Gražina Deniskinienė skundžia valstybinių institucijų neveikimą: „Mano tėvų sodyba – pavogta valstybės tyla“

Gražina Deniskinienė skundžia valstybinių institucijų neveikimą: „Mano tėvų sodyba – pavogta valstybės tyla“

2024 m. vasario 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas skundas atskleidžia daugelį metų besitęsiančią istoriją, kurioje, anot pareiškėjos Gražinos Deniskinienės, valstybės institucijų – Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos – veiksmai ir neveikimas lėmė neteisėtą nuosavybės išregistravimą, duomenų klastojimą bei ilgalaikę moralinę ir materialinę žalą.

Gražina Deniskinienė teigia, kad dar 1996 m. paveldėjo savo tėvų – Juozapo ir Veronikos Viršilų – sodybą su žemės sklypais, tačiau šie žemės sklypai vėliau buvo nepaaiškinamai išregistruoti. Nepaisant turimų dokumentų – paveldėjimo teisės liudijimo, žemės planų, mokesčių deklaracijų – valstybinės institucijos nepripažįsta nuosavybės teisių egzistavimo.

Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2003 metų be pertraukos teikia prašymus, skundus, dokumentus, tačiau iki šiol negavo jokio teisinio pagrindo paaiškinimo, kodėl žemės sklypai buvo išregistruoti, kam jie priskirti, o dalis jų – esą neteisėtai perregistruoti tretiesiems asmenims.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismai neištyrė pagrindinių įrodymų, rėmėsi formaliomis institucijų pozicijomis, o sprendimai priimti ignoruojant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. G. Deniskinienė pabrėžia, kad teisėjų sprendimai, jos nuomone, atspindi valstybės institucijų palaikymą privilegijuotiems asmenims, o ją – teisėtą paveldėtoją – sistemingai diskriminuoja.

„Tai ne tik nuosavybės, bet ir žmogaus orumo klausimas. Mano teisė paveldėti tėvų turtą – paneigta be pagrindo. Negana to, atsirado ‘bendraturčių’, kurių teisės sukurtos fiktyviai, net per tualeto dalį. Tai žeminanti, bet reali mano situacija“, – rašoma apeliaciniame skunde.

Skunde cituojama ir Lietuvos Konstitucija bei Konstitucinio Teismo doktrina, pabrėžiant, kad teismų pareiga – ne formaliai atlikti procesą, bet priimti teisingą sprendimą. Tačiau, pasak pareiškėjos, tai nevyksta: „Teismai perima atsakovų naratyvą, netirdami esminių aplinkybių – dokumentų, planų, ankstesnių teismo sprendimų.“

Gražina Deniskinienė siekia, kad būtų:

• pripažinti Registrų centro ir NŽT veiksmai/neveikimas neteisėtais;
• atkurti jos paveldėto turto nuosavybės įrašai;
• pašalintos privilegijos tretiesiems asmenims, kurių teisės grindžiamos „fiktyviais įrašais“;
• atlyginta padaryta žala.

Ši byla atskleidžia sisteminę problemą – kaip lengvai gali būti paneigta teisė į nuosavybę, kai institucijos veikia arba neveikia savo nuožiūra, o teisminė gynyba tampa formaliu barjeru, o ne apsauga.