GRĖSMĖS VALSTYBĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI
GRĖSMĖS VALSTYBĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI
Ne vienai Lietuvos Respublikos politinei partijai, ne vienam Lietuvos Respublikos politikui, kažkodėl, viešai nediskutuojant ir neaptariant I-ĄJĄ TAUTOS PROGRAMĄ ir jos įgyvendinimą – matomai, jinai niekam nepatinka, artėjant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams ir, likus dviems mėnesiams iki jų, taip pat daugumai partijų nepristatant ir savo partinių / politikams asmeninių programų, būtent, Lietuvos, o ne Lietuvos Respublikos, liaudis turėtų žinoti ir kelti klausimus politikams ir savo politiniams kandidatams, dėl grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui ir valstybingumui, kurios yra dvi pagrindinės:
1. Politinės partijos, jų skaitlingumas ir jų veikla.2. Viešojo sektoriaus valdininkai, jų neproporcingai didelis skaitlingumas ir jų veikla.Skaičiai ir situacija yra sekantys:
– lietuvių pasaulyje yra 3 000 000+ (bent arti apytikslus skaičius nėra žinomas), iš jų Lietuvoje – 2 500 000;- Lietuvos Respublikoje yra registruotos 54 – 56 politinės organizacijos (29 politinės partijos kartu su politiniais komitetais, iš kurių 4 partijos vykdo likvidavimo procedūrą), o, įsteigus keletą naujų dabar planuojamų politinių partijų arba judėjimų, jų skaičius, atitinkamai, dar didės;- politinėms partijoms priklauso apie 110 000 narių, t.y. visi politinių partijų nariai yra tiesiogiai priklausantys viešojo sektoriaus tarnautojams ir valdininkijai, o, santykinai, su savo šeimos nariais (vyru arba žmona), sudaro tos viešojo sektoriaus valdininkijos skaitlingumą, t.y. 55 000 biurokratų x 2 asmenys = 110 000 narių politinėse partijose – toks turi būti teorinis ir praktinis skaičiavimas bei vertinimas;- I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE yra numatomas politinių partijų likvidavimas ir politinių partijų bei jų veiklos uždraudimas Lietuvos teritorijoje atskiru įstatymu;
– bendras viešojo sektoriaus tarnautojų skaičius yra apie 365 000, kurių nuo 2020 metų padidėjo apie 10 000;
– viešojo sektoriaus administracijos darbuotojų skaičius, suformuotas priklausomybės politinėms partijoms principu, yra apie 55 000, o įkurtų (t.y. numatytų ir paruoštų) etatų bendras skaičius yra apie 65 000, t.y. apie 9 000 – 10 000 etatų yra, kol kas, neužimti partinės priklausomybės „savais” nariais, t.y. vienas „viršininkas”, santykinai, tenka 6 – 7 viešojo sektoriaus darbuotojams (pastaba: statutiniai pareigūnai ir tarnautojai, šiuo atveju, yra neliečiami, neskaičiuojami ir neaptariami);- tačiau reikia turėti omenyje, kad statutinių darbuotojų statusą turi ir tokie darbuotojai, kaip, pvz., Lietuvos banko tarnautojai, kurių yra 720, per pastaruosius 4 metus padidėjus apie 100 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas yra 4 008 EUR, lygiai per 2 metus padidėjęs apie 1 000 EUR, neskaičiuojant Lietuvos banko vadovybės, kurios vidutinis atlyginimas asmeniui yra apie 17 400 EUR ir, per paskutinius tris mėnesius (pastaba: ne metus) padidėjo apie 2 350 EUR, kaip žinia, Lietuvos bankui – Eurosistemai jau seniai nevykdant jokios monetarinės politikos (pastaba: nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje momento) ir, beveik neabejotinai, per pastaruosius keletą metų arba veikiančio vadovo (Lietuvos banko pirmininko) kadenciją, Lietuvos bankui neparašiusiam ir neišsiuntusiam oficialių raštų – kvietimų pasaulio TOP100 bankams, įsteigti ar įkurti savo antrines institucijas Lietuvoje: atstovybes, filialus, dukterinius bankus, centrinius regioninius bankus ar operacijų centrus;- kadangi aptariamos temos sudėtinė dalis yra biurokratijos – valdininkijos skaitlingumas, o kalba vyksta apie Seimo rinkimus, būtinai reikėtų paminėti, išskirti ir akcentuoti Seimą, kuriame yra apie 2 000 darbuotojų, iš kurių yra apie 800 Seimo narių su savo aptarnaujančiu personalu: padėjėjais, patarėjais ir konsultantais;
– vidutinis darbo užmokestis bruto Lietuvoje yra 2 161 EUR;
– Europos Sąjungos parama Lietuvai 2024 metais sudaro 2 000 000 000 EUR (pastaba: atskaičius Lietuvos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą – apie 687 000 000 EUR);
– minimalios ir statistinės išlaidos viešojo sektoriaus administracijos darbuotojams yra: 55 000 (kol kas neskaičiuojant 65 000) valdininkų x 2 161 EUR = 118 855 000 EUR/mėn. x 12 mėn. = 1 426 260 000 EUR/metus (pastaba: lietuviams reikia suprasti, kad realiosios arba tikros išlaidos yra nepalyginamai ir ženkliai didesnės, negu mano pateiktas statistinis aritmetinis skaičiavimas);
– mažiausiai 1 500 000 000 EUR per metus iš Europos Sąjungos, t.y. 26 valstybių, neskaičiuojant Lietuvos, visos skiriamos paramos, visai Lietuvos valstybei, „suvalgo” 55 000 biurokratų (pastaba: iš 3 000 000+ lietuvių), todėl jie visi ir „miža į batą” ir taip „klenčina” prieš tą Europos Sąjungą, lenda į „šikną” Europos Sąjungai, patys visi žinote – Europos Sąjungos teikiamas tik rekomendacijas traktuoja kaip galiojančius reikalavimus ir pirmieji jas įgyvendina (pastaba: reikia suprasti, kad tos išlaidos jau realiai yra siekiančios visą Europos Sąjungos skiriamą paramą);
– apie 2 000 000 000 EUR Europos Sąjungos paramos, per darbo atlyginimus ir kitas išlaidas, tiesiogiai, „suvalgo” Lietuvos biurokratai;
– jokie projektai ir panašūs dalykai nėra finansuojami iš Europos Sąjungos paramos lėšų (kaip Lietuvos valdininkai, oficialiai ir neoficialiai pateikia, tai – parama / veltui), tai yra „makaronų” kabinimas liaudžiai – netikėkite tuo, kadangi visi projektai ir visa skiriama „parama” kitiems dalykams, yra finansuojami iš valstybės biudžeto, t.y. Tautos ir verslo sumokėtų mokesčių ir kreditų;
– I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE yra numatoma (pastaba: ar bus vykdoma, tai priklauso nuo liaudies), kad viešojo sektoriaus biurokratų skaičius privalo būti sumažintas mažiausiai 60 % – iki 80 %, kas leistų valstybei taupyti apie 900 000 000 – 1 200 000 000 EUR/metus (pastaba: pagal Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos vertinimus, remiantis Europos Sąjungos valstybių vidutiniais (!) rodikliais, Lietuvoje viešojo sektoriaus tarnautojų skaičius turėtų būti 50 000 mažesnis);- atkreipkite dėmesį – pagal visus vertinimus, skaičiavimus ir, net, Europos organizacijos vertinimus, skaičiavimus ir rekomendacijas, biurokratinis – administracinis aparatas Lietuvoje turėtų būti mažinamas, o Lietuvoje vyksta priešingas procesas – didinamas arba ruošiamasi didinimui, nes, vis dar, viešojo sektoriaus elektoratas kartu su susijusiais asmenimis, t.y. politinei – administracinei sistemai priklausantys ir nuo jos priklausomi rinkėjai „ištempia” visus organizuojamus rinkimus Lietuvoje, nors ir, kaip parodė įvykę Prezidento ir kiti rinkimai, organizuotai, grubiai ir nusikalstamai klastojant rinkimus ir jų rezultatus;
– dėl valdininkų ir biurokratų skaičiaus mažinimo, valstybė nepatirtų jokių finansinių nuostolių, kadangi, kiek yra žinoma, bent jau Lietuvos Valstybė planuoja įteikti pranešimo apie atleidimą iš darbo lapelius iš anksto, t.y. prieš 1 – 2 metus, todėl atleidžiamiems asmenims nebūtų mokamos jokios išeitinės išmokos, o nedarbo lygis dėl to taip pat ženkliai nepadidėtų, kadangi yra registruota apie 25 000 laisvų darbo vietų (pastaba: tuo atveju, jeigu mažinimas būtų vykdomas pagal I-OSIOS TAUTOS PROGRAMOS nuostatą), kurias galėtų užimti atleisti ir turintys aukštas kategorijas „valstybininkai”, kita dalis „valstybininkų” įkurtų savo įmones ir sukurtų verslus, dalis „valstybininkų” įsidarbintų privačiame sektoriuje, dalis „valstybininkų” emigruotų, o dalis – nusišautų arba pasikartų;
– I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE politinės partijos ir jų veikla bei viešojo sektoriaus valdininkai ir jų neproporcingai didelis skaitlingumas yra įvardijami kaip grėsmės nacionaliniam saugumui ir faktoriai arba priežastys, kurios žudo Lietuvą visom prasmėm.
Tauro kalno projekto alternatyvos autoriusI-OSIOS TAUTOS PROGRAMOS autorius
