aurimas drizius  23 birželio, 2025  3

Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Pareiškėjas Aurimas Drižius,

Skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (IBPS-V -1643549-25/506)

2025-06-19

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Tarčevskaja šioje byloje atsisakė priimti nagrinėti mano skundą.
Žinoma, kad tai neteisėta, ir aš jau pavargau nuo šių Vilniaus miesto apylinkės teismo klastočių.

Teisėja Tarčevskaja nusprendė, kad prokuratūra nebeturi pareigos tirti sunkių nusikaltimų ir kad jai užtenka „darbo aprašo”, kad nebevykdyti įstatymo.

Žinoma, tokia nutartis yra dabartinės apgailėtinos Lietuvos teisinės sistemos būklės karikatūra.

Kad teismas atleidžia prokuratūrą nuo pareigos tirti sunkius nusikaltimus, jau tampa kasdienybe, tačiau aš vis tiek skundžiu šią nesąmonę, nes vis dar esu šios žlugusios valstybės pilietis.

Tai yra teisėja Tarčevskaja nurodė, kad „prokuratūros darbo aprašas” leidžia jai netirti sunkių nusikaltimų, vietoj savo pareigų atlikimo rašyti „raštelius”, kurie, pasak teisėjos Tarčevskajos, yra „neskundžiami”.

Tai legalizuojami sunkūs nusikaltimai, ir tame aktyviai dalyvauja tiek taip vadinama gen. prokurorė Grunskienė ir jos pavaduotojai, bei apylinkės teismo teisėjai.

Nutartis A. Drižiaus atžvilgiuParsisiųsti

Tiesa, įstatymas nurodo visaip kitaip, nei traktuoja „teismas” ir „prokuratūra”.

Todėl dar kartą primenu teismui įstatymą : BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo.

1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

Jokie prokuratūros „darbo aprašai” negali prieštarauti arba pakeisti minėto įstatymo, todėl bet kokie prokuratūros manipuliavimai „darbo aprašu”, atsisakant tirti sunkius nusikaltimus, turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas ir pareigų neatlikimas.
Pavargau tai kartoti, tačiau teismas vis tiek to negirdi, tačiau suranda bet kokių landų, kaip tą įstatymą apeiti.

Nustokite taip elgtis, nes kiekviena tokia nutartis žlugdo šią valstybę ir skatina piliečių nepasitikėjimą.

Toliau pateikiu savo raštų ir prokuratūros „otpiskų” chronologiją:

1. 2025-02-13 kreipiausi į prokuratūrą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos R.Paužaitės įtariamų nusikaltimų – nusikaltimo slepimo, dokumento suklastojimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo. Tai yra Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutartį dėl mano skundo Nr. IBPS-V-196204-25 ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-7-01-00089-24, kurią suklastojo, įrašiusi tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pakeitusi jo tūrinį.
2. Dėl šio skundo Generalinės prokuratūros prokurororas Ivanauskas rašteliu (2025-03- Nr. 17.2.-) be numerio ir be parašo atsisakė vykdyti savo pareigas tirti nusikaltimus (BPK 2 str.)

ivano2Parsisiųsti

Nors Prokuratūros įstatymo 12 str. 2 punktas numato, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs Respublikos Prezidentui.

3. Tačiau gen. prokurorė Grunskienė atsisakė vykdyti savo pareigas, nors ir gavusi pranešimą, kad prokuroras G.Ivanauskas tyčia atsisakė tirti sunkius nusikaltimus, parašydamas neskundžiamą „raštelį”.

Primenu teismui ir prokurorui, kad BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad : Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

4. Tačiau prokuroras Ivanauskas spjauna ant įstatymo, kaip yra įpratęs, ir skundą išnagriėja pagal
   prokuratūros „asmenų aptarnavimo tvarkos aprašą”. Deja, bet net šis „tvarkos aprašas” neatleidžia
   prokuroro nuo pareigos tirti nusikaltimus, nes bet kokie prokuratūros vidiniai dokumentai negali
   prieštarauti įstatymui ar aiškinti jį priešingai, nei išdėstyta įstatyme.
5. Prokuroras Ivanauskas nurodė, kad aš nepateikiau jokių „konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, todėl mano skundas nenagrinėtinas”. Prokuroras nurodė, kad jeigu man nepatinka teisėjų sprendimai, tai nereiškia, kad reikia juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Primenu, kad pagal BPK 168 str. prokuroras Ivanauskas galėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą
vieninteliu atveju – jeigu mano skunde nurodyti faktai būtų akivaizdžiai neteisingi. Visais kitais atvejai prokuroras turėjo pradėti tyrimą arba priimti nutarimą BPK nustatyta tvarka.

6. Prokuroras Ivanauskas nurodė, kad teisėjų pareiga yra klastoti savo nutartis. Su tokia prokuroro
   nuomone negaliu sutikti, nes teisėjų padarytos klastotės priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, dar kitaip vadinamų nusikaltimų teisingumui.Savo skunde nurodžiau teisėjų organizuotą nusikalstamą susivienijimą, kuris grupėje klastoja teismo dokumentus. Visi dokumentai pateikti prokurorui, kuri atsisakė vykdyti savo pareigą ir priimti BPK numatytą dokumentą – nutarimą atsisakyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą.
7. Visos šios faktinės aplinkybės yra išdėstytos mano skunde, kuri pridedu, ir kurį prokuroras Ivanauskas išnagrinėjo pagal „tvarkos aprašą”. Kaip žinia, prokuratūros įstatymo 3 straipsnis. Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai numato, kad:
8. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).
   Kaip minėjau BPK 168 str. numato prokuroro pareigą priimti BPK normas atitinkantį dokumentą : 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą.
9. Lietuvos teismų praktika aiškiai apibrėžia prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas, gavus skundą ar pranešimą apie galimą nusikalstamą veiką. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti turi būti priimamas motyvuotu nutarimu. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bet koks kitas dokumentas (pvz., neskundžiamas raštelis) neatitinka įstatymo reikalavimų ir pažeidžia asmens teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
10. Teismų praktikos išaiškinimai dėl procesinių sprendimų formos
    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (e3K-3-78-403/2021, 2021-04-07, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinė byla). Tokiu atveju privaloma surašyti motyvuotą nutarimą.
    Teismas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą jau vien tuo pagrindu, kad buvo gauti duomenys apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, o akivaizdaus duomenų neteisingumo nebuvo galima nustatyti (3K-3-205-313/2020, 2020-07-01, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinė byla).

Jeigu skunde, pareiškime ar pranešime nenurodyta pakankamai duomenų apie faktines veikos
aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti patikslinimą, tačiau sprendimas dėl tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti vis tiek turi būti įformintas nutarimu (2K-66-942/2017, 2017-03-21, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, baudžiamoji byla).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra procesinis
sprendimas, kuris gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui ar teismui. Neskundžiamas raštelis ar kitoks neprocesinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų ir negali riboti asmens teisės į skundimą (e3K-3-78-403/2021).

9. Prokuroras G.Ivanauskas atsisakė vykdyti tiek BPK 2 str, 168 str., todėl prašiau spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėdijimo prokuroro G.Ivanausko atžvilgiu pagal BK str. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą), 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas.
10. Gen. prokurorė Grunskienė 2025-06-13 raštu Nr. 17.2.-1662 informavo mane, kad netirs išvardintų nusikaltimų, nes „raštelis” yra neskundžiamas.

Gen. prokurorė mane informavo, kad skųsdamasis dėl teisėjų klastočių, elgiuosi nesąžiningai ir piktnaudžiauju.

RASTAS.A.Drizius.2025.06.13(1)Parsisiųsti

grunskesParsisiųsti

Negaliu sutikti su tokia prokurorės nuomone, nes teisingumas yra valstybės pagrindas, o jeigu teisingumo nėra, tai valstybė tėra plėšikų gauja. Pranešiau prokuratūrai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme veikia organizuotas susiviejimas – teismo nutartys pareiškėjamas nėra išsiunčiamos, kad jie negalėtų laiku jų apskųsti. Nors teismų sistemoje pažymima, kad nutartys išsiųstos. Tai akivaizdus klastojimas, tačiau apygardos teismo teisėja Paužaitė „nustato”, kad viskas teisėta, tiesa, tokiai išvadai padaryti jai reikia suklastoti nutartį, tai yra padaryti nusikaltimą.

11. Toliau „sistema” veikia banaliai – į visus mano pateiktus skundus ir faktus atrašo „raštelius”, kuriuos legalizuoja teismas. Jau seniai perkandau šį metodą, kurį advokatai vadina „teisiniu banditizmu”.
12. Teisėja Tarčevskaja atsisako priimti mano skundą, ir nurodo, kad ji neturi įgaliojimų priversti prokuratūrą dirbti. Toks argumentas jau paneigtas aukščiau išdėstytais motyvais, todėl dėl jo papildomai nepasisakau.
13. Dar juokingiau, kad teisėja Tarčevskaja sugalvojo papildomą motyvaciją skundo nepriimti. – jis neva „neatitinka „neatitinka bendrųjų oficialaus dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų”. Atkreipiu teismo dėmesį, kad teismas nepasisakė nė dėl vieno mano skunde išdėstyto argumento ir net nebandė jų paneigti, teismui tik nepatiko, kad daiktais įvardinti savo vardais, ir tai dar labai švelniai. Pvz., frazė „Prokuratūra yra išradusi naują būdą dengti sunkius nusikaltimus“ visiškai atitinka tikrovę, todėl teismui vertėtų ne keikti veidrodį, bet imtis veiksmų, kad tokia praktika baigtųsi.

Remiantis išdėstytu, ir BPK 168 str., prašau panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Remiantis idėstytu ir faktu, kad dauguma skunde išdėstytu Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimai yra padarę sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu (teisę už teisėtą veiklą, taikę cenzūrą, klastoję nutartis ir t.t.) prašau nušalinti nuo šio skundo nagrinėjimo visą minėtą teismą.
Žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas niekada nepripažins, kad jis jau seniai yra organizuotas nusikalstamas susivienijimas, todėl prašau nusilšalinti nuo mano skundų nagrinėjimo mano neteisėtai persekiojusius ar nutartis galimai klastojusius teisėjus : Arūnas Bartkus, Audrius Cininas, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Gintaras Dzedulionis, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Eglė Gruodienė, Daiva Kazlauskienė, Jurgita Kolyčienė, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš, Jurgita Mačionytė, Rasa Paužaitė, Mindaugas Povilanskas, Darius Pranka, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Giedrė Telksnienė, Ugnius Trumpulis, Eglė Venckienė, Nida Vigelienė.
Jeigu teisėjams kyla abejonių, arba jie nesutinka, kad klastojo savo nutartis, galiu jas papildomai pateikti ir pateikti argumentus, kad tai klastotės.

Aurimas Drižius