis­te­mą. Tei­sės vir­še­ny­bė nė­ra ta­da, kai yra su­si­ta­ria­ma su D. Moc­ku­mi dėl kon­kur­sų ir dėl įsta­ty­mų, tei­sės vir­še­ny­bė ta­da, kai ver­slas ga­li skaid­riai da­ly­vau­ti vie­šų­jų pir­ki­mų kon­kur­se ir jį lai­mė­ti. Čia yra tei­sės vir­še­ny­bė.

Po­ne, kai mes su­men­ki­na­me ko­rup­ci­jos pa­vo­jin­gu­mą, kai sa­ko­me, štai, pe­do­fi­lų ne­tei­sia ir pa­na­šiai, tai yra ir ki­ta ko­rup­ci­jos pu­sė, tai yra kai iš Lie­tu­vos emig­ruo­ja jau­ni žmo­nės dėl to, kad ko­rum­puo­ti po­li­ti­kai su­si­ta­ria dėl ke­lio­li­kos tūks­tan­čių eu­rų nuo­lai­dų. Yra ki­ta pu­sė, kai dėl grei­tų­jų kre­di­tų bu­vo dau­gy­bė sa­vi­žu­dy­bių, nes žmo­nės, tūks­tan­čiai žmo­nių pa­te­ko į sko­lų ra­tą, pra­ra­do vi­so sa­vo gy­ve­ni­mo san­tau­pas, tur­tą, o štai bu­vo kon­cer­nas, ku­ris už ke­lio­li­kos tūks­tan­čių nuo­lai­dą no­rė­jo už­si­tik­rin­ti pa­ra­mą, kad ta prak­ti­ka tęs­tų­si ir to­liau. Vie­nin­te­lis, kas man yra ne­su­pran­ta­ma ši­ta­me pro­ce­se ir apie ką tik­rai tu­ri­me pa­gal­vo­ti, ko­dėl ne­bu­vo tei­sia­mi pa­grin­di­niai ši­tos sche­mos už­sa­ko­vai ir nau­dos ga­vė­jai? Tai čia, po­ne Vy­tau­tai Gap­šy, aš ma­nau, ga­lė­tų bū­ti ne­tei­sin­ga, kai vyk­dy­to­jai, nors ir bū­da­mi po­li­ti­kais, yra nu­tei­sia­mi, o už­sa­ko­vai ne tik ne­nu­tei­sia­mi, bet ir dar sta­to mū­sų ka­ri­nius mies­te­lius. Čia tu­ri­me apie ką pa­gal­vo­ti.

Tik­rai pra­šy­čiau kur­ti ki­to­kią Lie­tu­vą, ku­rio­je val­dy­tų iš­rink­ti žmo­nės ir iš­rink­ti Tau­tos at­sto­vai, kur ne­rei­kė­tų įkiš­ti mū­sų į D. Moc­kaus ki­še­nę, kur ne­bi­jo­tu­me, kad, jei­gu ne­pa­klu­si­me, apie mus bus su­mon­tuo­ti ko­kie nors re­por­ta­žai ar­ba iš­kreip­tos ži­nios ir gal­būt dėl to ne­lai­mė­si­me rin­ki­mų, bet iš­sau­go­si­me sa­vo ša­lį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias