G. Nausėda reikalauja nutraukti santykius su Rusija ir kariauti mums svetimą karą

0

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino NATO pripažinti negaliojančiu aktą dėl santykių ir bendradarbiavimo su Rusija. Tokiu atveju bus galima įrengti nuolatines karines bazes prie sienų su Rusijos Federacija.

Lietuva: Laikas steigti nuolatines karines bazes pasienyje

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui pareiškė, kad aljansas turėtų atsisakyti ribojimų kuriant nuolatines gynybos bazes prie sienų su Rusija.

„Kai Rusija aktyviai dislokuoja taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, o mes turime visus įrodymus, kad tai vyksta, turėtume pagaliau pripažinti, kad Rusijos ir NATO steigimo aktas yra miręs”, – sakė Lietuvos prezidentas.

Rusijos-NATO steigimo akte numatyta, kad naujųjų aljanso narių teritorijoje nuolat nedislokuojami branduoliniai ginklai ir svarbios kovinės pajėgos.

Kaip žinia, LR Konstitucija tiesiogiai draudžia LR teritorijoje užsienio karinių bazių steigimą, tačiau politikų marionietė konstitucinis teismas jau išaiškino, kad „Užsienio karių buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai”.

Ukraina šiuo metu įsivėlusi į karą su Rusija ir tai baigisis tik Ukrainos valstybės pabaiga.

Tačiau pagal JAV nurodymą Ukrainai neleista derėtis su Ukraina dėl taikos – karas turi tęstis iki paskutinio ukrainiečio.

Po jų ateis ir mūsų eilė.

Tačiau jeigu lietuviai yra tokie savižudžiai, tai jų pasirinkimas, ir niekas negali uždrausti jiems viešai paleisti sau žarnas. Į tai einama tiesiog žaibišku greičiu

Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad Konstitucijai neprieštarauja įstatymuose nustatyta tvarka, pagal kurią Lietuvoje leidžiama būti užsienio valstybių kariams.

Antradienį paskelbtame KT nutarime teigiama, kad įstatymuose „gali būti numatytos įvairios valstybės nepriklausomybės ir saugumo užtikrinimo tarptautiniu mastu priemonės“, tačiau turi būti paisoma Konstitucijoje ir konstituciniuose įstatymuose numatytų ribojimų ir draudimų. KT konstatavo, kad Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo kai kurie straipsniai, numatantys sąjungininkų kariškių dislokavimą Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijai.

Pabrėžta, kad Konstitucija draudžia Lietuvoje užsienio valstybių karinių bazių dislokavimą. Tačiau išaiškinta, kad ginčijamu įstatymu reguliuojami santykiai, susiję ne su karinių bazių dislokavimu, bet su „Lietuvos sąjungininkių karinių vienetų atvykimu į Lietuvą ir jų panaudojimu Lietuvos teritorijoje kolektyvinės gynybos operacijos tikslais“. „Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, reiškia tai, kad Lietuvoje negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Tačiau toks draudimas nereiškia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja pati Lietuva kartu su valstybėmis sąjungininkėmis“, – tvirtinama KT nutarime. Taip pripažinta, kad neturi pagrindo Seimo narių grupės pareikštos abejonės dėl NATO valstybių kariškių dislokavimo Lietuvoje, pavyzdžiui, Zoknių aerodrome šalia Šiaulių, kur budi aljanso oro policija. Teisme ginčytas ir Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo straipsnis, kuriuo Seimui, Vyriausybei ir krašto apsaugos ministrui yra suteikti įgaliojimai siųsti atitinkamo dydžio Lietuvos karinius vienetus į kitas valstybes dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose ar kitokiuose kariniuose renginiuose. Tačiau KT nustatė, kad ši įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ draudžiama Lietuvoje dislokuoti tokius karinius vienetus, kuriuos valdo ir kontroliuoja Rusija, Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) ar į ją įeinančios valstybės. „Tačiau tai nereiškia, kad pagal šį aktą negalimas toks NVS valstybių riboto dydžio kariuomenės vienetų trumapalaikis buvimas Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose, kurias valdo ir kontroliuoja pati Lietuva kartu su savo sąjungininkėmis“, – rašoma KT išvadoje.

Be to, Rusijos ir kitų NVS šalių riboti kariniai vienetai gali būti pasitelkti tarptautinėms katastrofų, epidemijų, gaivalinių ir kitų didelių nelaimių padarinių šalinimui Lietuvoje, tačiau tik tokiu atveju, kai „tokio pasitelkimo pagrindas, tikslas, pobūdis yra aiškūs, konstituciškai pateisinamas ir tas priemones valdo bei kontroliuoja pati Lietuva“. Tačiau KT nutarimu viena įstatymo nuostata vis dėlto pripažinta prieštaraujančia konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“. Tai nuostata, numatanti, kad NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos teritorijoje „organizuojamuose kituose renginiuose“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias