G.Nausėda dėl neveikimo ir pareigų neatlikimo apskųstas teismui

Vilniaus apygardos administraciniam teismui
Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak , Goštauto 8-269, Vilnius, llredakcija@gmail.com
2023-06-16

Skundas del LR prezidento Gitano Nausėdos neveikimo ir sunkių nusikaltimų dangstymo

Paskutinius du metus siuntinėju LR prezidentui G.Nausėdui raštus, prašydamas atlikti savo pareigas ir imtis priemonių užkardyti nežabotą teisinį banditizmą Lietuvos teismų sistemoje.
Tačiau pilietis G.Nausėda, netyčia išrinktas į šias atsakingas pareigas, nieko neveikia ir rašinėja man nieko nereiškiančius raštelius apie tai, kad su mano skunde išdėstytomis problemomis “yra susipažinta”.
Susipažinti neužtenka, nes LR prezidentas turi net tik teisę gražiai atrodyti, tačiau ir pareigas vykdyti jam užduotis, numatytas LR Konstitucijoje ir įatatymuose.
Kaip žinia, Teismų įstatymo 90 straipsnis. Teisėjo atleidimas iš pareigų nurodo, kad:

1. Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:
2. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Kitaip sakant, pareigą atleisti aukščiausiojo teismo teisėjus iš pareigų LR prezidentui numato Teismų įstatymas
91 straipsnis. Teisėjo pašalinimas iš pareigų

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat jei paaiškėja, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Raštu kreipiausi į prezidentą ir Seimą prašiau inicijuoti apkaltos procedūrą Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjomas už priesaikos sulaužymą – nurodydamos, kad Konstitucija nėra teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją sulaužė.
SEimo Antikorupcijos komitetą ir Seimo pirmininkę prašau pradėti tyrimą dėl neįtikėtinos korupcijos visoje teismų sistemoje, kai žurnalsitas ir redaktorius yra dešimt metų persekiojamas už teisėtą veiklą.
Nurodžiau tokias aplinkybes :

1. Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) 2023 m. gegužės 23 d. kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė) išnagrinėjo mano skundą dėl įvestos cenzūros ir atsisakė priimti jį nagrinėti.

1. 
   Minėta kolegija man nurodė, kad Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti cenzūrą :
   “Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Pareiškėjo A. Drižiaus kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taip pat kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
   Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasaciniame skunde teigiama, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, nes teismas įvedė cenzūra, taip pat cituojamos teisės normos, tačiau visiškai nenurodyta teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama, jog teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį atnaujinti”.
   Nurodydama, kad Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai nėra pakankami teisiniai argumentai cenzūrai panaikinti, teisėjų koolegija iš Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės padarė nusikaltimus – piktnaudžiavo ir suklastojo dokumentą.
   Atkreipiu Lr prezidento ir prokuroro dėmesį, kad jau dešimtą kartą kreipiausi į “teismų sistemą” dėl nežaboto banditizmo, tai yra dėl dėl cenzūros spaudai įvedimo ir legalizavimo, spaudos persekiojimo ir terorizavimo. Jau dvylika metų bandau panaikinti cenzūrą, kurią man įvedė ši gangsterių gaujelė pagal “ekskomisarų” savininko A.Sadecko užsakymą. Tai yra teismas įvedė cenzūrą, uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecką ir jo vaidmenį “Mažeikių naftos” privatizavime.
   Cenzūrą tiesiogiai draudžia aukščiausias LR teisės aktas – Konstitucija, kurios 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad “masinės informacijos cenzūra draudžiama”.
   Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
   Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
   Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
   Žemesni teismeliai man nurodo, kad aš jau praleidau penkerių metų senaties terminą bylai atnaujinti, tai yra teismai nurodo Konstitucijos galiojimo arba veikimo terminą – penkeri metai.
   O šita gudručių kolegija iš LAT man nurodė, kad aš vėlgi “Kasaciniame skunde teigiama, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Visuomenės informavimo įstatymui, nes teismas įvedė cenzūra, taip pat cituojamos teisės normos, tačiau visiškai nenurodyta teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiama, jog teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį atnaujinti”.
   Kitaip sakant, Konstitucijos 44 str. punktas, kad “masinės informacijos cenzūra draudžiama”, “nėra joks teisinis argumentas”, nurodo man tos vadinamo LATO laputės.
   Tai kokių dar reikia “teisinių argumentų”, jeigu net tiesioginis Konstitucijos nurodymams “teisėjukams” nėra joks argumentas?
   Jau negana to, kad sulaužėte mano gyvenimą dešimt metų persekiodami už teisėtą veiklą, palikote invalidu ir ūbagu, tačiau galiausiai dar ir įteisinate savo visą “banditizmą” nurodydami, kad “Konstitucija nėra toks teisinis argumentas”.
   Primenu šioms vadinamoms teisėjoms : Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis sako :
   Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
   Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
   7 straipsnis
   Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
   Teismų įstatymo 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą nurodo, kad 1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką.
   33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai : 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams.
3. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.
   Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Teismų įstatymo punktams.
   Teismai tarsi apriboja Konstitucijos galiojimą ir veikimą, nurodo, kad po penkerių metų Konstitucijos reikalavimai nebegalioja. Žinoma, kad tai piktnaudžiavimas teise, tačiau nė vienas teismas nedrįsta pripažinti, kad tas daugiau nei dešimt metų vykęs mano persekiojimas yra neteisėtas.
   Atkreipiamas teismo dėmėsys, kad per 10 metų, kol aš buvau terorizuojamas už visiškai teisėtą veiklą, teismas nė karto nepasisakė dėl to, kad cenzūrą draudžia LR Konstitucija, ir tai laikytina esminiu CPK normos pažeidimu.
   CPK 3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę nurodo, kad :
4. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
   Šiuo atveju teismas įvedė cenzūrą ir niekaip to nenori pripažinti. Lietuvos Aukščiausias teismas ne kartą pasisakė dėl cenzūros : “Dėl visuomenės teisės žinoti pažeidimo…visuomenės nariai turi teisę dalyvauti diskusijose, vertinimuose bei komunikuoti tarpusavyje jiems aktualiais darbdavio pasirinkimo klausimais, tokios teisės ribojimas prieštarautų tiek teisės, tiek demokratijos principams. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Teisė skleisti informaciją negali būti ribojama ne tik valstybės įvedama, bet ir privačia cenzūra, kuri galima tada, kai, pažeidžiant proporcingumo principą ir nepaisant dviejų lygiaverčių teisių pusiausvyros reikalavimo, ginama vien tik dalykinė reputacija”.
   Kaip žinia, LR Kontitucija yra nuolat veikiantis ir galiojantis aukščiausias LR teisės dokumentas. Jį papildo Visuomenės informavimo įstatymas. Abu jie imperatyviai draudžia cenzūrą. Teismas apie Konstitucijos reikalavimus nepasisakė bė žodžio per visus dešimt metų, todėl laikytina, kad senaties terminas Konstitucijai netaikytinas, tai yra teismas negali apriboti Konstitucijos galiojimo, ir nustatyti, iki kada ir kokia apimtimi ji galioja.
   Kaip žinia, cenzūra buvo įvesta dar 2010 m., ir per tą laiką teismai net dešimt kartų atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą. Paskutinis prašymas buvo nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1352/2019 (kopija pridedama). Kaip visada, viskas baigėsi nutarties suklastojimu. Tai yra LAT kolegija nurodė, kad LR Konstitucija “nėra rimtas teisinis argumentas”, todėl cenzūros nepanaikino.
   Minėta teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymas nėra pakankami teisiniai argumentai panaikinti cenzūrai, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo teise.
   BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
   300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
6. Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų Įrašydamos į minėtą nutartį melagingus duomenis, kad aukščiausias LR teisės aktas – LR Konstitucija nėra joks teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją suklastojo, įrašydamos žinomai melagingus duomenis. Jos turėjo pareigą remtis Konstituciją, tačiau ją sulaužė, nurodydamos, kad LT Konstitucija nėra “teisinis argumentas”.
   Teismai nėra nepriklausomi nuo Konstitucijos ir įstatymų, privalo jais remtis ir jų paisyti, tačiau atvirai juokiasi ir tyčiojasi iš aukščiausio LR teisės akto.
   Todėl prašiau taip vadinamos prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo ir klastojimo.
   Lr prezidentą ir LR Seimą prašiau inicijuoti apkaltos procedūrą minėtoms teisėjoms už priesaikos sulaužymą – nurodydamos, kad Konstitucija nėra teisinis argumentas cenzūrai panaikinti, minėtos teisėjos ją sulaužė.
   SEimo Antikorupcijos komitetą ir Seimo pirmininkę prašau pradėti tyrimą dėl neįtikėtinos korupcijos visoje teismų sistemoje, kai žurnalsitas ir redaktorius yra dešimt metų persekiojamas už teisėtą veiklą
   Teismų įstatymo 91 straipsnis. Teisėjo pašalinimas iš pareigų nurodo, kad 1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat jei paaiškėja, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
   LR prezidento kanceliarijos vėdėja Asta Bogušienė raštu 2023- Nr. (1D-1433)-2DĮ 2023-05-24 kreipimąsi ,Į 2023-05-26 kreipimąsi, į 2023-06-05 kreipimąsi “DĖL JŪSŲ KREIPIMŲSI” man njurodė, kad LR prezidentas atsisako vykdyti savo pareigas : “Su Jūsų 2023 m. gegužės 24 d., 26 d. ir birželio 5 d. kreipimaisis, gautais Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, yra susipažinta.
   Atsižvelgdami į Jūsų skundus dėl prokurorų ir teisėjų, Jūsų nuomone, nusikalstamos veikos, dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis).
   Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Kadangi tik generalinis prokuroras turi įgaliojimus spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atžvilgiu pradėjimo, tai Jūs turite teisę kreiptis į generalinį prokurorą dėl teisėjo (teisėjų), kuris (kurie), Jūsų nuomone, padarė nusikalstamas veikas.
   Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 116 straipsnis). Respublikos Prezidentui tokie įgaliojimai nesuteikti”.
   Šis raštas yra melagingas, nes jame nurodyta, kad neva LR prezidentui nėra suteikti įgaliojimai pašalinti iš pareigų aukščiausiojo teismo teisėją. Nors yra priešingai – Teismų įstatymo 3 punktas nurodo, kad Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
   Todėl šis raštas laikytinas neteisėtu ir melagingu, todėl naikintinas.
   ABTĮ 3 straipsnis. Ginčai dėl teisės nurodo, kad 1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
7. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
   Kaip jau minėjau LR Konstitucija numato atsakomybę LR prezidentui skirti aukščiausiojo teismo teisėjus.
   LR Konstitucijos 110 straipsnis nurodo, kad Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
   Skunde minėta LAT kolegija tiesiogiai savo nutartimi pritaikė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia Konstitucija. Taip teisėjos sulaužė priesaiką laikytis Konstitucijos.
   Konstitucijos 112 str. numato, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
   Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.
   115 straipsnis
   Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
   5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
   116 straipsnis
   Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
   Šiuo atveju akivaizdu, kad LAT kolegija, pritaikiusi cenzūrą, ir oficialiai nurodžiusi savo nutartyje, kad LR Konstitucija nėra teisės aktas, kurio reikia laikytis, pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką
   Todėl LR prezidentas turi pareigą jas atleisti iš pareigų, sulaužius priesaiką.
   O prezidentas tik “rašo raštelius, kad susipažinta, tačiau nieko nedaro, kad tai sustabdyti”. Todėl tai yra sąmoningas neveikimas, kurį teismas turi pareigą įvertinti
   Remdamasis išdėstytu ir ABTĮ 3 str. prašau panaikinti skundžiamą LR kanceliarijos raštą kaip neteisėtą
   Priedai:
8. Skundžiamas rašas
9. A.Drižiaus skundas LAT dėl cenzūros panaikinimo
10. 2023 m. gegužės 23 d. LAT kolegijos susidedančios iš teisėjų Alės Bukavinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė) nutartis, nurodanti, kad LR Konstitucija nėra teisinis argumentas

Aurimas Drižius