G.Nausėda stūmia karjeros laiptais teisėją Jurgą Vasiliauskienę, kuri nurodė suimti Neringą Venckienę dėl jos žodžių “jokio teisingumo Lietuvoje nėra”

Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjų kandidatūrų
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vadovaudamasis Konstitucija kreipėsi į Teisėjų tarybą prašydamas patarti dėl teikimo Seimui skirti Danutę Jočienę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja ir dėl teikimo Seimui pritarti Kauno apygardos teismo teisėjos Jurgos Vasiliauskienės (nuotr. viršuje) skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Profesorė dr. Danutė Jočienė nuo 2004 iki 2013 m. buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, nuo 2014 iki 2023 m. ėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, o nuo 2021 iki 2023 m. buvo šio teismo pirmininkė. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. teisininkė paskirta Nuolatinio tarptautinio arbitražo nare.
D. Jočienė turi ilgametės mokslinio ir pedagoginio darbo patirties, yra daugelio mokslo, mokymo ir metodikos darbų bei straipsnių autorė.
Jurga Vasiliauskienė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja dirba nuo 2018 metų. Nuo 2013 iki 2018 m. ji ėjo teisėjos pareigas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Kauno apylinkės teismas).
Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjos J. Vasiliauskienės profesinę veiklą (teisinio G.Nausėdadarbo kokybę) pripažino puikia.

Apie teisėjos Jrgos Vasiliauskienės nuopelnus vadinamoje Garliavos byloje nemažai rašė www.laisvaslaikrastis.lt.
Kaip žinia, šioje byloje Lietuvos spec. tarnybos ėmėsi masinio teroro – nežinomi žudikai nužudė teisėją Joną Furmanavičių, kauniečius Violetą Naruševičienę ir Drąsių Kedį, galiausiai pribaigė ir pedofilijos bylos įtariamąjį Andrių Ūsą.
Visi šie nužudymai buvo pateikti arba kaip D.Kedžio rankų darbas, arba nelaimingi atsitikimai, šiuose nusikaltimuose aktyviai dalyvaujant gen. prokuratūros vadovams.
Galiausiai 8 metams kalėjimo buvo nuteistas toks aklas kaunietis Raimundas Ivanauskas, neva už tai, kad “padėjo Kedžiui” žudyti. Vienintelis jo kaltės įrodymas buvo prokuratūros sufabrikuota byla pagal žinomai melagingus recidyvisto Mindaugo Žalimo parodymus. M.Žalimas buvo iki komos primušęs Baltarusijos pilietį ir būtų keliavęs į kalėjimą, tačiau prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą asmenį, ir taip M.Žalimą ištraukė iš kalėjimo. Mainais M.Žalimas davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad neva Kedys su Ivanausku rengėsi kažką žudyti.

Ironiška, kad kai byla pateko į teismą, Vilniaus apylinkės teismo teisėja nepabijojo pasijuokti iš prokuratūros klastotės ir nurodė, kad M.Žalimas yra melagis.
Tačiau šioje istorijoje dalyvavo ir visas teisės “elitas” – aštuonių teisėjų aukščiausiojo teismo kolegija, puikiai žinodami, kad M.Žalimas melagis, tyčia nuteisė R.Ivanauską aštuoneriems metams kalėjimo.
Visoje šioje teisinėje bakchanalijoje dalyvavo ir teisėja Jurga Vasiliauskienė, kurią dabar G.Nausėda stūmia į apeliacinį teismą.

Itin juokinga, kad Čikagos teisėjas Daniel G. Martin išsityčiojo iš gen prokuroro E.Pašilio ir teisėjos Vasiliaukienės pateiktų įrodymų, Lietuvoje jie – tinkamas įrodymas laikyti Venckienę kalėjime

Apie šią teisėją Vasiliauskienę rašiau dar prieš aštuonerius metus :

Neringos Venckienės „kaltės“ įrodymai JAV teisme sukels juoką ir pasibjaurėjimą Lietuvos Respublika
Neringos Venckienės „kaltės“ įrodymai JAV teisme sukels juoką ir pasibjaurėjimą Lietuvos Respublika
Greitai Čikagos teismas turės pradėti nagrinėti generalinės prokuratūros pateiktą ekstradicijos prašymą išduoti Lietuvai Neringą Venckienę. Nors pati N.Venckienė rimtai vertina šį teismo procesą ir yra pasirengusi, kad bet kada ją gali suimti JAV policija, tačiau tikisi, kad dviejų advokatų pagalba jai pavyks įrodyti kaltinimų jai absurdiškumą.
Tuo labiau, kad prokuratūros pateikiami kaltinimai N.Venckienei yra visiškai absurdiški, kaip ir jų kaltės įrodymai. Pateikiame LL skaitytojams Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jurgos Vasiliauskienės nutartį suimti N.Venckienę – šiame dokumente yra išvardinti visi kaltinimai buvusiai Seimo narei ir šių kaltinimų „įrodymai“.
Itin kvailai atrodo prokuratūros „įrodymas“, kaip N.Venckienė organizavo valstybės perversmą Lietuvoje ir ragino jėga nuversti teisėtą valdžią. Kaip tokio kaltinimo įrodymas pateikiamas N.Venckienės žodžiai, kad „vienintelė viltis žmonės, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje nėra, jeigu kam taip atsitiktų ir Jūsų vaiką prievartautų, tai jūs net nesikreipkite ir teisingumo neieškokite, pasidarykite teisingumą patys, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje pasiekti neįmanoma“.

vasiliauskiene
D.Grybauskaitės paskirta Kauno apylinkės teismo teisėja J.Vasiliauskienė nesuabejojo N.Venckienės kalte

Teismas nustatė : Neringa Venckienė, gim. 1971-05-21 Kaimo r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Klonio g. 7, Teleičių k, Garliavos šen., Kauno r., neteista,

įtariama tuo, kad ji, 2010 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kartu su Audrone Skučiene subūrė organizuotą asmenų grupę – Gediminą Aiduką, Darių Kaminicką, Vitalijų Keršį, Andrejų Lobovą, Rimantą-Stanislovą Rinkevičių, Tatjaną Borovec, Renaldą Ščiglinską, Tadą Skučą, Violetą Banaitienę, Gintarą Banaitį, Ramintą Baltuškienę ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, vadovavo šiai grupei ir organizavo neteisėtą asmenų, jos nuomone, susijusių su taip vadinamu „pedofilijos klanu“ persekiojimą, sekimą, siekiant surinkti informaciją apie privatų tų asmenų gyvenimą, neturint tam teisės ar įgaliojimų, o 2010-05-14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą mažametę Deimantę Stankūnaitę (tuo metu Deimantę Kedytę) perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei, Klonio gatvės pasipriešinimo judėjimui ypač suaktyvėjus, itin aktyviai veikėjos ir A. Skučienės vadovaujamos grupės nariai, buvo sistemingai tęsiamas duomenų apie Laimutės Stankūnaitės, jos atstovo advokato Gintaro Černiausko, baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 įtariamuoju patraukto Andriaus Ūso, jo šeimos narių bei A. Ūso advokatės Loretos Kraujutaitienės privatų gyvenimą rinkimas, o jos ir A. Skučienės nurodymu paskleidus niekuo neparemtus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad taip vadinamuoju „trečiuoju pedofilu Aidu“ yra Vaidas Milinis, N. Venckienė ir A. Skučienė organizavo Milinių šeimos sekimą, t.y. 2010 m. liepos-gruodžio mėnesiais (iki Vaido Milinio nužudymo 2010-12-11), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, organizuotos grupės nariai N. Venckienės bei A. Skučienės pavedimu, sistemingai vyko prie Marijos Milinienės ir Alberto Milinio gyvenamojo namo, esančio Kauno rajone, Ramučių km., K. Bielinio g, 34, sėdėdami automobilyje, stebėdami namų valdos teritoriją neteisėtai rinko informaciją apie privatų Milinių šeimos gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167 str. 1 d’

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kartu su A. Skučiene, dalyvaujant Vitalijui Keršiui, jos namų virtuvėje, esančioje Kauno rajone, Teleičių kaime, Klonio g. 7, peržiūrėjo asmenų, kurie buvo ir turi būti sekami ir, jos teigimu, yra susiję su taip vadinama „pedofilijos44 byla, sąrašą ir A. Skučienei tokių asmenų duomenis ranka surašant ant popieriaus lapo, o jai patikslinant tų asmenų duomenis, bendrais veiksmais surašė Vaido Milinio, jo įtėvio Alberto Milinio, Laimutės Stankūnaitės, Andriaus Ūso, Violetos Naruševičienės, Loretos Kraujutaitienės, Gintaro Fijadžeraldo Bašinsko, Jono Furmanavičiaus, Nomedos Vilpišauskienės, Mindaugo Vasiliausko ir Armano Abramavičiaus anketinius ir privataus pobūdžio duomenis, šį sąrašą įteikė Vitalijui Keršiui ir nurodė jam kartu su kitais organizuotos grupės nariais padaryti nusikalstamas veikas, o būtent: neteisėtai rinkti informaciją apie Vaido Milinio, Alberto Milinio ir jų šeimos narių, Loretos Kraujutaitienės, Andriaus Ūso ir jų šeimos narių, Laimutės Stankūnaitės privatų gyvenimą, juos sekti, stebėti bei filmuoti, gavęs šiuos nurodymus, V. Keršis juos perdavė Dariui Kaminickui, Renaldui Ščiglinskui, Gediminui Aidukui bei kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims ir pranešė, kad A. Skučienės ir N. Venckienės nurodymu reikės tuos asmenis sekti ir stebėti.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str, 3d; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės iki 2012 m. liepos mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sistemingai davė nurodymus A, Skučienei, kuri kieme, prie jos tėvų namų valdos, esančios Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone, įrengtoje pasipriešinimo stovykloje N. Venckienės nurodymus perdavė ten buvusiems Renaldui Ščiglinskui, Dariui Kaminickui, Gediminui Aidukui, Vitalijui Keršiui, Jūratei Noreikaitei, Vaidui Šidlauskiui ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o šie, vykdydami paminėtus reikalavimus nurodė pasipriešinimo stovykloje esantiems asmenims vykti rinkti informaciją apie privatų Vaido Milinio ir jo šeimos narių, advokatės Loretos Kraujutaitienės, Andriaus Ūso ir jo šeimos narių, Laimutės Stankūnaitės, o vėliau, laikotarpyje nuo 2012-03-23 d. iki 2012-06-30 ir apie antstolės Sonatos Vaicekauskienės, advokato Gintaro Černiausko ir perduotos motinai mažametės Deimantės Stankūnaitės (tuo metu Deimantės Kedytės) bei Laimutės Stankūnaitės privatų gyvenimą bei surinktą informaciją pateikti jai.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167 str. I d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. spalio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, liepė Eimantui-Stanislovui Rinkevičiui sekti Andriaus Ūso ir Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės namus, vykdydamas šį nurodymą R.-S. Rinkevičius 2010-10-02, apie 14.30 val., atvyko automobiliu „Suzuki lininy”, valstybinis Nr. ANF 885, į Kauno rąj., Ringaudų šen., Noreikiškių km., Vaivorykštės g. netoli namo Nr. 6, priklausančio G. Sakalinskaitei-Ūsienei, stebėjo šį namą bei kiemo teritoriją ir fotografavo, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų Guodos Sakai inskaitės-Ūsienės gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2010 m. lapkričio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jai priklausančio namo, esančio Kauno rajone, Garliavos šen., Teleičių km., Klonio g. Nr. 7, virtuvės patalpoje, A. Skučienei ranka surašant ant popieriaus lapo, ji nurodė Vaido Milinio, Alberto Milinio, Loretos Kraujutaitienės, Andriaus Ūso, Laimutės Stankūnaitės, Violetos Naruševičienės, Gintaro Fijadžeraldo Bašinsko, Jono Furmanavičiaus, Mindaugo Vasiliausko, Armano Abramavičiaus ir Nomedos Vilpišauskienės asmens duomenis, privataus gyvenimo duomenis, išgalvotą informaciją apie jų reikšmę bei sąsajas su taip vadinama „pedofilijos” byla, po ko A. Skučienė padavė šį sąrašą Vitalijui Keršiui ir žinodama, kad šie duomenys yra šmeižikiško bei melagingo pobūdžio, koordinavo V. Keršio veiklą, nurodė išsiųsti žiniasklaidos priemonėms paminėtų duomenų pagrindu parengtą šmeižiančio ir melagingo pobūdžio tekstą, o V. Keršis iš savo elektroninio pašto, kurio adresas yra „keršis 777@gmail.com”, 2011 m. vasario 21 d., apie 17 val. 42 min., žiniasklaidos priemonių atstovams, žurnalistams išsiuntė tekstą: „L.Stankūnaitė Kaune gyveno Ukmergės g. 9-49. Kartu su ja gyveno ir V. Naruševičienė, butas priklausė V. Naruševičienės uošviams. Ši Ukmergės g. ribojasi ir kertasi su Žukausko g. O pastarojoje gyveno A. Ūsas. Net namai stovi netoli vienas kito – kampu. Ukmergės g. gyveno ir toks veikėjas, kuris važinėjo raudonu automobiliu. Tai Vaidas Milinis. Taip, tai tas pats teisėjo Milinio posūnis, kuris buvo rastas nušautas miškelyje. Kaip žinome, iš mažosios mergaitės pasakojimų, L. Stankūnaitė leisdavo ją išsivežti „dėdei“ raudonu automobiliu. Pasak pasakojimų, vairuotojas buvo šviesiaplaukis, vardu Aidas ar Vaidas. Mažas vaikas gali suklysti, juk skiriasi tik viena raidė. O tuo labiau, kai tas „dėdė“ sukeldavo baimę ir blogus prisiminimus. Noriu pabrėžti, kad čia TIK ĮTARIMAI. Žinoma, mes paprasti mirtingieji, dabar to automobilio, kurio valstybiniai numeriai JJJ 500, „neatkasime”. Nes pradėjus aiškėti faktams ir bylai išlindus j viešumą, automobilis buvo skubiai parduotas už 500 Lt.“, iš anksto žinant, kad pateikiama informacija bus išspausdinta savaitraštyje “Laisvas laikraštis”, tokiu būdu ji, veikdama organizuotoje grupėje organizavo, kad savaitraščio “Laisvas laikraštis” leidinyje Nr. 8 2011 m. vasario 26 d. – kovo 4 d. buvo viešai paskelbti melagingi prasimanymai, galintys nulemti žmonių panieką bei pakirsti pagarbą 2010-12-11 mirusio Vaido Milinio atminimui, įvardindami ji kaip trečiąjį asmenį „pedofilą Aidą“, kaltinant jį atlikus neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš mažametę.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 313 str. 2 d.

Taip pat ji, tęsdama organizuotos grupės veiklą ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, po teisėto mažametės Deimantės Stankūnaitės (tuo metu Deimantės Kedytės), gim. 2004 m., perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05- 14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimus, 2012-05-20 d.„ laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 20.00 val., kartu su A. Skučiene bei Tadu Skuču davė nurodymus organizuotos grupės nariams ieškoti ir sekti kur Palangos mieste yra apsistojusios valstybės saugomos L. Stankūnaitė su dukra D. Stankūnaite (tuo metu D. Kedyte) bei kur yra L. Stankūnaitės advokato Gintaro Černiausko namas, po ko A. Lobovas, D. Kaminickas, T. Borovec bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai neteisėtai rinko informaciją apie valstybės saugomų asmenų L. Stankūnaitės, D. Stankūnaitės (D. Kedytės) ir advokato G. Černiausko privatų gyvenimą, domėdamiesi ir aiškindamiesi paminėtų asmenų buvimo vietą, tikrindami galimas jų buvimo vietas.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gruodžio mėnesio pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, davė nurodymą A. Skučienei, kuri, vykdydama šį nurodymą, prie jos tėvų namų valdos, esančios Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone, įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, girdint ten buvusiems ir budėjusiems asmenims, ne mažiau kaip du kartus žodžiu melagingai apkaltino Vaidą Milinį tuo, kad šis padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. – seksualiai prievartavo mažametę Deimantę Kedytę ir buvo trečiasis pedofilas „Aidas”, o kadangi mažametė neištaria „V“ raidės, todėl „Aidas” yra Vaidas Milinis, tokiu būdu šmeižė Vaidą Milinį, kaltindama sunkaus nusikaltimo padarymu.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 154 str. 2 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, 2010 m. birželio 16 d., apie 13.00 val., pavedė organizuotos grupės nariams Vitalijui Keršiui, Renaldui ŠČiglinskui ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuvykti į Kauno m., Žukausko g. 3B esančią šarvojimo salę, priklausančią UAB „Gedulas”, kurioje buvo pašarvoti mirusio Andriaus Ūso palaikai ir, neturint jokios motyvacijos pagerbti velionį Andrių Ūsą ir užjausti jo artimuosius, bet tęsti jų stebėjimą ir persekiojimą, pavedė neteisėtai fotografuoti A. Ūso palaikus bei rinkti informaciją apie šarvojimo salėje buvusius ir gedinčius velionio artimuosius, pagal šį nurodymą paminėti asmenys nuvyko į nurodytą vietą, stebėjo ten esančius asmenis, o R. Ščiglinskas fotografavo A. Ūso palaikus ir jo gedinčius artimuosius, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie A.Ūso, jo šeimos ir artimųjų privatų gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. S d.; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki spalio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė Renaldui Ščiglinskui sekti Laimutės Stankūnaitės advokatę Loretą Kraujutaitienę, pagal šį pavedimą R. Ščiglinskas keletą kartų vyko prie Kauno m., Laukuvos g. 61 namo, priklausančio Loretai Kraujutaitienei, stebėjo namą bei kiemo teritoriją, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. Kraujutaitienės bei jos šeimos narių gyvenimą, o taip pat R. Ščiglinskas keletą kartų vyko prie Kauno m., Kęstučio g. 66 namo, kurio bute Nr. 7 yra įsikūrusi Loretai Kraujutaitienei priklausanti advokato kontora, stebėjo patalpas bei kiemo teritoriją, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. Kraujutaitienės gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, tęsdama organizuotos grupės veiklą, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė organizuotos grupės nariams Gediminui Aidukui ir Dariui Kaminickui sekti Andriaus Ūso ir jo žmonos Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės namus, esančius Kauno rąj., Ringaudų šen., Noreikiškių km., Vaivorykštės g. 6, po ko Šie sistemingai vyko į nurodytą vietą ir iš automobilio „VW Multivan“, valstybinis Nr. DCK 022, stebėjo namą bei kiemo teritoriją, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie Andriaus Ūso (iki jo mirties 2010 m. birželio 13 d.) ir jo žmonos Guodos Sakalinskaitės-Ūsienės privatų gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, tęsdama organizuotos grupės veiklą, 2011 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nurodė organizuotos grupės nariui Gediminui Aidukui sekti Loretos Kraujutaitienės namą, esantį Kauno m., Laukuvos g. 61, po ko G. Aidukas automobiliu „VW Multivan“, valstybinis Nr. DCK 022, keletą kartų vyko į nurodytą vietą ir stebėjo L. Kraujutaitienės namą bei kiemo teritoriją^ tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie L. Kraujutaitienės bei jos šeimos narių privatų gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str, 3 d.; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, tęsdama organizuotos grupės veiklą ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, po teisėto mažametės Deimantės Stankūnaitės (tuo metu Deimantės Kedytės), gim. 2004, perdavimo pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimus jos motinai Laimutei Stankūnaitei, 2012-06-08 d. apie 13.00 val. kartu su organizuotos grupės nariais Tadu Skuču ir Renaldu Ščiglinsku gavusi informaciją, kad UAB „Timėjas“ kavinėje, esančioje Kauno rąj., Ringaudų šen., Ringaudų km. Beržų g. 2N, pietauja Laimutė Stankūnaitė su savo mažamete dukra Deimante Stankūnaite (tuo metu Deimante Kedyte), nurodė R. Ščiglinskui ir T. Skučui vykti prie paminėtos kavinės ir filmuoti bei fotografuoti valstybės saugomus asmenis – L. Stankūnaitę ir D. Stankūnaitę (Kedytę), vėliau sekti kur jos vyks, pagal šį nurodymą R. Ščiglinskas, T. Skučas ir tyrimo metu nenustatytas asmuo nuvyko prie UAB „Timėjas“ kavinės, stebėjo pietaujančius L. Stankūnaitę, D. Stankūnaitę (Kedytę), advokatą G. Černiauską ir apsaugos darbuotojus, fotografavo ir filmavo juos, stebėjo bei persekiojo Kriminalinės policijos biuro tarnybinį automobilį, kuriuo iŠ kavinės nedelsiant buvo išvežtos L. Stankūnaitė ir D. Stankūnaitė (Kedytė), tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie L. Stankūnaitės, jos mažametės dukters D.Stankūnaitės (Kedytės) ir G. Černiausko privatų gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, tęsdama organizuotos grupės veiklą ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, po teisėto mažametės Deimantės Stankūnaitės (Kedytės), gim. 2004 m., perdavimo pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimus jos motinai Laimutei Stankūnaitei, 2012-06-11 d. pavedė organizuotos grupės nariui Renaldui Ščiglinskui socialinio internetinio portalo tinklapyje www.facebook.com paskyroje „Klonio gatvės dienoraštis”, kurios administratoriumi buvo R. Ščiglinskas, be mažametės Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) motinos Laimutės Stankūnaitės sutikimo viešai paskelbti neapibrėžtam asmenų ratui informaciją apie

nuotraukas viešinti, Pastebėjimas; jos viešinamos tam, M nuo L. Stankūnaitės nuplėšti melo kaukę

dėl jos „baimių44 rodytis viešumoje, teisme liudijant, Nuotraukos darytos praėjusį penktadienį (2012.06.08 dieną) vidurdienį. Asmeniniai pastebėjimai: man nerimą sukėlė itin pasyvi Drąsiaus mergaitės būsena-ji visą tą laiką prasėdėjo liūdnai pasirėmusi galvą ir labai nenoriai (be apetito, atsainiai, lėtai) kažką valgė. Per visą laiką nepastebėjau, kad Drąsiaus dukrelė būtų pasakiusi kokį žodį, ar bendravusi su aplinkiniais. L. Stankūnaitė anaiptol-buvo geros nuotaikos ir „Čiauškėjo44 su savo favoritais, ar apsauga, ar šiaip kuo-nežinau kas tie trys vyrai kurie buvo šalia jos..Beje, Stankūnaitė buvo be liemenės apsauginės, o tai irgi šį tą sako44, taip pat patalpino nuotraukas, fotografuotas 2012-06-08 d. apie 13.00 val. UAB „Timėjas“ kavinėje, kur pietavo D. Stankūnaitė (Kedytė), L. Stankūnaitė ir G. Černiauskas, tokiu būdu neteisėtai atskleidė informaciją apie valstybės saugomų asmenų – mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) ir L.Stankūnaitės, o taip pat G. Černiausko privatų gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 168 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, organizuodama ir užtikrindama aktyvų pasipriešinimą galimam Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai Laimutei Stankūnaitei pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010- 05-14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimus, taip siekdama sutrukdyti antstolei Sonatai Vaicekauskienei įvykdyti paminėtus teismo sprendimus, davė nurodymus Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjai Ramintai Baltuškienei, kuri, vykdydama duotus nurodymus, pasinaudodama Seimo nario padėjėjos- sekretorės tarnybine padėtimi bei pažintimis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. liepos 17 d. neteisėtai rinko informaciją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto apie valstybinių institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiksmus ir sprendimus, susijusius su mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimu jos motinai L. Stankūnaitei, ir perdavė surinktą informaciją N. Venckienei ir A. Skučienei, tokiu būdu organizavo R. Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, siekdama asmeninės naudos.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str: 3 d.; 228 str. 2 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoj e grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, pavedė organizuotos grupės nariui Gintarui Banaičiui stebėti ir sekti antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontorą, vykdydamas šį pavedimą G. Banaitis 2012 m. kovo 29 d., 17 val. 15 min. atvyko prie Kauno m., Nemuno g. 25 namo, kuriame yra antstolės S. Vaicekauskienės kontora, žinodamas, kad antstolė S. Vaicekauskienė yra saugoma policijos pareigūnų, o Laimutės Stankūnaitės privatus gyvenimas yra įslaptintas, vaikščiojo apie kontoros langus bei stebėjo kas vyksta viduje, o vėliau, apie 17.30 val. Kauno m. Nemuno gatvėje automobiliu „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. AFG 430, nuosavybės teise priklausančiu Violetai Banaitienei, važiuodamas iš paskos persekiojo ir stebėjo Policijos departamentui priklausantį automobilį, kuris iš antstolės kontoros išvežė valstybės saugomą Laimutę Stankūnaitę, taip pat apie 18 val. 30 min. Kauno m. Nemuno gatvėje bei kitose Kauno miesto gatvėse, automobiliu „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. AFG 430, važiuodamas iš paskos, persekiojo antstolei Sonatai Vaicekauskienei priklausantį automobilį, kuriuo policijos saugoma S. Vaicekauskienė važiavo iš darbo vietos į namus, sužinotą informaciją apie L. Stankūnaitės ir S. Vaicekauskienės judėjimą telefonu perdavinėjo savo sutuoktinei Violetai Banaitienei, tuo metu budėjusiai Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone įrengtoje pasipriešinimo

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, pavedė organizuotos grupės nariui Gintarui Banaičiui stebėti bei sekti antstolės Sonatos Vaicekauskienės judėjimą, vykdydamas šį pavedimą G. Banaitis 2012 m. balandžio 26 d., laikotarpyje nuo 09.20 val. iki 10.55 val. Kauno m. Nemuno gatvėje bei kitose Kauno miesto gatvėse automobiliu „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. AFG 430, nuosavybės teise priklausančiu Violetai Banaitienei, važiuodamas iš paskos persekiojo antstolei Sonatai Vaicekauskienei priklausant j automobilį, kuriuo policijos saugoma S. Vaicekauskienė važiavo iš savo darbo vietos, esančios Kaune, Nemuno g. 25 iki Kauno rajono savivaldybės, esančios Kauno m. Savanorių pr. 371, bei Kauno rajono savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje ir Kauno rajono savivaldybės pastato pirmojo aukšto fojė stebėjo S. Vaicekauskienės veiksmus ir judėjimą, visą sužinotą informaciją telefonu perdavė savo sutuoktinei Violetai Banaitienei, tuo metu budėjusiai Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, o ši visą sužinotą informaciją perduodavo N. Venckienei ir A. Skučienei, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų Sonatos Vaicekauskienės gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d; 167 str. 1 d

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, pavedė organizuotos grupės nariui Gintarui Banaičiui stebėti bei sekti antstolės Sonatos Vaicekauskienės judėjimą, vykdydamas šį pavedimą G. Banaitis 2012 m. balandžio 27 d., apie 08.30 val., nuvyko prie Kauno m., Nemuno g. namo Nr. 25, kuriame yra įsikūrusi antstolės S. Vaicekauskienės kontora, žinodamas, kad S. Vaicekauskienė yra saugoma policijos pareigūnų, stebėjo kontoros patalpas, visą sužinotą informaciją telefonu perdavė savo sutuoktinei Violetai Banaitienei, tuo metu budėjusiai Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, o ši visą sužinotą informaciją perduodavo N. Venckienei ir A. Skučienei, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų Sonatos Vaicekauskienės gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama, pavedė organizuotos grupės nariui Gintarui Banaičiui stebėti bei sekti Laimutės Stankūnaitės advokato Gintaro Černiausko namus, vykdydamas šį pavedimą G. Banaitis laikotaipiu nuo 2012-05- 25 d. iki 2012-05-26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko prie Klaipėdos apskr., Palangos m., Jūros g. 48 esančio G. Černiauskui priklausančio namo ir nuo kopų pusės, pasislėpęs už medžio, panaudodamas žiūronus stebėjo per svetainės langą kas vyksta viduje ir visą sužinotą informaciją perdavė N. Venckienei ir A. Skučienei, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų G. Černiausko ir jo šeimos narių gyvenimą.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d\; 167 str. 1 d.

Taip pat ji, veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama,

2012- 03-22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie jos tėvų namų valdos, esančios Klonio g. 5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, girdint kitiems organizuotos grupės nariams ir susirinkusiems žmonėms, televizijos kanalo „LNK“ žinių laidos žurnalistams duodama interviu, kuris 2012-03-22 d. viešai buvo parodytas per „LNK“ televiziją 18.30 val. „Vakaro žinių“ laidoje, būdama valstybės tarnautoja – Kauno apygardos teismo teisėja, neapibrėžtą asmenų ratą viešai ragino nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams, pasakydama, kad „vienintelė viltis žmonės, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje nėra, jeigu kam taip atsitiktų ir Jūsų vaiką prievartautų, tai jūs net nesikreipkite ir teisingumo neieškokite, pasidarykite teisingumą patys, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje pasiekti neįmanoma“, taip pat tyrimo metu nenustatytu laiku davė nurodymus organizuotos grupės nariui Andrejui Lobovui, kuris, vykdydamas nurodymą 2012-05-17 d., apie 12.00 val., po teisėto mažametės Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimus jos motinai Laimutei Stankūnaitei, mitinge, vykusiame prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, esančios adresu S. Daukanto aikštė 3, Vilniuje, ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, viešai pasakydamas žodžius „reikia Lietuvoje padaryti pučą-perversmą, reikia imtis realių veiksmų“, taip pat davė nurodymą organizuotos grupės nariui Renaldui Ščiglinskui, kuris,

vykdydamas nurodymą 2014011 d, socialinio tinklo puslapyje wn,f®i)oi,®ffl paskyroje „Klonio gatvės dienoraštis”, kurios administetoriumi jis tuo metu buvo, parašė teistą „ toje Lietuvoje? Sakau- „nackren Maidano Lietuvoje reikia! Išsprogdinti visas vyriausyoes ir parlamentus ir pastatyti iš naujo“, tokiu būdu ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti teisėta jos valdžią.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK25 str. 3 d; 122 str.

Taip pat ji, subūrusi organizuotą grupę ir jai vadovaudama, laikotarpiu nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. gegužės 17 d. ir dar kurį laiką po to, būdama valstybės tarnautoja ir eidama Kauno apygardos teismo teisėjos pareigas, menkino teismo kaip valstybinės institucijos autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

ji, būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama Kauno apygardos teismo teisėjos pareigose, turėdama didelį autoritetą kaip teisėja, tyčia, turėdama tikslą sutrukdyti antstolei Sonatai Vaicekauskienei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimus, įpareigojančius ją perduoti mažametę Deimantę Stankūnaitę (Kedytę) jos motinai Laimutei Stankūnaitei, pasitelkusi žiniasklaidą ir pasinaudodama tarnybine padėtimi, viešai televizijos kanalo „LNK“ žurnalistams duodama interviu, kuris 2012-03-22 d. viešai buvo parodytas per „LNK“ televiziją 1830 val. „Vakaro žinių’1 laidoje, neapibrėžtą Lietuvos Respublikos gyventojų ratą viešai ragino nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams – išsakė teiginius, kad „vienintelė viltis žmonės, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje nėra, jeigu kam taip atsitiktų ir Jūsų vaiką prievartautų, tai jūs net nesikreipkite ir teisingumo neieškokite, pasidarykite teisingumą patys, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje pasiekti neįmanoma44, taip pat nurodydama organizuotos grupės nariams nuolatos sekti vadinamos „pedofilijos^ bylos dalyvius, tame taipe A. Ūsą, L. Stankūnaitę, L. Kraujutaitienę, G. Černiauską, S. Vaicekauskienę, trukdydama antstolio veiklai ir kitais šiame pranešime apie įtarimą išdėstytais ir nusikalstamomis veikomis įvardintais veiksmais, tuo pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 5 ir 9 p., kuriuose numatytos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai ir taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdama pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydama tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindama valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sumenkino Lietuvos Respublikos valstybės ir teismo autoritetą, griaudama pasitikėjimą teismais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama naudos sau – kad mažametė D. Stankūnaitė (Kedytė) nebūtų gražinta jos motinai L. Stankūnaitei, dėl ko policija kaip valstybinė institucija vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą bei dėl šių jos veiksmų buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir Lietuvos Respublikos vyriausybės autoritetas.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos„ numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. požymius.

Taip pat ji, veikdama bendrininkų grupėje su Drąsiumi Kėdžių, tyčia pranešė apie žinomai nebūtą labai sunkų nusikaltimą: 2009 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose Klonio g. 7, Garliava, Kauno r. sav. ir savo tėvų namuose, esančiuose Klonio g. 5, Garliava, Kauno r. sav. ji surašė, o Drąsius Kedys pasirašė savo vardu prašymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-00834-08: 2009-08-05 prašymą, jį pateikdama 2009-08-05: 2009-08-17 prokuratūrai, adresuotus generaliniam prokurorui; 2009-10-05 prašymą, j j pateikdama 2009-10-07 ikiteisminio tyrimo jstaigai – Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai; 2009-08-18 prašymą, jį pateikdama 2009-08-20, 2009-10-05 prašymą, jį pateikdama 2009-10-07 ikiteisminio tyrimo įstaigai — Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui; 2009-08-20 prašymą, jį pateikdama 2009-08-20; 2009-09-04 prašymą pateikdama 2009-09-07, 2009-09-29 prašymą pateikdama 2009-10-01; 2009-10-05 prašymą, jį pateikdama 2009-10-07 Vilniaus apygardos prokuratūrai, adresuotus vyriausiajam prokurorui; 2009-09-29 prašymą, jį pateikdama 2009-10-01; 2009-10-05 prašymą, jį pateikdama 2009-10-07 Vilniaus apygardos prokuratūrai, adresuotus skyriaus prokurorui, tai yra – įstaigoms ir pareigūnams, kurie turi teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, šiuose prašymuose nurodydama kad Drąsiaus Kedžio mažametę dukrą Deimantę Stankūnaitę (Kedytę) seksualiai prievartavo Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, įvardindama jį kaip įtariamąjį pedofilijos byloje ir prašydama jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos – sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 4 d., tokiu būdu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d.

Taip pat ji, turėdama tyčią apšmeižti Joną Furmanavičių padarius labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d., 2009 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Kauno apygardos teismo, esančio A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas patalpose, šio teismo pirmininkui Albertui Miliniui, teisėjams Algimantui Smolskui, Algirdui Remeikai kategoriškai teigė, jog jų kolega teisėjas J. Furmanavičius seksualiai prievartauja mažametę jos dukterėčią Deimantę Stankūnaitę (Kedytę), tokiu būdu paskleidė apie J, Furmanavičių tikrovės neatitinkančią informaciją* paniekinančią, pažeminančią J. Furmanavičių, pakertančią pasitikėjimą juo, apkaltindama jį labai sunkaus nusikaltimo padarymu.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.

Taip pat ji, turėdama tikslą apšmeižti Joną Furmanavičių padarius labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ir paskleisti apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui (Jonas Furmanavičius mirė 2009 m. spalio 4 d.), 2009 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Klonio g. 7, Garliava, Kauno r. sav. ir darbo vietoje – Kauno apygardos teismo patalpose, esančiose A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, surašė Drąsiaus Kedžio vardu pasirašytus prašymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-0083408 ir juos pateikė: 2009-08-05 prašymą, jį pateikdama 2009-08-05; 2009-09-29 prašymą, jį pateikdama 2009-10-01; 2009-10-05 prašymą, jį pateikdama 2009-10-07 Lietuvos Respublikos Prezidentei; 2009-08-24 prašymą, jį pateikdama 2009- 08-24; 2009-09-29 prašymą, jį pateikdama 2009-10-01; 2009-10-05 prašymą, jį pateikdama 2009- 10-07 Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui; 2009-08-10 prašymą, jį pateikdama 2009-08-10; 2009-08-20 prašymą, jį pateikdama 2009-08-20 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei, juose teiginius apie Joną Furmanavičių suformulavusi kaip konstatuojamo pobūdžio informaciją, kuri savo turimu yra žeminanti J. Furmanavičiaus asmenį, o būtent: „Mano mažametės dukros pasakojimai patvirtina, kad ją seksualiai prievartavo visi trys: tiek įtariamasis Andrius Ūsas, tiek Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, tiek Aidas, kurio asmenybė nežinoma. Tie patys asmenys prievartavo ne tik mano mažametę dukrą Deimantę Kedytę, gim. 2004-02-19, bet ir Orintą Naruševičiūtę, gim. 2000-12-15. Vaizdo įrašas vienareikšmiškai patvirtina, kad abi mažametės buvo seksualiai prievartaujamos trijų pedofilų su jų motinų Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės žinia, už ką jos gaudavo atlygį iš iškrypėlių. /…/ Baudžiamojon atsakomybėn dėl mažamečių seksualinio prievartavimo turi būti patraukti penki asmenys: /…/ 2. Jonas Furmanavičius, Kauno apygardos teismo teisėjas/4, „Šioje baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad vienas iš grupės pedofilų, kurie seksualiai prievartavo mažametes, yra teisėjas. /…/ Šiuo konkrečiu atveju keturi žinomi asmenys: teisėjas Jonas Furmanavičius, įtariamasis Andrius Ūsas, Laimutė Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė yra bendrininkai, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti vykdomas visų šių išsigimėlių atžvilgiu bendrai/4, „Skubiai atlikti pedofilų Andriaus Ūso ir Jono Furmanavičiaus atpažinimą/4, „Iki šiol neatliktas pedofilų Andriaus Ūso ir Jono Furmanavičiaus atpažinimas44, teiginiuose nurodydama, kad mažametes Deimantę Stankūnaitę (Kedytę), Orintą Naruševičiūtę seksualiai prievartavo Jonas Furmanavičius, kurį prašymuose įvardijo žeminančią reikšmę turinčiais žodžiais: „išsigimėlis44, „iškrypėlis“, tokiu būdu apšmeižė Joną Furmanavičių, neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą ir viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 154 str. 2 d. ir 313 str. 2 d:\

Taip pat ji, turėdama tikslą paskleisti apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, 2009 m. spalio 28 d. UAB „TV3“ transliuotoje laidoje „Akistata44 kalbėdama apie ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1- 00834-08 ir Joną Furmanavičių, viešai per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie mirusįjį J. Furmanavičių melagingus prasimanymus, pareikšdama teiginius, suformuluodama juos kaip konstatuojamo pobūdžio informaciją, kuri savo turiniu yra asmenį žeminanti, o būtent: „Ne, ten negali būti jokios klaidos, nei dėl tų kitų įtariamųjų, nei dėl tų motinų, jokios klaidos. Aš sakau, mes išsiaiškinome tūkstančius kartų. /…/ Tai mes buvom tūkstančius kartų įsitikinę. „Tai šitas atpažinimas, bet yra ir kitų įrodymų, kurių aš negaliu pasakyti. Taip/4, „Šioje konkrečioje, va šitoje byloje mergaitės prievartavimo, tai jinai jį atpažino44, „Tai pagrindinis. /..,/ Bet tai žinokit, tų įrodymų yra irdaugiau. Bet Čia viskas ikiteisminio tyrimo duomenys/’, „/…/ nes taip negali būti, kad vaiką prievartavo du metus ir visi linksmai vaikščioja gatvėmis44, taip pat kitus menamo pobūdžio teiginius, tokiu būdu viešai paskleidė apie mirusįjį Joną Furmanavičių melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 str. 2 d.

Taip pat ji, turėdama tikslą paskleisti apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, 2010 m. sausio 26 d. UAB „LNK TV44 transliuotoje laidoje „Paskutinė instancija44, kalbėdama apie ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08, viešai per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie mirusįjį Joną Furmanavičių melagingus prasimanymus, pareikšdama teiginius, suformuluodama juos kaip konstatuojamo pobūdžio informaciją, kuri savo turiniu yra asmenį žeminanti, o būtent: „…Suprantate, Rūta, gaila mergaitės. Tai dabar mažytę mergaitę išgamos trys prievartavę ir dabar tylėti, niekada netylėsiu, tegul..,”, taip pat kitus menamo pobūdžio teiginius, juose J. Furmanavičių pavadindama niekinamąją reikšmę turinčiu žodžiu „išgamos41, tokiu būdu viešai paskleidė apie mirusįjį Joną Furmanavičių melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 str. 2 d.

Taip pat ji, turėdama tikslą paskleisti apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, esant įsiteisėjusiam 2010-01-26 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00834-08 dalyje ~ tame tarpe ir Jono Furmanavičiaus atžvilgiu jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 153 str., 150 str., 150 str. 4 d., 2010-2011 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku savo namuose, esančiuose Klonio g. 7, Garliava, Kauno r. sav., parašė savo knygos „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę44 rankraštį, kurį, veikdama bendrininkų grupėje su savo motina Laimute Kediene, 2011-03-14 įteikė spausdinti UAB „Arx Baltica44 spaustuvei, esančiai Veiverių g. 142B, Kaunas, pasirašius su pastarąją sutartį Nr. S-l 1/03/14-01,2011 metais minėtai spaustuvei išleidus šios knygos 6000 egzempliorių, pagal 2011-03-31 Prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PL RG 11 03 31 tarp UAB „Šviesa44 ir Laimutės Kedienės bei 2011-04-05 Knygų ir kitų prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KN-110405 tarp UAB „Impress Tęva44 ir Laimutės Kedienės, bendrais veiksmais platino knygą „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę” per knygynų tinklus „Vaga”, „Knygos namai”, „Pegasas”, bibliotekas, prekybos tinklus „Maxima”, „Iki”, „Norfa”, „Rimi”, „Eiginta”, „Lietuvos spauda” ir kitus, taip pat susitikimuose su visuomene teigdama, kad yra pakankamai įrodymų įtarti Joną Furmanavičių pedofilija, tyčia pateikė informaciją suformuluodama ją kaip konstatuojamo pobūdžio, kuri savo turiniu yra asmenį žeminanti, o būtent: spaudinio – knygos 103 puslapyje parašydama: J …/akivaizdu, jog šių parodymų visetas leidžia įtarti, jog tiek Drąsiaus Kedžio mergaitė, tiek ir V, Naruševioienės mergaitė buvo galimai tvirkinamos ir seksualiai prievartaujamos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio 23 d. įvairiose vietose nenustatytą skaičių kartų. Jas galimai seksualiai tvirkino ir prievartavo Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius, kurį D, kedžio dukrelė atpažino iš nuotraukų, parodytų internete ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras, vardu Aidas. 122 puslapyje • „/…/ nukentėjusiąją jos tėvo buvo pateiktos atpažinti dvidešimt keturios fotonuotraukos, iš kurių ji atpažino J. Furmanavičių, kaip A. Ūso draugą, vardu Jonas, seksualiai išnaudojusį tiek ją, tiek ir kitą mergaitę?”, 141 puslapyje – J…! akivaizdu, kad tarp galimai mažametes prievartavusių asmenų Andriaus Ūso, Laimutės Stankūnaitės ir Violetos Naruševičienės bei Jono Furmanavičiaus yra neabejotinas ryšys 146 puslapyje – „Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 153 str., 150 str, 4 d. ir LR BK 24 str. 6 d., 153 str. ir LR BK 24 str. 6 d. 150 str. 4 d. taip pat kitą analogiško pobūdžio informaciją, tokiu būdu viešai paskleidė apie mirusįjį Joną Furmanavičių melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 313 str. 2 d.

Taip pat ji, laikotarpyje nuo 2010-04-04 iki 2012-05-17, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo tėvams Vytautui Andriui Kedžiui ir Laimutei Kedienei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu Klonio g. 5, Teleičių k., Garliavos šen., Kauno r., pagal 2009- 10-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3880, būdama Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) globėja, turėdama pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo globotinę, rūpintis jos sveikata, atsižvelgdama įjos fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad ji būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje, elgėsi priešingai savo globotinės dukterėčios D. Stankūnaitės (Kedytės) interesams, atlikdama veiksmus, kuriais tvirkino ir psichiškai gniuždė mažametę savo globotinę dukterėčią Deimantę Stankūnaitę, gim. 2004 m., o būtent: ji sistemingai su šeimos nariais aptarinėjo atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00834- 08 dėl mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) seksualinio prievartavimo, kurioje buvo tiriami trijų asmenų — Andriaus Ūso, Jono Furmanavičiaus ir nenustatyto asmens vardu Aidas galimai atlikti prieš D. Stankūnaitę (Kedytę) seksualinės prievartos veiksmai, o pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 153 str. įteiktas Andriui Ūsui, taip pat Kėdainių raj. apylinkės teisme vykstant civilinei bylai Nr. 2-21 – 5520/2011 dėl mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) gyvenamosios vietos nustatymo, mažametei D. Stankūnaitei (Kedytei) esant patalpoje ir girdint, sistemingai naudojo vulgarius pavadinimus, išsireiškimus ir paliepimus, kontekstu susijusius su paminėtu ikiteisminiu tyrimu ir civiline byla, taip pat nustatinėdama mažametę D. Stankūnaitę prieš motiną: „tujai geriau nupiešk Ūsą, tą Joną, Aidą tujai nupiešk“; „vadink ją Ūsiene. Ūsiene tu Ūsiene44; „tu su Ūsu dabar susitinki?44; „su Ūsu ir gyvenk, ko tu čia man kalbi Ūsiene tu44; „tujai Ūsą nupiešk, tą Joną ir Aidą, gimtadieniui44; „nupiešk kaip jie nuogi atrodo, pilvą, pimpalą“; „vėl tau tą patį darys44;, jeigu kiša, tai tegul pas mane tada44; „o Orintai dar kiša ar ne?“; „ar Ūsą susitinka, ar Ūso prie sysalo dar raudona?54; „tegul ji su Ūsu bučiuojasi45; „Ūsui atiduodavo, dabar bučiuoja44; „aš tai norėčiau, kad Stankūnaitė Ūso sysalą apžiūrėtų, kažin jis raudonos ar ne?44; „klyną tegul, kelnes. Tegul nusileidžia kelnes žemyn ir tegul…44; „apie tą šlykštynę nekalbam44; „Ūsą į kalėjimą, tą šlykštynę44; „rasim to Ūso tuos švirkštus44; taip pat kitas panašaus pobūdžio frazes, šiais veiksmais sistemingai pateikė mažametei D. Stankūnaitei (Kedytei) informaciją apie nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą, apie seksualinius vyro ir moters santykius, vyro lytinius organus ir tokiu būdu atliko seksualaus pobūdžio veiksmus mažamečio asmens atžvilgiu, galinčius sukelti per ankstyvą domėjimąsi seksualiniais santykiais t y., atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, taip pat piktnaudžiavo globėjo teisėmis, psichiškai

Taip pat ji 2010 m. lapkričio 17d,, apie 16 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose, esančiose Laisvės a. 17, Panevėžyje, viešai, iš karto po teismo posėdžio, kurio metu trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Vytauto Krikščiūno, narių – teisėjų Daivos Gadliauskienės ir Ritos Bilevičienės paskelbė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749-2010, kurioje Andrius Ūsas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (mažamečio asmens tvirkinimas), nutraukti teisminio nagrinėjimo procesą kaltinamajam A. Ūsui mirus, teismo koridoriuje, atsakydama į žiniasklaidos pateiktus klausimus žodžiais: „Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs, Jūs pamatysit, praeis du, penki, metai ir viskas išlys. Tegul jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus”, užgauliai pažemino teisingumą vykdanti teismą – Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegiją – pirmininką Vytautą Krikščiūną ir narius – Ritą Bilevičienę ir Daivą Gadliauskienę dėl jų veiklos.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 str.

Taip pat ji, būdama mažametės Deimantės Stankūnaitės (tuo metu Deimantės Kedytės), gim. 2004 m., globėja ir žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Laimute Stankūnaite ir žinodama, kad šis teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaiką turi būti vykdomas skubiai ir ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktą dieną perduoti D. Stankūnaitę (Kedytę) motinai, per teismo nustatytą terminą iki 2011 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo dalies, įpareigojančios ją perduoti D, Stankūnaitę (Kedytę) motinai Laimutei Stankūnaitei, neįvykdė, D. Stankūnaitės (Kedytės) motinai Laimutei Stankūnaitei neperdavė, tai yra, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str.

Taip pat ji 2012 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 06 val. 30 min. iki 07 val. 20 min., būdama gyvenamajame name, adresu Klonio g. 5. Teleičių k., Kauno raj., priklausančiame jos tėvams Laimutei ir Vytautui Andriui Kedžiams, žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m* gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 Deimantės Stankūnaitės (tuo metu — Kedytės) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Laimute Stankūnaite ir ji įpareigota perduoti vaiką motinai, taip pat žinodama, kad 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300-188-2012 leista prievarta (pašalinant kliūtis) perduoti mergaitę motinai, paimti Deimantę Stankūnaitę (Kedytę) iš jos buvimo vietos, aktyviais veiksmais trukdė antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiškai gniuždydama vaiką bei nežymiai sužalojo Laimutę Stankūnaitę, o būtent: antstolei S. Vaicekauskienei kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis Gražina Didžbaliene bei Evelina Talaliene atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai, antstolei Sonatai Vaicekauskienei kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, reikalavimo nevykdė: namo durų, kurios iš vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepašalino ir taip užkirto kelią antstolei patekti j namo vidų, po ko antstolei, priėjus prie namo vitrininio lango bei durų, pakartotinai dar kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų, durų neatidarė, toliau tęsdama nusikalstamus veiksmus Deimantę Stankūnaitę (Kedytę) pastatė prieš langą, antstolei nurodžius patraukti vaiką nuo lango ir jo netraumuoti, šio reikalavimo nevykdė, tokiu būdu vertė vaiką stebėti kliūčių šalinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimą, durų laužimą ir stiklo išmušimą, kambario viduje buvusiu asmenų priverstinį pašalinimą, taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, priešingas vaiko interesams, darė žalą vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiškai gniuždė vaiką, toliau tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigūnų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaiką, šio teisėto reikalavimo nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi vaiką ir šaukdama reikalavo jo neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaiką ir kliudė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaiką paimti bei perduoti išieškotojai – Laimutei Stankūnaitei, po ko, antstolės nurodymu, policijos pareigūnams – Mindaugui Gušauskui bei Eugeniuš Stašinski pradėjus šalimi kliūtį, t.y. ją (Neringą Venckienę), abiems laikant jos abi rankas už riešą ir alkūnės sąnarių, kad vaiko motina – Laimutė Stankūnaitė galėtų atitraukti nuo jos savo dukrą, priešindamasi vaiko paėmimui, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė Laimutei Stankūnaitei į pilvo ir kojų sritis, tuo padarydama L. Stankūnaitei keturias poodines kraujosruvas kairėje kojoje: kairės šlaunies ir blauzdos, priekiniuose ir išoriniuose paviršiuose – nežymų sveikatos sutrikdymą., trukdė antstolio veiklai, piktnaudžiavo globėjo teisėmis ar pareigomis* nežymiai sutrikdė L. Stankūnaitės sveikatą,

Sm Ht

Lietuvos Respublikos baudžiamojo hdebo 231 str, 1 i 140 str. 1 i 163 str,

Taip pat ji, 2012 m. gegužės 17 d., apie 07 val. 20 min., gyvenamojo namo, adresu Klonio g. 5, Teleičių k., Kauno rąj., kambaryje, žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12- 16 sprendimu Nr, 2-21-550/2011 Deimantės Stankūnaitės (tuo metu – Kedytės) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Laimute Stankūnaite ir ji yra įpareigota perduoti vaiką motinai bei žinodama, kad 2012-03-*22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300- 188-2012, leista prievarta (pašalinant kliūtis) perduoti mergaitę motinai, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vadui Mindaugui Gušauskui vykdžiusiam teisėtą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininko ir antstolės Sonatos Vaicekauskienės nurodymą pašalinti ją (Neringą Venckienę) kaip kliūtį, trukdančią Laimutei Stankūnaitei paimti savo mažametę dukrą, o būtent: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos vaidybos mobilios kuopos vadui Mindaugui Gušauskui ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio vadui Eugeniuš Stašinski kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę Deimantę Stankūnaitę (Kedytę) apglėbusios Neringos Venckienės Mindaugui Gušauskui paėmus už Neringos Venckienės dešinės rankos riešo bei alkūnės sąnarių, tokiu būdu laikant jos dešinę ranką, o tuo metu ir tokiu pat būdu Eugeniuš Stašinski laikant Neringos Venskienės kairę ranką ir Laimutei Stankūnaitei paėmus mergaitę nuo Neringos Venckienės kelių bei išėjus iš namo, N. Venckienė, atsistojusi nuo kėdės, ištraukusi Eugeniuš Stašinski laikytą savo kairę ranką, tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos dešinę ranką laikiusiam M. Gušauskui j dešinę galvos ir veido sritj, tuo M. Gušauskui sukeldama fizinį skausmą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.

Taip pat ji 2010 m. rugpjūčio 23 d., turėdama įgaliotų institucijų ir pareigūnų oficialiai pateiktą objektyvią ir patikrintą informaciją, kad jos pareiškimai neatitinka tikrovės, sąmoningai ignoruodama objektyvią informaciją, tyčia surašė ir LR generaliniam prokurorui pateikė pareiškimą, kuriame pateikė tikrovės neatitinkančią informacij ą, apkaltindama, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis tyčia, siekdamas diskriminuoti ją, galimai iš keršto ir siekdamas jai pakenkti, kišosi į jos, kaip teisėjos, veiklą bei 2009-11-25 išsiųsdamas Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui raštą Nr. 0-2262-09 (reg. Nr. 31503), kuriame K. Betingis informavo teismo pirmininką apie teisėjos N. Venckienės veiksmus, galimai nesuderinamus su Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimais, šiuo raštu K. Betingis paviešino, atskleidė ir perdavė Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų darbuotojams, Nacionalinei teismų administracijai bei teisėjų tarybai informaciją ir duomenis, paimtus jos kompiuterio apžiūros metu bei ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00917-09 medžiagą, t.y., kaltindama Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą K. Betingį piktnaudžiavus tarnyba ir padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d., šią tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją N. Venckienė paskelbė įvairioms žiniasklaidos priemonėms, išplatino ir viešai, duodama interviu, paskelbė pareiškimo tekstą per masines informavimo priemones, o taip pat sąmoningai, ignoruodama objektyvią informaciją, nepateikdama jokių objektyvių įrodymų, tyčia surašė ir 2010-04-06 Vilniaus apygardos teismui pateikė civilinį ieškinį bei 2010-11-08 patikslintą ieškinį, kuriuose pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00917-09 apžiūrų metu užfiksuotą N. Venckienės darbo kompiuteryje ir jos sūnaus Karolio

pirmininkui, Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, Nacionalinei teismų administracijai, teisėjų tarybai, perdavė į kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00834-08, taip pat atskleidė žurnalistams L. Lavastei bei V. Gaiveniui, o taip pat N. Venckienė viešai bei per visuomenės informavimo priemones skelbė, kad pareiškimais ir ieškiniais kreipėsi į LR generalinį prokurorą bei Vilniaus apygardos teismą pranešdama, kad K. Betingis padarė nusikaltimus ir reikalavo priteisti išgalvotą 2 mln. litų neturtinę žalą, tokiu būdu visuomenės informacijos priemonėse paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą K. Betingį bei pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, taip pat pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, melagingai įskųsdama K. Betingį kaip padariusį nusikalstamą veiką.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., 236 str. 1 d.

Taip pat ji 2011 m. lapkričio 23 d. televizijos kanalo „TV3“ laidoje „Paskutinė instancija”, viešai, žodžiu, per visuomenės informavimo priemonę, užgauliai pažemino tuometinį Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį, pasakydama, kad jis yra ar gali būti pedofilas: „…aš prieš šituos iškrypėlius, šitų kralikų ir pedofilų valstybę netylėsiu, man jau vienodai ta mantija, man viskas. Čia pedofilų tinklas, kuris užkabintas pats baisiausias per visus aukščiausius sluoksnius, nes tai, kas vyksta – tai protu nesuvokiama – tai kas dabar: mergaitė išprievartauta, penkis kartus apklausta, psichiatrinės ekspertizės padarytos, o kas dabar? Tėvas ją prievartavo, o Stankūnaitė su Ūsu ir Furmanavičium, Naruševičiene kas jie šventieji šitoj istorijoj?1′, taip pat pateikė menamo pobūdžio niekinančią ir žeminančią informaciją, tokiu būdu viešai įžeidė K. Betingį.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Taip pat ji laikotarpyje nuo 2009 metų iki 2012 metų, organizavo nesankcionuotas žmonių grupių nepasitenkinimo akcijas prie Kauno apygardos prokuratūros pastato, siekdama palankių sprendimų baudžiamosiose bylose: Nr. 23-1-00834-08 dėl mažametės tvirkinimo, Nr. 20-1-00917-09 dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymų, Nr. 65-1-00546-10 dėl D. Kedžio mirties aplinkybių nustatymo bei rašydama į įvairias valstybines ii* nevalstybines institucijas ir viešai skelbdama bendro pobūdžio neigiamus skundus, pareiškimus prieš Kauno apygardos prokuratūrą ir tuometinį vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį, iškreipdama realius faktus, baudžiamosiose bylose surinktus faktinius duomenis, teikdama klaidinančią ir šmeižikišką informaciją, darė politinį, psichologinį spaudimą Kauno apygardos prokuratūros vadovui K. Betingiui, siekdama jį bei jam pavaldžius prokurorus įtakoti dėl jai bei jos artimiesiems palankių sprendimų priėmimo, taip pat viešojoje erdvėje ir intemetiniuose portaluose paskelbdama bei išplatindama šmeižikišką, įžeidžiančią informaciją apie K. Betingio profesinę veiklą, tokiu būdu darė psichologinį spaudimą Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro K. Betingio veiklai, jo nepriklausomumui vykdant teisingumą, šiais veiksmais trukdė K. Betingio, kaip prokuroro, prokuratūros padalinio vadovo veiklai.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 1 d.

Taip pat ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iki 2010-02-01 d., veikdama bendrininkų grupėje su Audrone Skučiene pasitelkė mažamečius asmenis, nurodė jiems prie Kauno apygardos prokuratūros pastato viešai, garsiai sugiedoti jos ir jos mažamečio sūnaus Karolio Venckaus sukurtą iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą, kurį jos nepilnametis sūnus K. Venckus su kitais tyrimo metu nenustatytais mažamečiais asmenimis viešai sugiedojo prie Kauno apygardos prokuratūros pastato, adresu Laisvės ai. 32, Kaune 2010-02-10 d., apie 17.00 val. vykusio nesankcionuoto mitingo metu.

Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str.

Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais.

Įtariamosios gynėjas advokato padėjėjas prašė pareiškimo netenkinti, nurodė, kad priežastys, dėl ko įtariamoji išvyko iš Lietuvos, nėra žinomos nei prokurorui, nei jam, todėl teigti, kad įtariamoji slapstosi, nėra pagrindo.

Prokuroro prašymas tenkintinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Svarstydamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių jrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar yra pagrindas skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo atveju, ištyrus ikiteisminio tyrimo medžiagą, matyti, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakanka, tai: pareiškimai ir pranešimai apie nusikalstamas veikas, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešojoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00103-11 yra sudarytas iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų: 2014-11-06 LR generalinės prokuratūros ir 2015-02-25 Kauno apygardos prokuratūros nutarimais buvo sujungti į vieną ikiteisminiai tyrimai Nr. 20-9-00911-14, 01-2-00041-14, 01-2- 00045-12, 01-2-00089-09 ir 01-2-00103-11. Prijungtasis ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00911-14 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01240-11, N. Venckienės atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 str. 1 d., 167 str. 1 d.; 167 str. 1 ; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 154 str. 1 d. 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 168 str. 1 d. 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d; 122 str., 313 str. 2 d., 231 str. 1 d., 228 str.

BPK 122 str, 2 d. numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamoji yra įtariama įvykdžiusi didelį kiekį nusikalstamų veikų, iš kurių 5 nusikalstamos veikos (BK 122 str., 228 str. (dvi veikos) ir 163 str. (dvi veikos)) yra priskiriamos prie apysunkių nusikalstamų veikų, 30 nusikalstamų veikų — nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Už šias nusikalstamas veikas BK numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, be to, ji įtariama, kad kartu su Audrone Skučiene subūrė organizuotą grupę asmenų daryti nusikalstamoms veikoms, o tai rodo jos didesnį pavojingumą visuomenei. Neringa Venckienė yra deklaravusi gyvenamąją vietą Kauno rajone, Garliavos šen., Teleičių kaime, Klonio g. 7, tačiau nurodytu adresu negyvena, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00103-11 (iki kitų ikiteisminių tyrimų prijungimo), 2012-07-03 buvo surašytas pranešimas apie įtarimą Neringai Venckienei, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 232 str., 245 str., 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 163 str., 286 str. ir šis pranešimas apie įtarimą N. Venckienei buvo įteiktas 2012-10-09, tačiau j i atsisakė duoti parodymus, o vėliau nuo tyrimo pasislėpė, todėl nuo 2013- 05-10 paskelbta jos paieška, paieškos bylos Nr. 20-07-0168-13. Ikiteisminio tyrimo medžiagoj e Nr. 65-1-01240-11 liudytojais yra apklausti jai artimi asmenys (buvęs sutuoktinis A. Venckus, pusseserė S. Žukauskienė ir kt), byloje taip pat pareikšti įtarimai jos tetai A. Skučienei, todėl tikėtina, kad Neringa Venckienė palaiko ryšius su artimaisiais. Esant tokios aplinkybėms darytina išvada, kad įtariamąja] žinoma apie jos atžvilgiu atlkiekamą ikiteisminį tyrimą bei apie paiešką. Pažymėtina, kad iki tyrimų sujungimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 65-1-01240-11 pagal prokuroro pareiškimą 2014- 10-21 nutartimi Kauno apylinkės teismas paskyrė paieškomai įtariamąja! Neringai Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino. Šiuo metu sujungtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00103-11 2015-05-22 surašytas apibendrintas pranešimas apie įtarimą N. Venckienei, tą pačią dieną priimtas nutarimas pripažinti N. Venckienę įtariamąja, ketinama kreiptis su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybes dėl įtariamosios išdavimo Lietuvos Respublikai, pagal naujai surašytą apibendriuntą pranešimai apie įtarimą. Įvertintina ir tai, kad įtariamoji N. Venckienė, nors kaip nurodė prokuroras, iš esmės charakterizuojama teigimai, ankščiau nėra teista, tačiau ji nėra saistoma tvirtais šeimyniniais ryšiais Lietuvoje (išsituokusi), šiuo metu Lietuvoje neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jau ilgą laiką išvykusi į užsienį ir ten slapstosi, todėl tikėtina ten turi socialinių ryšių, galinčių sudaryti jai galimybę toliau slapstytis.

Teismas, atsižvelgdamas į visumą šių aplinkybių ir [vertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad įtariamoji Neringa Venckienė slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ir, būdama laisvėje toliau bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Dėl aukščiau išvardintų motyvų, įtariamajai inkriminuojamų nusikaltimų pobūdžio, teismas sprendžia, kad šiuo metu kardomoji priemonė (suėmimas) paskirtim, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų (siekiant užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą).

Ikiteisminio tyrimo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 str., 120 str., 122 str., 123 str., 125 str., 130 str.,

nutaria:

skirti įtariamajai Neringai Venckienei, kardomąją priemonę – suėmimą.

Suimtą įtariamąją per 48 val. nuo suėmimo momento pristatyti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nutartį per dvidešimt dienų suimtoji ar jos gynėjas gali apskųsti Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Jurga Vasiliauskienė