Generalinėje prokuratūroje dingo skundas apie sunkius N. Grunskienės ir jos pavaduotojo G. Ivanausko nusikaltimus

0

Generalinėje prokuratūroje dingo skundas apie sunkius Grunskienės ir jos pavaduotojo G. Ivanausko nusikaltimus

Aurimas Drižius

Sausio 13 d. kreipiausi skundu į taip vadinamą generalinę prokuratūrą dėl sunkių gen. prokurorės Nidos Grunskienės ir jos pavaduotojo Ginto Ivanausko nusikaltimų organizuotoje nusikalstamoje grupėje.
Prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sunkių generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko nusikaltimus – sunkių nusikaltimų dengimą, tarnybos pareigų neatlikimą, piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą.

Nors Baudžiamasis kodeksas aiškiai sako, kad prokuratūra, gavusi skundą, per dešimt dienų nusprendžia pradėti ar ne ikiteisminį tyrimą. Beje, tyrimo prokuratūra gali nepradėti vieninteliu atveju – jeigu patikrinus paaiškėja, kad skundas melagingas. Tačiau visi mano skunde aprašyti faktai patvirtinti oficialiais teismų raštais.

Tačiau skundas tiesiog dingo, nors jau praėjo beveik mėnuo, kai jis buvo išsiųstas taip vadinamai prokuratūrai.

Nurodžiau tokią prokuroro G.Ivanausko nusikaltimų chronologija:

ivanausko

1. 2023 m. sausio 3 d. pareiškimu kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės teismuose ir prokuratūroje. Nurodžiau, kad jau daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas nusikalstamos taip vadinamų Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo organizuotos teisėjų grupuotės už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teisėjams ją pripažinus nusikalstama veikla.
Nurodžiau, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, tačiau ir pagal BK 25 str. 228 str. nurodo, kad
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Visi minėti teisėjai veikia organizuotoje nusikalstamoje grupėje, todėl reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 str. Bendrininkavimo formos
1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. 2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. 3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.


Nurodžiau, kad naujai paskirta Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Juodkaitė-Granskienė savo raštu man nurodė, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas. Tokiu būdu Granskienė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, tačiau ir suklastojo dokumentą ir neatliko savo tarnybos pareigų.

Juodkaitė-Granskienė man nurodė, kad LR Konstitucija, ant kurios uždėję savo ranką prisiekia ją saugoti šitie išgamos, nėra joks „reikšmingas teisinis dokumentas”. Todėl jo ir paisyti nereikia, o nuteisti žmonės už teisėtą veiklą – tos pačios mafijinės teismų sistemos kritiką – yra visiškai teisėta. Nors LR Konstitucija kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau teismai ją laisvai taiko, teisia ir nuteisia nekaltus žmones, o paskui sako, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas.
Žinoma, kad nuteisti žmones už teisėtą veiklą yra BK numatytas nusikaltimas piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau ši mafija yra visiškai užvaldžiusi visą „teisinę sistemą”, todėl tikėtis ko nors prie šio seimo tikrai nerealu. Tačiau aš laukiu jau beveik penkiolika metų, kad kas nors bandytų sutvarkyti šitą banditų knibždėlyną Lietuvos aukščiausiame teisme.
Pirminykė vienu rašteliu išsprendė keturis mano skundus – visuose „baudžiakuose” buvau nuteistas už teisėtą veiklą, teismų sistemai ją kriminalizavus ir pritaikius cenzūrą. Todėl prašau pradėti IT ir dėl teisėjos Juodkaitės-Grabskienės piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Skunduose nurodžiau, kad buvau nuteistas už visiškai teisėtą veiklą, teismams taikant Konstitucijoje uždraustą cenzūrą. Granskienė šiuos įrodymus įvardino kaip „nereikšmingus” teisinius dokumentus. Žinoma, apie Konstitucijoje uždraustą cenzūrą nepasakyta nė žodžio, tik tiek, kad „Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas”

Skunde nurodžiau, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjas, pavaduojantis pirmininką Alvydas Pikelis nurodė, kad nuo šiol žmonių įkalinimas už teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje yra legalus, nes Konstitucijos reikalavimai nėra „rimti teisiniai argumentai”.
Žinoma, kad toks Pikelio raštas geriausiai iliustruoja „teisinę valstybę”.

Nors LR teisėjai prisiekia tarnauti ir vykdyti LR Konstituciją, tačiau paskui daro bet kokius nusikaltimus, o pačią Konstituciją vadina „nereikšmingu teisiniu dokumentu”. Nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai”, tačiau taip vadinami teismai juokiasi iš pagrindinio LR teisės dokumento ir vadina „nereikšmingu”.

