G.Nausėda pasveikino prokurorus, penkerius metus matyt dengusius sunkius „ekscelencijos” nusikaltimus

0

Aurimas Drižius

Šita valstybė toliau skęsta ir nebežinau, kelintą dugną pramušė.

Vos Seimo komisijai paskelbus, kad taip vadinama gen. prokuratūra penkerius metus dengė sunkius VSD ir prezidentūros nusikaltimus, mūsų Gitanas nuskubėjo pas savo globėjus prokurorus:

Prezidentas dalyvavo Prokuratūros dienos minėjime

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prokuratūros dienos išvakarėse pasveikino generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir visą Prokuratūros bendruomenę.

„Artėjanti kovo 30-oji – ypatinga. Ji žymi įsimintiną datą, kai Vilniuje prieš 34 metus susirinkę šalies prokurorai vieningai pareiškė ištikimybę atkurtos nepriklausomos Lietuvos įstatymams. Toks aiškus ir nedviprasmis įsipareigojimas tapo dar vienu svarbiu žingsniu įtvirtinant Nepriklausomybę“, – savo kalboje sakė šalies vadovas.

Iki šios dienos Prokuratūra užima išskirtinę vietą valstybės institucinėje sistemoje. Pagal Konstituciją būtent prokurorai organizuoja ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, taip pat įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Nuo to, kaip prokurorai atlieka jiems priskirtas konstitucines funkcijas, nemažai priklauso ir kiekvieno iš mūsų saugumo savo valstybėje jausmas.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu pradėjome spręsti ne vienus metus Prokuratūrą kamavusią nepakankamo finansavimo problemą. Seimui priėmus mano pateiktas Prokuratūros įstatymo pataisas, pavyko reikšmingai padidinti užmokestį už Jūsų sunkų ir atsakingą darbą. Sveikintinas pokytis – tai, kad į prokurorų atrankas ateina vis daugiau kandidatų. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiu metu Prokuratūros gretas pagaliau papildys taip reikalingi ir laukiami kvalifikuoti teisininkai“, – teigė valstybės vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad kitas svarbus darbas, kurį būtina atlikti, – baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės normų peržiūra. Šalies vadovas konstatavo, kad šiandien Lietuvoje įtvirtintas baudžiamojo proceso modelis vis dar sudaro prielaidas pernelyg ilgai baudžiamojo proceso trukmei ir dėl to nukenčia tiek nukentėjusių asmenų, tiek valstybės interesai.

Prezidentas Prokuratūros dienos proga palinkėjo, kad Lietuvos prokurorai, gindami nukentėjusiųjų teises, niekada nepritrūktų drąsos, išminties ir ryžto. „Ir toliau būkite aktyvūs ir veržlūs, kiek to reikia viešojo intereso apsaugai. Ačiū visiems už nepaprastai svarbų ir atsakingą darbą“, – dėkojo valstybės vadovas.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: DOVILĖ ŠALKUVIENĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJA

O dabar palyginkime, ką apie prokuratūrą pasakojo VSD darbuotojas Tomas Gailius, pagal kurio pranešimą ir buvo pradėtas Seimo tyrimas.

Šokiruoja tai, kad pasirodo, kad STT buvo apkarsčiusi T.Gailių mikrofonais, ir jis įrašė savo viršininko VSD šefo Jauniškio nurodymus rinkti informaciją apie kandidato Gitano Nausėdos aplinką, kuriame tikisi, kad už tą informaciją bus tinkamai atlyginta, ir kuriame pripažįsta, kad tai yra neteisėta veikla.

Kitaip sakant, Jauniškis žinojo, kad rinkdamas kompromatą apie Nausėdos komandą, jis daro nusikaltimą, nes tokiam veiksmui jam reikėjo teismo sankcijos. Tiesa, minėti garso įrašai dingo STT įrodymų spintoje ir neaišku, kaip jie buvo panaudoti.

Čia pat Jauniškis sako, kad tikisi premijos iš Nausėdos ir tą premija jam buvo suteikta – paskirtas dar vienai kadencijai.

Tačiau man įdomiausia tai, kad Nausėda ir Jauniškis abu lyg susitarę ir lyg maži vaikai viską neigia – esą nieko panašaus nebuvo, Nausėda buvo bedarbis ir jis negalėjo Jauniškio prašyti ko nors neteisėto. Tą patį sako ir Jauniškis – jis neva „tikrinęs” Nausėdos komandą, ir kad neva įstatymai jį įpareigoja tai daryti. Kaip žinia, įstatymai nustato priešingai, nei aiškina Jauniškis, tuo labiau, kad nėra jokių duomenų, kad VSD sektų kitus kandidatus.

Kitas dalykas, dar įdomesnis, kad VSD surinko įrodymus apie tai, kad Nausėda 2019 m. rinkimų kampanijai išleido tris kartus daugiau pinigų, nei deklaravo, ir šiam veiksmui VSD net gavo teismo sankciją.

Ar gali būti, kad tas kompromatas ir buvo tas Jauniškio ant stalo „ekscelencijai” padėtas šantažas, kurio dėka Jauniškis gavo dar penkerių metų kadenciją savo įvairiems nusikaltimams vykdyti?

8.4.2.2. Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į Prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai. Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai.
8.4.2.3. Komisija daro išvadą, kad 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų, tai akcentavo Vyriausioji rinkimų komisija ir politinės reklamos stebėseną vykdęs asmuo UAB TNS LT. Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis.

Čia išaiškėjo ir prokuratūros vaidmuo – ji nedarė nieko. Kaip visuomet, kai atsakomybėn reikia patraukti aukštus pareigūnus:

Pranešėjas Gailius apie neįvykusius susitikimus su Generaline prokuratūra: bijojo su manimi šnekėti

Tomas Gailius

Tomas Gailius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Seimas ketvirtadienį atidėjo balsavimą dėl pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų. Beveik 5 mėnesius dirbusi komisija nustatė, kad prieš 2019 m. prezidento rinkimus pats Gitanas Nausėda paprašė patikrinti jo rėmėjus ir komandą. Tuomet dar tik kandidato į prezidentus aplinkoje nustatyta riziką keliančių asmenų.

„Dienos temoje“ – pranešėju tapęs buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius.

– Prieš pusantro mėnesio, kalbėdamas su Birute Davidonyte ir Dovydu Pancerovu, jūs džiaugėtės dabartine Generalinės prokuratūros vadovybe, nes pavasarį po jų atlikto tyrimo buvo inicijuota Seimo komisija. Tada sakėte, kad tai yra kompetentinga, aukščiausia teisėsaugos institucija. Ar vis dar taip pat apie ją manote po to, kai ji sako, kad šita komisija galimai pažeidė Konstituciją ir įstatymus?

– Aš tikrai neabejoju institucija kaip institucija. Galbūt kai kurie pastarieji Generalinės prokuratūros sprendimai, kad ir vakar, užvakar, gali kelti tam tikrų klausimų, nes kai formuluoja priekaištą komisijai, kad jie paviešino mano tapatybę, aš visiškai su tuo nesutinku – aš pats paviešinau savo tapatybę, nusprendęs viešai ateiti liudyti komisijai. Kelti tą klausimą komisijai kaip priekaištą, man atrodo, visiškai nelogiška ir nesuprantama.

Tomas Gailius ir Rasa Tapinienė

Tomas Gailius ir Rasa Tapinienė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Bet ar tada logiška komisijai kelti priekaištą Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir sakyti, kad jis yra tiesiogiai atsakingas už jūsų tapatybės paviešinimą?

– Nežinau, aš negaliu komentuoti ir nenorėčiau komentuoti komisijos išvadų. Komisijos nariai matė ir turi visą informaciją. Aš ką padariau, tai kaip liudininkas teikiau parodymus.

Gitanas Nausėda / V. Raupelio / LRT nuotr.

– Ar komisijos tyrime buvo pateikti įrašai, apie kuriuos jūs minėjote Birutei su Dovydu, sankcionuoti STT, kuriame Darius Jauniškis duoda nurodymą rinkti informaciją apie kandidato aplinką, kuriame tikisi, kad už tą informaciją bus tinkamai atlyginta, ir kuriame pripažįsta, kad tai yra neteisėta veikla.

– Kiek suprantu, aš tikrai nesu informuotas, ar komisija gavo tuos įrašus, ar negavo tų įrašų. Aš jų neturiu. Ar STT pateikė, taip pat negaliu komentuoti. Kiek iš viešai prieinamos informacijos mačiau, lyg komisija šių įrašų negavo.

– Bet jūs juos darėte?

– Taip.

– Ir nepasidarėte jokių kopijų?

– Tikrai ne, nes dariau su STT įranga. Ta įranga reikalavo specialių programų, kad tą informaciją pasiimtų. Aš tiesiog įrašiau ir nunešiau. Tikrai nepasidariau jokių įrašų.

– Bet jūs negalvojote, kad ši informacija tiek rimta, kad tas kopijas galbūt būtų saugu turėti?

– Gal ir galvojau. Kaip žvalgybos pareigūnas aš visada galiu įvertinti tam tikras rizikas. Tačiau aš visiškai pasitikiu STT ir kitomis teisėsaugos institucijomis ir net neįsivaizdavau, kad tos informacijos institucijos komisijai gali neduoti. Nes tie įrašai yra mano padaryti, pokalbiai mano darbine tvarka ir tematika būtent apie tuos tikrinimus. Aš tiesiog nematau galimybių, kaip tos informacijos neduoti. Tikėjausi, kad, jeigu kada nors tie įrašai bus reikalingi, jie bus pateikti.

– Jūs dabar sakėte, kad pasitikite STT ir institucijomis. Ar tas pasitikėjimas yra išlikęs, turint omenyje, kad po devynis mėnesius trukusio tyrimo pirmą kartą Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti šitą tyrimą, neradusi nusikalstamos sudėties?

– Generalinė prokuratūra nepriėmė jokio sprendimo. Viešojoje erdvėje labai daug sumaišties. Generalinė prokuratūra dėl mano pareiškimo nepriėmė jokio sprendimo. Dėl to aš ir sakau, ir tuo metu sakiau, ir Seimo komisijai sakiau, kad STT pareigūnams neturiu priekaištų – jie viską darė profesionaliai, teisėtai, kaip aš pats būčiau daręs, kadangi aš pats esu tyrėjas. Tačiau toliau turėjo būti žengtas kitas žingsnis – ta informacija turėjo būti paimta tuomečio generalinio prokuroro, įvertinta ir turėjo būti priimtas sprendimas, ką toliau daryti: pradėti ikiteisminį tyrimą ar nepradėti jo.

Generalinė prokuratūra

Generalinė prokuratūra / E. Blaževič / LRT nuotr.

– Tuometis generalinis prokuroras buvo Evaldas Pašilis. Kaip jūs manote, ar jis uždelsė, ar neužbaigė šio tyrimo? Ar pritrūko kompetencijos kažkaip padėti tašką?

– Jis su manimi neatliko jokio veiksmo nei kaip su pranešėju (su manimi nebuvo susitikta nė karto), nei kaip su pareiškėju, kad būtų patikslinta informacija. Aš neturėjau jokio susitikimo iki to laiko su Generaline prokuratūra, kol neišėjo knyga.

– Turite atsakymą, kodėl?

– Sau aš turiu atsakymą.

– Galite pasidalinti?

– Bijojo su manimi šnekėti, kad nereikėtų prisiimti atsakomybės, nes aš ateisiu pas juos, duosiu parodymus ir jie tada neturės kur trauktis, turės priimti veiksmus. O neprisileidę prie savęs, jie, taip sakant, šį dalyką eliminavo.

Net ir tuo metu, kai aš patyriau spaudimą iš VSD vadovybės, kadangi mano kontaktiniai žmonės buvo STT pareigūnai, aš kreipiausi į STT pareigūnus, sakiau: „Ar man važiuoti pas generalinį prokurorą, kadangi jis užtikrina pranešėjo apsaugą, ar rašyti?“ Man sakė: „Mes susitiksime su generaliniu prokuroru, mes tave informuosime.“ Skambina man, sako: „Tu niekur nevažiuok, parašyk prašymą, mes atvažiuosim, už tave paimsime ir nuvešime generaliniam prokurorui.“ Tai va toks bendravimo stilius ir toks rūpestis dėl pranešėjų.

Tomas Gailius

Tomas Gailius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– O koks yra rūpestis pranešėjais šios generalinės prokurorės – Nidos Grunskienės?

– Panašus.

– Jūs irgi nebuvote apklaustas Generalinėje prokuratūroje?

– Dukart buvau, bet aš, vėlgi, galvoju, kaip Generalinėje prokuratūroje ta informacija apie pranešėją valdoma. Tuo metu, kai atėjau liudyti viešai Seimo komisijai, pats atskleidžiau savo tapatybę, su manimi susisiekė Generalinės prokuratūros prokuroras, atsakingas už pranešėjo apsaugą, pakvietė atvažiuoti į Generalinę prokuratūrą. Ten mane įtikinėjo, kad aš pasirašyčiau prašymą, jog atsisakau konfidencialumo. Aš tikrai sutikau, kad tokį prašymą reikia parašyti, jog aš tos konfidencialumo apsaugos atsisakau. Natūralu. Ir po to mano atsisakymo klausimo laikinajai tyrimo komisijai kėlimas, kaip mano tapatybė paviešinta, man atrodo nelogiškas. Ar jie ten tarpusavyje nesikeičia informacija? Aš nesuprantu.

– Ar jūs nemanote, kad visa ši istorija diskredituoja pranešėjo institutą?

– Aš tikrai nenoriu būti apokaliptinių scenarijų kūrėju. Institucijomis aš pasitikiu, VSD pasitikiu. Aš visada kėliau ne pasitikėjimo institucija klausimą, aš kėliau klausimą dėl vieno pareigūno – VSD direktoriaus. Aš nekeliu klausimų, kad aš nepasitikiu prokuratūra. Prokuratūra pasitikiu, teisėsaugos sistema pasitikiu, žvalgybų sistema pasitikiu. Tai atskirų pareigūnų kompetencijos ir atsakomybės klausimai. Tiesiog nereikia daryti plačių apibendrinimų, jog kažkokios institucijos netinkamos, netinkamai dirba. Aš to negaliu sakyti.

Tomas Gailius

Tomas Gailius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Komisija kalba ir apie neigiamą poveikį, kuris jums buvo padarytas, ir apie būtinybę atlyginti žalą. Kaip?

– Aš ir vakar sakiau – tokio klausimo aš nesvarstau, man iš valstybės nieko nereikia.

– Tai jūs patyrėte neigiamą poveikį arba žalą ar ne?

– O kaip jums atrodo?

– Bet aš jūsų klausiu. Jūs dabar į mano klausimą klausimu atsakote.

– Aš manau, kad patyriau. Bet aš iš valstybės nesiekiu kažko prisiteisti, nes aš suprantu, kad ne valstybė kalta, kad aš patyriau. Tai atskirų žmonių atsakomybės klausimas. Jeigu valstybė iš tų kaltų žmonių tą žalą išieškotų, tada galėtume galvoti. Bet iš valstybės, iš visų mokesčių mokėtojų pinigų aš tikrai nieko neimsiu ir man to nereikia.

– Kaip, jūsų įsivaizdavimu, ši visa istorija turėtų baigtis, kad jūs galėtumėte užtikrintai pasakyti „nesigailiu, kad tapau pranešėju“? Kas turėtų nutikti? Prezidento apkalta? Pakeistas VSD vadas? Pakeisti įstatymai? Kas?

– Aš tikrai nesiimsiu vertinti, kas… Kai atėjau, tikėjau, kad vyks teisėsauginis tyrimas ir pasibaigs. Bus keliamas atsakomybės klausimas vieno ar kito…

VSD vadovas Darius Jauniškis

VSD vadovas Darius Jauniškis / J. Stacevičius/LRT

– VSD vadovo atsakomybės klausimas?

– Taip, kadangi aš ir kėliau klausimą, ar teisėtai, remiantis norminiais aktais, buvo rinkta informacija, ar ji buvo perduota, ar neperduota žmonėms, nesusijusiems su mūsų veikla. Aš šį klausimą ir kėliau. Aš tikrai negalvojau, kad per penkerius metus viskas išsirutulios iki tokio dalyko, jog mes prieš pat artėjančius rinkimus tuos klausimus nagrinėsime. Galiu priminti – prieš penkerius metus, balandžio mėnesį sueis lygiai penkeri metai, kai aš kreipiausi į NSGK ir į Generalinę prokuratūrą. Penkeri metai. Tikrai netikėjau, kad viskas prieis iki to.

– Galite patikslinti vieną detalę? Skirtingai girdžiu ir iš jūsų. Vis dėlto, ar iš VSD jus atleido, kai jūs atnešėte pažymą iš Sveikatos komisijos, ar jūs išėjote pats, norėdamas apsaugoti kolegas? Iš jūsų paties yra nuskambėjusios abi šios versijos. Tai atleido ar išėjote?

– Atleido, bet aš galėjau prašyti. Tiesiog VSD yra tokia tvarka: jei tave atleidžia dėl sveikatos, tu gali kreiptis ir direktorius turi teisę palikti žmogų ir su bloga sveikata, jei yra tokio pareigūno poreikis departamentui. Bet aš apie tai tiesiog nėjau diskutuoti, nes nemačiau prasmės apie tai šnekėti.

Tomas Gailius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Reorganizacija, kaip suprantu, taip pat buvo atlikta pusmetis po to, kai jūs jau nebedirbote. Ar būtų galima daryti prielaidą, kad ji nebūtinai buvo susijusi su jūsų asmeniu?

– Mano vertinimu, kad susijusi. Susijusi su mano kadencijos pabaiga. Liepos 1 d. įvardyta kaip mano kadencijos pabaiga. Mano kadencija ir baigėsi liepos 1 d. Visi kiti padaliniai reorganizuojami iki tol. Mano valdyba turėjo būti reorganizuota būtent tą datą.

Ta reorganizacija nebuvo visų departamentų reorganizacija, buvo kai kurių padalinių. Viena po kitos valdybos buvo keičiamos, sujungiamos, skiriamos. Paskutinė buvo mano valdyba, kuri ir sutapo su mano kadencijos pabaiga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias