Gen. prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas “Teisėjų klastotės savaime nereiškia, kad jie netinkamai vykdo savo pareigas”
Aurimas Drižius
Yra toks gen. prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, kuris šešis mano skundus dėl teisėjų ir prokurorų nusikaltimų “nurašė” viena savo špargalke kaip nenagrinėtinus.
Itin originalus prokuroro teisinis supratimas – Ivanauskas man išaiškino, kad “vien tai, jog Jūsų netenkina teisėjų ar kitų pareigūnų priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, taip pat juose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių konstatavimas, kurių pagrindu priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjai ar kiti pareigūnai neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas ir reikia spręsti klausimą dėl tokius sprendimus priėmusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn”.
Prašiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokią Panevėžio apygardos teismo teisėją Vaidachavičienę už klastotę – teisėja “nutartimi” man nurodė, kad viso mano persekiojimo už teisėtą veiklą – žurnalistiką – niekada nėra buvę, tai tik mano haliucinacijos, nes mano persekiojimas “nėra pagrįstas objektyviais duomenimis”.
Tai, kad buvau nuteistas už teisėtą veiklą penkis kartus, atimtas mano turtas, sugriautas gyvenimas, pasak teisėjos Vaidachavičienės, “nėra objektyvūs duomenis”, todėl negalima kelti bylos mane nuteisusiems teisėjams. Nors BK straipsnis “piktnaudžiavimas” teigia priešingai ir numato atsakomybę tiems valstybės tarnautojams, piktnaudžiavusiems tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
O prokuroras Ivanauskas parašo, kad teisėja Vaidachavičienė, suklastojusi nutartį, negali būti traukiama atsakomybėn, nes tai nereiškia, kad teisėja netinkamai vykdė savo pareigas.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą (tai yra cenzūrą). Mat Vilniaus pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
Teisėja Vaidachavičienė (nuotr. tikinti mokslu) savo nutartimi nurodė, kad nieko panašaus nebuvo, kad tai tik mano haliucinacijos, o ne “objektyvūs duomenis”.
Akivaizdu, kad tai klastotė, nes negalima paneigti akivaizduas fakto – nuteisimo už teisėtą veiklą.
Prokuroras Ivanauskas man nurodė, kad jeigu man nepateinka, kad teisėja Vaidachavičienė suklastojo savo nutartį, tai nereiškia, kad teisėjai netinkamai atlieka savo pareigas.
Žinoma, kad tai yra piktnaudžiavimas ir teisinis banditizmas.
Prokuratūros prašiau dėl visų nusikaltimų atsiųsti man nutartis, o ne špargalkes, tačiau jie ir toliau visus nusikaltimus pridenginėja špargalkėmis.
Remdamasis išdėstytu, prašau taip vadinamos gen. prokurorės Grunskienės priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip, kaip nurodo BPK
Aurimas Drižius
