Gimtadienio dovana iš Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų – išgelbėta gyvybė

0

Šiaulių rajono gyventojas 52 metų Mindaugas Juknys atviras – jei ne laiku suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės operatyvi medikų pagalba, sausio 2-ąją buvusio gimtadienio galėjo ir nesulaukti. Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją. „Mane „išlukšteno“ per akimirką ir tuoj pat į operacinę“, – tokie prisiminimai iš Skubios medicinos pagalbos skyriaus įsirėžė M. Juknio atmintin.

Naujuosius planavo sutikti ramiai

M. Juknys sako 2023-2024 metų sandūrą su žmona ketinęs pasitikti ramiai įsitaisius ant sofos, žiūrint koncertinę programą. Tiesa, net nenumanė, kad sutiks išties gulomis, tik ne patogiai namie ant sofos, o ligoninės palatoje. „Kai ryte keistai ėmė mausti krūtinę, paprašiau žmonos nedelsiant kviesti greitąją“, – gruodžio 31 dienos įvykius pasakoja M. Juknys. Vyras pamena, kad jau greitojoje buvo atvykti visi būtinieji tyrimai, suleisti vaistai, paruošta kardiograma, o Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus personalas apie atvežamą sunkų pacientą.

Jautėsi patekęs į saugias rankas

Šiaulių rajono gyventojas pasakoja jautęs visišką ramybę, užtikrintumą ir profesionalumą. „Visi medikų komandos veiksmai buvo itin koordinuoti. Vos tik prie ligoninės stabtelėjo greitoji, atrodo tuoj pat atsidūriau reanimacijoje, akimirksniu buvau „išlukštentas“ ir tuoj pat į operacinę“, – sako M. Juknys. Jis visiškai pasitikėjęs medikais, ypatingai dėkingas jautėsi tąkart operacinėje budėjusiai ir procedūrą atlikusiai Širdies ir kraujagyslių centro l. e. p. vadovei, kardiologei Aušrai Dambrauskaitei. Pati gydytoja sako, kad panašios gyvybei pavojingos situacijos yra jos darbo kasdienybė ir lemiamais faktoriais tampa tikslus situacijos įvertinimas ir greitas sprendimas. „Pacientui užsikimšo kraujagyslių arterija, kuri krauju aprūpina pagrindinę širdies raumens dalį. Kai šioje zonoje įvyksta infarktas ir laiku neatliekama procedūra, didelė dalis raumens apmiršta ir nebedalyvauja širdies veikloje – geresniu atveju tai gali baigtis širdies nepakankamumu, blogiausiu – mirtimi. Rentgeno operacinėje jam sėkmingai išplėsta priekinė širdies vainikinė arterija. Tai minimaliai invazinė procedūra, įprastai trunkanti iki valandos. Kraujotaka atstatyta, paciento būklė ženkliai pagerėjo. Echoskopu patikrinus širdies raumuo daug nenukentėjo. Sėkmę lėmė du faktoriai – operatyvus kreipimasis į medikus ir greitas, sklandus bei sėkmingas darbas iki operacinės ir joje“, – sako gydytoja kardiologė A. Dambrauskaitė.

Ne pirmąkart

Širdies ir kraujagyslių centro l. e. p. vadovė primena, kad žmogui turinčiam stentą, ar kuriam atliktas šuntavimas turi visą gyvenimą vartoti bent vieną kraujo krešėjimą mažinantį vaistą. Toks žmogus turi didelę riziką pakartotinai turėti infarktą. M. Juknio istorija tai patvirtino. „Pirmąkart dėl panašių simptomų vyras pateko į Šiaulių medikų rankas

 Prieš 7 metus. Tąkart savaitgalį dirbęs sode prastai pasijuto. Gavęs Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos skubią pagalbą, medikų primygtinai siūlyto kraujagyslių tądien atsisakė. „Padarė kardiogramą, gavau lašinę, pasijutęs geriau galvoju, dar liko sode nebaigtų darbų ir nepaklausęs medikų, išvykau. Po poros dienų visgi teko sugrįžti ir nuo to laiko gyvenu su stentu“, – atvirai pasakoja Šiaulių rajono gyventojas. Kardiologai įspėja, kad kartą sirgusiems infarktu, sugrįžti su pakartojančiu per artimiausius 10 metų rizika itin didelė.

Didžiausia gimtadienio dovana

Pacientas sako, kad buvo nustebintas gydytojų dėmesingumo ir profesionalumo. Po operacijos dar keletą dienų praleidęs Širdies ir kraujagyslių centre, M. Juknys čia sutiko ir savo gimtadienį ir sako gavęs iš Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų vertingiausią dovaną – gyventi. „Esu maloniai nustebintas fantastiškai sukoordinuoto komandinio medikų darbo, profesionalumo ir aukštų kompetencijų. Kiekvienas dirba lyg darnaus mechanizmo dalis ir jiems tai puikiai sekasi. Nemačiau ne vieno pikto ar nelaimingo personalo veido, nustebino preciziška švara ir medikų konkretumas bei individualus požiūris į kiekvieną pacientą“, – prisiminimais dalinasi vyras.

Giria maistą ir švarą

Pagyrų medikams negailintis M. Juknys sako su palatos kaimynais ir sutiktais skyriuje pažįstamais aptaręs, kad ne tik medicininė priežiūra yra aukšto lygio. Vyrai buvo maloniai nustebinti ir pagerėjusia maisto kokybe. „Ligoninėje guliu tikrai ne pirmąkart ir galiu pasakyti, maistas tiesiog puikus“, – sako Šiaulių rajono gyventojas. Komplimentų negaili ir dėl švaros: „Nuolat išnešamos šiukšlės, plaunamos grindys, dezinfekuojami paviršiai, sanitariniai mazgai sutvarkyti ir nuolat papildomi būtiniausiomis higienos priemonėmis. Atrodytų smulkmena, bet pacientui patrauklu.“

Tęsia reabilitaciją sanatorijoje

Medikų globoje M. Jukniui teko praleisti keletą dienų. Pacientą puikiai pamena jo būklę stebėjęs gydytojas kardiologas Tautvydas Platūkis. „Šio paciento situacija komplikuota, nes jis netoleruoja tam tikrų kraujo riebumą mažinančių vaistų, tad negalima skirti jam adekvačių dozių problemai spręsti. Teko drauge ieškoti individualaus sprendimo, nes kiti vaistai yra gan brangūs, nekompensuojami. Stengiamės maksimaliai padėti, tad susisiekiame su tiekėjais, radome geriausią sprendimą“, – sako gydytojas kardiologas. Jis primena, kad infarkto grėsmė auga su amžiumi, vyrams didesnė rizika nuo 50, moterims – nuo 60 metų. Tiesa, atmesti infarkto riziką jaunesniems, negalima, T. Platūkio praktikoje jauniausia pacientė buvo 21-erių. Yra tekę sėkmingai išgelbėti 98 metų paciento gyvybę. „Insultas ir infarktas –  klastingos ligos, nes įprastai kraujagyslių kalbėjimo požymių fiziškai nejaučiame, todėl vienintelis kelias širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. Kraujagyslių ligų didžiausi priešai – rūkymas, neteisinga mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas. Požymiai galimai kemšasi kraujagyslės – fizinio krūvio metu spaudžiančio krūtines skausmo požymis, gali būti ir su rankos ar kaklo tirpimu, žandikaulio skausmu. Tai jau yra ženklas kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas kardiologą“, – primena T. Platūkis.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: EVA KAZLAUSKIENĖ, RESPUBLIKINĖ ŠIAULIŲ LIGONINĖ, VŠĮ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias