Generalinė prokuratūra, kaip organizuota mafijos organizacija

0

Vilniaus apygardos teismui
2023-12-18

Pareiškėjas Aurimas Drižius, , llredakcija@gmail.com, Moliakalnio 86, Vilnius

Atsiliepimas į generalinės prokuratūros pavaduotojo G.Ivanausko skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties Nr. IBPS-V-3320754-23

Generalinės prokurorės Grunskienės pavaduotojas Gintas Ivanauskas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria prokuratūra buvo įpareigota iš esmės ištirti savo pačios ir organizuotos teisėjų gaujos nusikaltimus, ir priimti dėl jų nutarimą.
Toks skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš esmės tai yra tęstinė organizuota nusikalstama gen. prokuratūros veikla, kuri turi būti atitinkamai įvertinta.
Visa gen. prokuratūros nusikalstamos veiklos chronologija:

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkino A.Sadecko „prevencinį ieškinį” ir uždraudė man rašyti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta”, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Tokią nutartį teismas priėmė puikiai žinodamas, kad A.Sadeckas vaidino lemiamą vaidmenį privatizuojant šią įmonę ir buvo šios įmonės akcininkas.
    Žinoma, kad tai neteisėta ir teisinis banditizmas, kuris vykdomas nuo 2009 m., teismams ignoruojant pagrindinį šalies įstatymą. Įvesta cenzūra, kurią imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija). Nurodžiau, kad visa teismų sistema jau 13 metų klastoja savo nutartis ir daro siaubingus nusikaltimus mano atžvilgiu ignoruodama Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus, tačiau gindama organizuotos nusikalstamos gaujos interesus ir dengdama jos nusikaltimus.
    Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis bei Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis tiesiogiai uždraudžia žiniasklaidos cenzūrą Lietuvos Respublikoje. Tačiau teismai ją drąsiai taiko ir legalizuoja.
    Tai, kad visa teisminė sistema jau 13 metų klastota nutartis, rašo nesąmones ir žinomai melagingus duomenis į savo nutartis, visokiais būdais išsukinėja Sadecką nuo atsakomybės, kitaip sakant, visa teismų sistema yra pavirtusi į organizuotą nusikalstamą korupcinę sistemą.
    Nuo 2009 m. jau 12 (dvylika) kartų kreipiausi į minėtą teismą dėl cenzūros panaikinimo, tačiau visus 12 kartų teismas mano prašymus atmetė, nuolat į nutartis įrašydamas žinomai melaginus duomenis ir taip jas suklastodamas. Galiausiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lipeikienė man nurodo, kad „pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą, darytina išvada, kad prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis)”.
    Tačiau teismas puikiai žino, kad jokio termino aš nepraleidau, kreipiausi į taip vadinamą „teismą” 12 kartų nuo 2009 m. ir kas kartą „teismas” atmesdavo mano prašymus išgalvotais motyvais.
  2. Teismas šioje byloje nusprendė įvesti Konstitucijos galiojimo terminą, tai yra nurodė, kad LR Konstitucija galioja tik penkerius metus. Žinoma, kad tai savivalė ir piktnaudžiavimas, nes joks teismas negali apriboti LR Konstitucijos reikalavimų, arba nustatyti, kada baigiasi jos galiojimo terminas.
    Kadangi toliau rašiau straipsnius ir pateikiau įrodymus, kad A. Sadeckas buvo pagrindinis asmuo, sprendžiant kam turėtų būti parduotos AB „Mažeikių nafta” akcijos, buvau šešis kartus nuteistas kaip kriminalinis nusikaltėlis, mano gyvenimas sunaikintas, turtas atimtas, aš pats po bandymo nužudyti inscenizuojant autoįvykį likau palaužtas šios „teisinės sistemos”.
    Teismai daug kartų nagrinėjo šią bylą, tačiau nė karto nedrįso pasisakyti dėl šios bylos esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūra, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždrausta Konstitucijos.
    Konstitucijos 44 str. 1 d. aiškiai sako, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama”. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
    Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
    Cenzūra yra A. Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
    Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad LAT išplėstinė kolegija analogiškoje byloje – A. Sadecko teismų rankomis įvestos cenzūros – 2015 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino, nurodžius, kad nepadaryta jokia veikla, turinti nusikaltimo požyių. Tačiau iki šiol lieku nuteistas dar šešiuose analogiškuose bylose, nes tas pats Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai atsisako panaikinti cenzūrą.
  3. LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. LR VIĮ 5 str. 1 d. l p. buvo nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Taigi, Sadeckas pareikalavo uždrausti man naudotis teisėmis, kurias man suteikia LR Konstitucija ir kiti teisės aktai.
    Teismai visiškai ignoruoja LR Konstituciją, ant kurios pridėję ranką prisiekia ją saugoti ir puoselėti. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnis sako :
  4. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
    Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
    7 straipsnis
    Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
    Teismų įstatymo 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą nurodo, kad 1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
    33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai : 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams.
  1. 2023-06-05 kreipiausi skundu į taip vadinamą gen. prokuratūrą, jame nurodžiau tokias aplinkybes : Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Striaukas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo kolegija (susidedanti iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio), bylą man sufabrikavusi prokurorei Kisinienei, teisėjų kolegija tiesiogiai taikė cenzūrą ir mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d.
    Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.
    Tada kreipiausi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo minėtų teisėjų atžvilgiu, nes BPK 444 straipsnis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą
  2. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:
    2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;
    Nurodžiau, kad minėti teisėjai, mane nuteisę už teisėtą veiklą, piktnaudžiavo, todėl prašiau pradėti IT. 2020 m. birželio 2 d. kreipiausi į taip vadinama gen. prokuratūrą (GP), nurodžiau visą eilę sunkių nusikaltimų, kuriuos padarė Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir persekiodami mane už teisėtą veiklą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis savo 20202-06-06 nutartyje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl organizuotos teisėjų gaujos nusikaltimų man nurodė, kad „nėra jokių objektyvių duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M.Striauko, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės veikoje nėra nustatyta jokių nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 ir 229 str. (piktnaudžiavimas tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimas) požymių“.
  3. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą (tai yra cenzūrą ir uždraustų straipsnių rašymą). Nurodžiau, kad dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie teisėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Striaukas, apygardos teismo teisėjai Cininas, Pakalnytė ir Dzedulionis, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, ir tai įrašę net savo nuosprendyje, tačiau vis tiek mane nuteisęs realia laisvės atėmimo bausme. Cenzūrą jie legalizavo netgi nuosprendyje : „.. Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. jis, žinodamas, kad 2009-04-10 priimtu ir 2009-05-10 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 -jo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusio su bausme, civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009, jam ir UAB ,Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“, kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2013-06-08 savaitraštyje „Laisvas laikraštis (2013m. birželio 08-14 Nr. 23(430)) straipsnyje „Autoįvykis?“, Alvydą Sadecką siejo su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius: <…> „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ne tik turi sąsajų su paminėta įmone, bet ir dalyvavo, sprendžiant „Mažeikos naftos” privatizavimo klausimus…”
  4. Nurodžiau, kad tokiu būdu, paskelbdami man nuosprendį už teisėtą veiklą, teisėjai A.Cininas, Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir G.Dzedulionis ir M.Striaukas, šioje byloje mane nuteisdami už teisėtą veiklą, žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus : piktnaudžiavimą tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimą. Dėl to man buvo padaryta didelė žala – buvau nuteistas, atlikau bausmę, mano ir mano šeimos nekilnojamasis turtas buvo iš manęs atimtas ir parduotas varžytinėse, o nusikaltėliai – teisėjai toliau neva vykdo teisingumą.
  5. Prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ( Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų).
  6. Prokuratūra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nurodė, kad minėtų teisėjų grupės veikoje nėra nusikaltimų sudėties visumos, todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tyčinis žmogaus nuteisimas už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijoje ir įsttaymais uždraustą veiksmą – cenzūrą – yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba.
    Kad teisėjai suprato, kad nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą, jie patys pripažino savo paskelbtame nuosprendyje, nurodę visus mano išvardintus argumentus, tačiau dėl jų nieko nepasisakydami. Be to, minėtų teisėjų veikla yra ne tik pavojinga ir nusikalstama, tačiau tai yra ir labai pavojingi nusikaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui, kurie turi didelę visuomeninę reikšmę.
    Mano skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Karvelio nutarties nagrinėjo Panevėžio apygardos teismo teisėja Vaidachavičienė, priimdama nutartį dėl skundo Nr. 1 S-108-879/2020 (kopija pridedama). Savo nutartį teisėja Vaidachavičienė suklastojo, į ją įrašydama žinomai melagingas ir tikrovės neatitinkančias žinias, tai yra : „Savo teiginius pareiškėjas grindžia subjektyvia nuomone, kuri neparemta jokiais objektyviais faktais. Vien tai, kad, pasak pareiškėjo nuomonės, teisėjai M. Striaukas, A. Cininas, V. PakalnytėTamošiūnienė, G. Dzedulionis bei prokurorė D. Kisinienė daro nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, ikiteisminio tyrimo organams ir teismui turi būti pateikti bent minimalūs galimai padarytos nusikalstamos veikos faktiniai duomenys. Šiuo atveju apygardos teismas sprendžia, jog jokių tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, o remiantis vien tik A. Drižiaus subjektyvia nuomone pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo” bei „..pareiškėjo nurodyti konkretūs paminėtų teisėjų procesiniai sprendimai ir prokurorės veiksmai palaikant valstybinį kaltinimą savaime nereiškia, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. Objektyvių duomenų, iš kurių matytųsi, kad nurodyti teisėjai ir prokurorė, vykdydami savo profesines funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas pareigas, nėra”.
    Kaip žinia, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
    Šiuo atveju teisėja Vaidachavičienė, žinodama, kad aš buvau nuteistas už teisėtą veiklą, nurodė, kad to niekada nebuvo, tai yra įrašė į savo nutartį žinomai melagingus duomenis. Todėl prašaiu GP pradėti IT ir dėl teisėjos Vaidachavičienės nusikaltimo – dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimo.
  7. 2023-06-01 gavau nepasirašytą ir neturintį numerio taip vadinamos generalinės prokuratūros prokuroro M.Jovaišos raštelį, kuriame esu informuotas, kad mano pareiškimas apie sunkius prokurorų ir teisėjų nusikaltimus yra paliktas nenagrinėtu. Prokuroras Jovaiša rėmėsi prokuratūros darbo aprašu, puikiai žinodamas, kad įstatymas reikalauja jo priimti nutarimą pradėti arba ne iT.
  8. Tada kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nurodžiau, kad praėjo trys mėnesiai, tačiau jokio atsakymo iš taip vadinamos prokuratūros negavau.
    Nors įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui.

  1. Šiuo atveju prokuratūra apskritai ignoravo mano pranešimą, nepajudino nė piršto, kad nusikaltimai būti ištirti. Todėl aš ir vadinu generalinę prokuratūrą taip vadinama, nes ji neatlieka nė vienos jai pavestos funkcijos. Remdamasis BPK 168 str. prašiau teismą įpareigoti taip vadinamą gen. prokuratūra tinkamai reaguoti į mano skundą – priimti nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano skundo, ir man jį persiųsti.
  2. 2023-12-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė mano skundą patenkinti iš dalies ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išnagrinėti Aurimo Drižiaus 2023 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu pateiktą pareiškimą ir priimti motyvuotą procesinį sprendimą bei išsiųsti jį Aurimui Drižiui.
    Nurodžiau, kadLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 168 straipsnyje nustatyta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą tvarka, pagal kurią prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi išspręsti gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju prokuratūra apskritai ignoravo jo pranešimą, nepajudino nė piršto, kad nusikaltimai būti ištirti, todėl Generalinė prokuratūra neatliko nė vienos jai pavestos funkcijos.
    Teismas nurodė, kad BPK nustato, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 63 ir 64 straipsniai) arba kai motyvuotu nutarimu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis). BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).
    BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kuris gali būti skundžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas- ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis).
    Teismas nurodė, kad „susipažinus su pareiškėjo A. Drižiaus teismui pateiktu skundu ir jo priedais matyti, kad jis 2023 m. birželio 5 d. 14.20 val. elektroniniu laišku adresu generaline.prokuratura@prokuraturos.lt išsiuntė Generalinei prokuratūrai adresuotą 2023 m. birželio 5 d. pareiškimą dėl organizuotos nusikalstamos gaujos Generalinėje prokuratūroje, kuriame išdėstė savo motyvus bei prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl visų jo skunde išvardintų valstybės tarnautojų nusikaltimų – piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo bei prašė pradėti tyrimą ir pagal BK 26 straipsnį dėl veikimo organizuotoje grupėje, nes nusikaltimus susitarę vykdė daug valstybės tarnautojų. Dėl visų šiame skunde surašytų nusikaltimų prašė priimti motyvuotą nutarimą, taip, kaip numato įstatymas, ir pradėti vykdyti įstatymus bei savo pareigas, tačiau, kaip teigia, jokio atsakymo iš Generalinės prokuratūros iki skundo padavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (2023-09-18) negavo.
    Pažymėtina, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką ir konkretų asmenį, kad jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą, ar nurodyti kokį nutarimą priimti, tačiau, prokuroras, priimdamas sprendimus, tarp jų – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
    Pagal pareiškėjo pateiktą skundo medžiagą matyti, kad 2023 m. birželio 5 d. jo pateiktas pareiškimas Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo išnagrinėtas ir priimtas motyvuotas sprendimas dėl pareiškimo, kaip numato BPK 168 straipsnio 2 dalis, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies ir prokuratūra įpareigotina pagal savo kompetenciją išnagrinėti A. Drižiaus 2023 m. birželio 5 d. pateiktą pareiškimą ir priimti dėl jo motyvuotą procesinį sprendimą bei išsiųsti jį pareiškėjui.
    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, 173 straipsniu, 440 straipsniu, teisėjas n u t a r ė Aurimo Drižiaus 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą tenkinti iš dalies.
  3. Gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas skundu prašo panaikinti šį teismo nutarimą, taip tęsdamas sunkių nusikaltimų dengimą šioje valstybės įstaigoje.
    Esminis prokuroro G.Ivanausko skundo motyvas – prokuratūros atsisakyma svykdyti savo pareigą tirti sunkius nusikaltimus neva yra teisėtas, nes tai neva jiems leidžia „prokuratūros darbo aprašas”.

Toks prokuroro Ivanausko skundas turi būti teismo įvertintas kaip prokuroro Ivanausko nusikalstama veikla, nes jeigu net gen. prokurorės pavaduotojas Ivanauskas nežino, kad įstatymas – BPK – jį įpareigoja ištirti nusikaltimą, tai ko tada norėti iš eilinių prokuroro?
Ironiška, kad Ivanauskas nurodo, kad „Generalinėje prokuratūroje 2023 m. birželio 5 d. gautas pareiškėjo skundas (prokuratūros registracijos Nr. AP-14648) pagal kompetenciją jau yra išnagrinėtas, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau

  • Aprašas), nuostatomis ir pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka yra pateiktas motyvuotas ir išsamus 2023 m. birželio 13 d. atsakymas Nr. 17.2.-1836, kuriame paaiškintos priežastys, dėl kurių nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK nustatyta tvarka ir išaiškinta pateikto atsakymo apskundimo tvarka (priedas Nr. 1, Nr. 2).

Kaip jau minėjau, prokuratūros darbo aprašas negali prieštarauti BPK arba jį aiškinti kaip nors kitaip, nei parašyta įstatyme.

Prokuroras Ivanauskas savo skunde pats pripažįsta, kad jis atstovauja nusikalstamą organizuotą grupuotę, kuri jau labai seniai daro sunkius nusikaltimus. Juk sunkių nusikaltimų dengimas prokuratūroje taip pat yra nusikaltimas : „pareiškėjas sistemingai kreipiasi į Generalinę prokuratūrą ir kitas valstybės institucijas keldamas iš esmės analogiško pobūdžio klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo, kuriuos, pareiškėjo teigimu, jie padarė priimdami sprendimus dėl jo skundų ar pateikdami į juos atsakymus. Kiekvieną ilgą laiką besitęsiančiuose procesuose dėl pareiškėjo prašymo ar skundo priimtą nepalankų sprendimą ar pateiktą atsakymą, pareiškėjas vertina kaip nusikalstamos veikos faktą, įrodantį veikiančią „nusikalstamą gaują“ prokuratūroje ir teismuose. Pakartotiniuose pareiškėjo skunduose savaip interpretuojamas konkrečių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų turinys, o reikalavimai pradėti ikiteisminį tyrimą yra grindžiami iš esmės subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais, nesutikimu su prokurorų ir teisėjų priimtais sprendimais bei pateiktais atsakymais, jau ankstesniuose sprendimuose patikrintomis analogiškomis aplinkybėmis, tik nurodant vis kito teisėjo ar prokuroro vardus bei pavardes, (pvz. medžiagos dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-01-00138-16, Nr. M-2-02-00111-17, Nr. M-2-01- 00028-17, Nr. M-2-01-00039-17, Nr. M-2-02-00522-17, Nr. M-l-01-04711-18, Nr. M-2-02-00095- 19, Nr. M-2-02-00464-19, Nr. M-2-02-00482-19, Nr. M-2-01-00024-19, Nr. M-2-02-00902-19, Nr. M-2-01-00002-20, Nr. M-2-02-00496-20, Nr. M-2-02-00539-20, Nr. M-2-02-00558-20, Nr. M-2- 02-00587-20, Nr. M-2-02-00751-20, Nr. M-2-02-00768-20, Nr. M-2-01-00034-20, Nr. M-2-02- 01016-20, Nr. M-2-02-00070-21, Nr. M-2-02-00074-21, Nr. M-2-02-00311-21 ir kt.). Pažymėtina, kad persekioti asmenis už jų veiklą vykdant darbines funkcijas pagal jiems įstatymais suteiktą kompetenciją, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo paskirties ir tikslų, o įstatymo jam suteiktomis teisėmis (įskaitant teisę teikti prašymus ar skundus) asmuo turi naudotis sąžiningai, jomis neturėtų būti piktnaudžiaujama, taip išvengiant procesų dubliavimo ir jau įstatymų nustatyta tvarka išspręstų klausimų kėlimu iš naujo, bandant inicijuoti tyrimus”.

  1. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad prokuratūra sąmoningai klaidina žmones – tai yra siunčia juos skųsti savo „raštelius” į administracinį teismą, puikiai žinodami, kad tai ne administracinių teismų komptenecija, ir tokia prokuratūris praktika, kaip ir neksundžiamų „raštelių” rašinėjimas, galų gale turi būti teismo įvertinta.
  2. Ironiška, kad prokuroras Ivanauskas bet kokius prokurorų ir teisėjų nusikaltimus mano atžvilgiu – persekiojimą už teisėtą veiklą, legalizuojant Konstitucijoje ir įstatymuose uždraustą cenzūrą, vėliau teisėjos Vaidachavičienės išaiškinimą, kad „nėra objektyvių aplinkybių apie tai”, kad cenzūra buvo taikoma, nuolatinė įtatymų laužymą ir dokumentų klastojimą yra „subjektyvi nuomonė” ir „deklaratyvūs teiginiai”.

Akivaizdu, kad prokuroras Ivanauskas klastoja savo skundą, nurodydamas, kad mano išvardintos aplinkybės ir nusikaltimai tėra tik mano „deklaratyvūs teiginiai”.

Priešingai nei nurodo prokuroras Ivanauskas, BPK 2 str. įpareigoja jį tirti nusikaltimus, o ne juos slėpti, dangstantys „rašteliais” arba „darbo aprašu”.

Remdamasi BPK 2 str., BPK 64 straipsniu, 173 straipsniu, 440 straipsniu, Konstitucijos 44 str. prašau atmesti prokuroro Ivanausko skundą kaip nepagrįstą ir prašau teismo imtis priemonių, kad prokuratūra pagaliau liautųsi dengti sunkius nusikaltimus rašydama „raštelius”.
Taip pat prašau nusišalinti nuo šio skundo nagrinėjimo visą Vilniaus apygardos teismą, nes daugiau nei dešimt šio teismo teisėjų yra padarę mano atžvilgiu sunkius nusikaltimus (legalizavę cenzūrą arba teisę mane už visiškai teisėtą veiklą, taikydami cenzūrą).

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias