Ignas Vėgėlė : Savivaldybių rinkimai pasibaigė triuškinamu valdančiosios daugumos pralaimėjimu

0

Ignas Vėgėlė

Savivaldybių rinkimai pasibaigė triuškinamu valdančiosios daugumos pralaimėjimu: tiek merų, tiek ir bendrai gautų balsų skaičiumi. Vienintelė jų paguoda – Vilniaus miesto mero rinkimai. Apmaudoka, kad miestas atiduotas į rankas jokio tikro darbo nedirbusiam asmeniui, kad miestas ir toliau siaurės gatvėmis, viešuosius pirkimus laiminčiomis įmonėmis ir nepastatytais stadionais. Bet juk išgyvensime. Ne pirmas kartas. Mintyse kartosime, kad kadais duobėtam Kaunui su Kupčinsku buvo blogiau nei siaurėjančiam Vilniui. Pamatysite, po ketverių metų ir Vilniuje nebeliks kupčinskų. O dabar džiaukimės išmintingesne „provincija“.

Bet žinote, kas yra iš tiesų apmaudu? Kad Vilniaus miesto biudžeto pinigais toliau bus finansuojami pralaimėjusiai daugumai kaip oras būtini viešųjų ryšių sprendimai. Jie nebus pigūs. Ypač artėjant Seimo ir Prezidento rinkimams. Apmaudu ir tai, kad iš miesto biudžeto algą gaus propagandistai, kuriantys dešimtis tūkstančių prorusiškų „fake“ FB paskyrų. Priminsiu, kam jos buvo kuriamos ir reikalingos. Tam, kad „fake“ paskyroje apsimetus prorusišku ar kitokiu nesusipratėliu pagirti nepatinkančius asmenis jų pačių paskyroje, o po to užsipulti: matote, kas juos giria ir palaiko? „Kokie komentatoriai ir palaikytojai – tokie ir jie patys“. Šie „fake” paskyrų „specialistai“ rado prieglobstį Vilniaus savivaldybės administracijoje – propagandos kūrimui ir „išbraukimo kultūros“ plėtojimui. Jiems blogi žmogaus teisių gynėjai, kovojantys už nebutaforinę gyventojų teisę į referendumą. Jiems bloga advokatūra, kuri bendradarbiauja su žmogaus teisių temomis rašančiais žurnalistais arba žurnalistų savivaldos organizacijomis. O suvis blogiausia – kai dėl aukštų žmogaus teisių apsaugos standartų ar padorios žurnalistikos bendradarbiauja Advokatūros ir Žurnalistų asociacijų vadovai. Perspėjimas visiems – „išsigąskite, nes paleisime trolių fabriką“. Pažeminsime ir sutrypsime.

Nebijokime, laikai keičiasi. Tai tėra apmokamų „tarnautojų“ desperacija. Kartu tai tikro darbo nedirbančių tarnautojų bandymas daryti įtaką LRT Tarybai ir išlaikyti galią. „Vienintelio, ko turėtumėme bijoti, – tai pačios baimės, to bevardžio, nesiremiančio protu ir nepagrįsto teroro, kuris gali paralyžiuoti būtinas pastangas atsitraukimą paversti puolimu“, – inauguracinėje kalboje sakė Prezidentas Franklinas Ruzveltas.

Atsilaikėme sunkiausiu metu, demaskuodami atvirą melą, žmonių persekiojimą ir diskriminavimą. Dabar gimsta laikas atsiimti užvaldytą valstybę. Šiandien – sugrąžinti nacionaliniam transliuotojui nepriklausomumą ir sąžiningumą, jo žurnalistams – žodžio laisvę. Pasibaigus Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kadencijai, LRT Taryba renka LRT vadovą. Garbačiauskaitės vadovavimo metu nacionalinis transliuotojas tapo valstybiniu propagandos kanalu, persekiojami ne tik LRT žurnalistai, drįstantys išsakyti savo nuomonę Virginijus Savukynas , bet ir žurnalistai, besidarbuojantys universitete Jolanta Mažylė . Kaip slogiausiais sovietmečio laikais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias