Giedrius Drukteinis : „Bet šiaip Stumbrų vizitas Legolende – super!”
Giedrius Drukteinis
Koks malonus sutapimas! – esu Telšiuose ir vos pabudęs perskaičiau naujieną Lryte apie savo herojų – Paksaitės ir Stumbro šeimos apsilankymą Legolende Danijoje (ir, beje, net nakvojau gimtojoje prezidento Palangos gatvėje – kas išdrįstų paneigti, kad tai – ne likimas???). Ir vėl radau tai, ko iš šio Stumbrų vizito narodas galėtų pasimokyti.
Ne, nesukrėtė manęs faktas, kad nusprendė šeima su mokyklinio amžiaus vaikais nuvykti į Legolendą mokslo metų metu – net sprendžiant iš žurnalistės kvalifikacijos, akivaizdu, kad to mokslo nelabai ir reikia tokius tekstus rašinėti: pvz., straipsnyje net trys sakiniai iš eilės skirti faktui, jog Stumbrai vyko į Švediją iš Klaipėdos keltu – iš pradžių tai mini žurnalistė, po to ad verbatim tai pasako ir Paksaitė, kuri iškart dar tą patį pabrėžia ir trečią kartą (o štai įdomiausiai kelionės daliai – tai, kad laivas siūbavo ir kilnojosi ir vos nepaskendo kaip „Titanikas”, žurnalistė dėmesio skyrė nedaug). Biškį stebėjausi, kad pravažiavimas pro Daniją paliko Paksaitei „neišdildomą įspūdį”, kas šiais laikais jau sunkiai suvokiama – darydavo ta Danija įspūdį prieš 30 metų, bet kad darytų jos peizažas tą įspūdį šiais laikais? – reikia labai jau būti pasaulio nemačius ir gal net „būti priblokštam”, pvz., Latvijoje, bet, galų gale, tai kiekvieno asmeninis reikalas. Biškį stebėjausi, kad Stumbrai veža savo TOKIO amžiaus atžalas į Legolendą, kuris yra skirtas 2-12 metų vaikams (kaip žinia, Paksaitės dukra švenčia gimtadienius kelis kartus per metus ir jau tikrai yra vyresnė nei 12 metų), ir labai džiaugtis tomis karuselėmis ar traukinukais jau šiek tiek primityvoka (aš pats iš to Bilundo prieš 20 metų pamenu tik vienintelę šiek tiek originalesnę pramogą – aukso plovimą, o visą kita kažkaip nepaliko „neišdildomą įspūdžio”, tiesiog banalus over-priced lunaparkas, bet tai irgi kiekvieno asmeninis reikalas). Taip pat biškį stebėjausi, kodėl Lrytas tekstą apie Stumbrų apsilankymą Legolende iliustravo tokiomis pašalinėmis nuotraukomis, kaip Paksaitė su bikiniu (ar šortais?) ir jame įsirėžusia vulva (ar „kupranugario kanopa” – kaip kam labiau patinka), ar Stumbras su moteriško kirpimo iš dešinės į kairę užsisegančiu švarku. Beje, jei susijaudinote dėl tos išryškėjusios vulvos – tipiškos pliažuose besifotkinančių moterų problemos, atminkite, ją lengvai išsprendžia arba kokybiškesnės plavkės, arba elementarus įklotas.
Tačiau svarbiausia pamoka iš tos istorijos – linksma ir nuotaikinga Stumbrų nuotrauka prie įėjimo į Legolendą! Štai tokių tikrai PATARIU vengti, nes joje užkoduoti du aspektai: pirma, ji reiškia tą patį kaip ir ubagų nuotraukos prie svetimų „ferarių” („buvau šalia kažko gražaus ir neįprasto”, bet turbūt nebuvau viduje, nes per brangu – tas pats, kaip ir nuotraukos PRIE karalių rūmų ar iš toli matomo „Hollywood” ženklo, ar „Apple” ar „Tešlą” zavodo – tipo, „buvau šalia, bet į vidų neįleido, bo nesu svarbus ir reikšmingas”), antra, ji neša psichologinę potekstę, kad man viduje to Legolendą taip nepatiko, jog net nepateikiu nieko iš to vidaus pramoginio fono (ant karuselės arkliuko, traukinuko vagone, ėdant hotdogą, su Mikimauzu, tipo, kažką konstruojant, ar pan.) Yra, tiesa, nuotrauka prie tiro su prizų, tačiau kadras su šautuvu rankose ar taikantis (išvis kokiame nors veiksme), būtų daug kartų iškalbingesnis ir įsimintinesnis. Pamenate, buvo kadaise tokia litovcų mada fotografuotis Amerikoje sėdint su giminėmis ar draugais prie bet kur pasaulyje galinčio būti stalo, žvelgiant niūriai tiesiai į objektyvą ir būtinai su juoda maike. Ta mada lyg ir praėjo, bet fotkės mūsų vis tiek išlieka neiškalbingos.
Bet šiaip Stumbrų vizitas Legolende – super! Gerai, kad laimėjo prizų ten, o ne čia pirko „Maksimoje” tuos žaislus. Turės materialų prisiminimą apie Daniją prie „neišdildomų įspūdžių”!