Pasirašęs tokią nesąmonę teisėjas Pikelis turėtų būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų ir teisiamas už piktnaudžiavimą, tačiau LR politinė ir teisinė sistemos niekada to nepadarys, nes politinei sistemai reikia „teisinės sistemos” priedangos arba žmonių kalba, „stogo” savo pačių nusikaltimams pridengti. Žinoma, tik laiko klausimas, kada šios mafijinės sistemos bus teisiamos.
LAT teisėjas Pikelis pats 2016 m. išnagrinėjo bylą, kurioje aš buvau nuteistas už teisėtą veiklą, ir tada nusprendė mano skundą palikti nenagrinėtu. Tiesiog nedrįso parašyti dar 2016 m., kad Konstitucija yra „nereikšmingas dokumentas„, todėl skundą atsisakė nagrinėtu. Neva jis jau išnagrinėtas. Po penkių metų parašė, kad Konstitucija nėra reikšmingas dokumentas, arba argumentas.
Teisėjas Pikelis nieko nepasisakė dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Jis taip pat nieko nepasisakė dėl to, kad teisėjas Pikelis jau nagrinėjo šią baudžiamąją bylą. Dabar nagrinėjo jau antrą kartą, ir taip pat paliko mane nuteistą už teisėtą veiklą.
Teisėjas Pikelis pasisakė ir dėl mano prašymo esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūrą, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždraustas Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, tai teisėjas Pikelis nurodė, kad Konstitucija nėra „naujas reikšmingas teisinis argumentas dėl netinkamai taikomų teisės aktų”.

Žinoma, kad tokia teisėjo Pikelio nuomonė yra nusikaltimas, kurį labai aiškiai nurodo baudžiamasis kodeksas – tai yra piktnaudžiavimas.

Dar pernai spalio 18 d. kreipiausi į taip vadinamą aukščiausiąjį teismą. Jame nurodžiau, kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Olegas Fedosiukas 2022-06-30 raštu mane informavo, kad Lietuvos įstatymai ir Konstitucija mano kukliam asmeniui negalioja, ir kad mane galima teisėti, įkalinti ir bausti už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką.

Savo minėtame skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Prieš tai lygiai tą patį padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, mėgėjas vairuoti girtas.
Nurodžiau, kad teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo, žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme. Kreipiausi į prokuratūra dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo. Prokuratūra atsisakė tirti šiuos nusikaltimus.
Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į nuosprendį, tačiau vis tiek mane nuteisė už teisėtą veiklą.
Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę tyčia, keršydami man už straipsnius „Laisvame laikraštyje” apie teismų korupciją ir apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą -piktnaudžiavimą tarnyba.

LAT skyriaus pirmininkas O.Fedosiukas man nurodė, kad mane nuteisė LAT kolegija 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi. Pranešu gerb. teismui, kad minėta kolegija dėl bylos esmės – įvestos cenzūros, žurnalistikos kriminalizavimo ir t.t. nepasisakė nė pusės žodžio.

Teismas nieko nepasisakė dėl to, kad LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas kategoriškai draudžia cenzūrą.

Vienintelis minėtos LAT kolegijos argumentas, kodėl teisti žmones už teisėtą veiklą Lietuvoje jau tapo norma: „pagal nutartyje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Aurimui Drižiui baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai”.

Kartoju – nė vienas teismas nieko nepasisakė dėl to, kad cenzūrą kategoriškai draudžia LR Konstitucija, aukščiausias LR teisės aktas. Ji taip pat numato, kad negalioja joks teisės aktas, priešataraujantis Konstitucijai.

Akivaizdu, kad visos minėtos teismų nutartys yra prieštaraujančios Konstitucijai, taigi negaliojančios, tačiau teisėjams tai labai sunku pripažinti. Žymiai lengviau – toliau apsimesti, kad nieko neįvyko, o viskas „teisėta„.

Visiems mane už teisėtą veiklą nuteisusiems teisėjams buvo išaiškinta kas yra cenzūra, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis ,,Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo
priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.

Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Tai, kad minėta VAT kolegija žinojo ir suprato, kad siunčia mane į kalėjimą už teisėtą veiklą, įrodo ir tas pats jų paskelbtas nuosprendis. Tokiu būdu minėta teisėjų kolegija, suprasdama, kad siunčia į kalėjimą
nekaltą žmogų, taip ir padarė. Tokiu būdu minėti teisėjai A.Cininas, V.Pakalnytė–Tamošiūnaitė, G.Dzedulionis padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Be to, minėta teisėjų kolegija visai nevertino mano pateiktų įrodymų, kad nukentėjęs A.Sadeckas teismo proceso metu duoda melagingus parodymus.

Iki šiol tiek prokuratūra, tiek ir teismai visaip išvedžiodavo, bandydami pateisinti cenzūrą. Visi tokie išvedžiojimai yra nusikalstami ir neteisėti, todėl taip pat turi būti persekiojami.

BPK 451 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai nurodo, kad bylos atnaujinamos, jeigu įrodyta, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą, teisėjai piktnaudžiavo.

Tačiau teismai sąmoningai ir tyčia ignoravo pagrindinį šalies įstatymą, nieko nepasisakydami apie cenzūrą ir jos draudimą.

Nors minėti nusikaltėliai, dirbantys teismų sistemoje, dengiasi „teismų nepriklausomybe“, tačiau įstatymas nenumato jiems teisės teisti ir persekioti žmones už teisėtą veiklą. Priešingai, Teismų įstatymas numato, kad „Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik
įstatymų“.

Remdamasis išdėstytu, prokuratūros prašiau : Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK straipsnius piktnaudžiavimas, dokumento suklastojimas, tarnybos pareigų neatlikimas, veikimas
organizuotoje grupėje.

Taip pat dar prašiau patraukti drausminėn atsakomybėn visus LAT teisėjus, kurie jau legalizavo cenzūrą ir teisė mane už teisėtą veiklą, arba piktnaudžiavo – tai yra O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių,
A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas 2023-01-10 raštu Nr. 17.2-135 (kopija pridedama) man nurodė, kad visi šie nusikaltimai nebus tiriami ir mano skundai bus palikti nenagrinėti.

Prokuroras G.Ivanauskas man nurodė, kad netirs šių sunkių nusikaltimų, aš iki šiol esu persekiojamas šios pasiutusios gaujos. 2013 m. geužės 31 d. buvo įvykdytas pasikėsinimas į mano gyvybę, inscenizuojant autoįvykį, po kurio tik per stebuklą likau gyvas.

Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad viso to nėra buvę, ir kad aš nepateikiau objektyvių duomenų apie šios teisėjų ir prokurorų gaujos padarytus nusikaltimus.

Tokiu būdu prokuroras Ivanauskas suklastojo minėtą raštelį, įrašęs į jį žinomai melagingus duomenis. Visi mano skunde išdėstyti faktai yra realūs, tikrai įvykę, ir tai labai lengva patikrinti, nes kartu pateikti ir baudžiamųjų bylų numeriai, kuriuose aš esu nuteistas už teisėtą veiklą.

Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir surašydamas tikrovės neatitinkanti „raštelį“ prokuroras G.Ivanauskas padarė ir dar vieną nusikaltimą – piktnaudžiavo savo padėtimi ir neatliko tarnybinių pareigų.

Mat . BPK 168 str. labai aiškiai nurodo konkrečias sąlygas, kurioms esant
galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą:
1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1
dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio
liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas,
pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti
atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.

Šiuo atveju prokuroras G.Ivanauskas ne tik nepradėjo IT, gavęs pranešimą apie sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė aukštas pareigas užimanti organizuotų nusikaltėlių grupė, tačiau ir pridengė šiuos nusikaltimus, parašydamas melagingą raštelį, kad visos mano skunde išdėstytos
aplinkybės neatitinka tikrovės.

Tai jau tapo tradicija, kad generalinė prokuratūra nuolat pridenginėja sunkius nusikaltimus, tai yra tapusi šios organizuotos mafijos dalimi, tačiau aš tikiuosi, kad atsiras teisėjas, kuris išdrįs įvardinti, kad
nusikaltimas yra nusikaltimas, o ne mano haliucinacijos.

Tokia praktika, kai sunkius nusikaltimus tirti prokuratūra atsisako parašydama „raštelį“, yra nusikalstama ir turi būti vertinama kaip piktaudžiavimas tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimas.

Be to, „raštelius“ prokurorai rašo remdamiesi „prokuratūros darbo aprašu“. Šis darbo aprašas tiesiogiai prieštarauja įstatymui, tai yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą dėl nusikaltimo, prokuroras priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad
sunkius nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo
„rašteliais“.

Prokuratūros Aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir
nustatyti kitaip.
Kaip minėjau, įstatymas nenumato galimybės atsisakyti tirti sunkius nusikaltimus „rašteliais“, todėl toks „raštelių“ rašymas yra taip pat nusikalstama veikla, kuri turi būti atitinkamai įvertinta.

Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro Ginto Ivanausko įtariamų nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo. Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos, kuri mane persekioja daugiau nei
dešimt metų. Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti IT ir dėl šios teisėjų organizuotus grupuotės nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo – LAT teisėjų Granskienės, O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.

Tik atsikračius šios organizuotos gaujos įmanoma, kad žmonės patikėtų
teisingumo sistema LR.
LR prezidento prašau atleisti ge. prokurorės pavaduotoją G.Ivanauską iš pareigų savo poelgiu pažeminus prokuro vardą ir sulaužius priesaiką.

Konstitucija aiškiai sako, kad cenzūrą yra uždrausta, tačiau teismai ir prokuroras Ivanauskas ją legalizavo ir nurodo, kad tai teisėta. Akivaizdu, kad prokuroras Ivanauskas sulaužė priesaiką, atsisakęs tirti sunkius nusikaltimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias