Janina Survilaitė: “Gimtosios mokyklos muziejus”

Janina Survilaitė: “Gimtosios mokyklos muziejus”

Kai 2003m. LR Aukščiausiasis teismas mano Tėvui mokytojui Jonui Survilai suteikė Lietuvos Laisvės kovotojo VARDĄ,  su  Tėvo mokiniais parašėme Raseinių savivaldybei PRAŠYMĄ, kad įamžintų rajono švietimo švyturio, Lietuvos šaulių sąjungos buv. vadovo, už pasipriešinimą okupacijai nuteisto mirties bausme ir 1941-12-19d. Rusijos Orienburgo kalėjime sušaudyto Mokytojo JONO SURVILOS vardą.

Gavome atsakymą, kad rajonas brangina Laisvės kovotojus ir vienai iš Raseinių miesto gatvių bus suteiktas Laisvės kovotojo  JONO SURVILOS vardas. 

Rajono vyriausybės “evoliuciją” seniai matome ir žinome, kaip rajone pasirūpinta buv. komunistais: LKP CK partijos ir CK komjaunimo pirmieji sekretoriai išrinkti į atgimusios LR seimą, o Rajono savivaldybės margoji  gvardija kas 4 metai keičiasi, palikdami  išvogtus biudžetus, nesibaigiančias dėl “valdžios  lovio” bylas teismuose, už mokesčių pinigus, o rajono Garbės lentoje iki šiol nematyti nei vieno rajono Partizanų Vado, ar pasipriešinimo okupacijai Didvyrio…

Kodėl pareiga Laisvės kovotojus prisiminti atiduota naujiems miestp gyventojams? Ką veikia rajono savivaldybės tarybos ir LR Tremtinių ir kalinių Sąjungos atsakingi Ponai, jei nesistengia atskirti  okupacinio režimo  valdžios atstovus,  naikinusius Tautos kultūrą ir istoriją  nuo Tėvynės Laisvę gynusių? 

Vis dar garbingai Stalino saulės spinduliais miestui šviečia Liudo Giros, kuris aktyviai veikė  švietimo komisaro pavaduotojo poste išnaikindamas talentingiausius Tautos kultūrininkus gatvė, nors L. Giros paminklai 2013 metais oficialiai išbraukti iš LR saugomų objektų, kaip neturintys jokios tautinės vertės?

Buvusi režimo Raseinių švietimo skyriaus inspektorė komunistė Lydija Dagytė, aktyviai valiusi ir smaugusi geriausius rajono pedagogus, nepaklūstančius  režimui mokinius, ir šiandien savo portretu ryžkiai puošia Viktoro Petkaus progimnazijos muziejų…

Ne bet kam, o Stalino saulės spinduliams išryškinti, o ne Valstybinėms šventėms pagerbti TRISPALVĖMIS siūlo naujai išrinktas LR Seimo  socialdemokratas – M.S.?

Gal tie Stalino saulės spinduliai rajono jaunųjų piliečių širdyse dar ilgai neužges, jei to nori užkietėjusių komunistų senoji gvardija?

…2023 m. LR TV rodė filmukus apie Lietuvos mokyklų istorijas. Mano šeimos trys kartos   mokėmės senojoje Raseinių gimnazijoje, kuriai prieš dešimtmetį suteiktas Laisvės kovotojo, buvusio mokyklos auklėtinio Viktoro Petkaus vardas. (Žr. J.Survilaitė str.:” Mokykla,sauganti savo buvusių Laisvės kovotojų vardus” (Pozicija 2023-07-08).

Straipsnyje priminiau apgailėtiną istoriją, kai grupė amžinai Stalino saulę nešančių raseiniškių rinko parašus, kad disidento  Viktoro Petkaus vardas mokyklai nereikalingas…Tada aplankiau ilgametę kolegę tremtinę Irkutsko institute įgijusią vokiečių filolologės diplomą, ir virš 20 metų dėsčiusią mokykloje vokiečių kalbą V.Kveselienę, kuri verkė, priversta pasirašyti protestą…

Rajono pedagogai iki mirties nepamirš inspektorės komunistės/kolaborantės L. Dagytės, kuri dėl partijos bilieto išsižadėjo savo tikro tėvo, genialaus skulbtoriaus Jokūbo Dagio, kuris nuo okupacijos sunaikinimo 1944m. pasitraukė į Kanadą…(Žr. “Išeivijos skausmo skulptorius” (‘Bernardinai”(2020-09-12)

Rajono pedagogai Lidiją Dagytę vadinome  “raudonąja gyvate”, nes jos  veiklos rezultatus vainikuoja: be darbo likę trys rajono švietimo skyriaus vedėjai, išdrįsę   pastovėti bažnyčioje prie Motinų karstų, dešimtys mokyklų direktorių, per Vėlines kapinėse uždegusių žvakeles savo brangiausiems, keliolika tikinčių mokyklos auklėtinių, kuriems Raudonioji Sargė užkirto kelius į Kunigų seminariją…

Daugybė rajono buvusių mokytojų gali paliudyti, kokius reikalavimus Raudonoji sargybinė kėlė tikrindama jų  pamokas!

Kadangi L. Dagytės išsižadėtas Tėvas buvo mano tėvo Jono Survilos kolega, kurio jokiu būdu nebūčiau išsižadėjusi, draugė Inspektorė į mane visada spjaudė pragaro ugnimi

Vienas mažas pavyzdėlis.

…  Išdidžiai išsipūtusi Raudonoji įsiveržė į mano literatūros pamoką devintokams…” Didžiojo Tėvynės karo tema Petro Cvirkos prozoje.”

P. Cvirkos kūrybą vertinu žmiai geriau, negu jį patį: jo literatūrinį įtaigumą ir natūralią estetiką,  meninių  priemonių įvairovę, jo kūrybos poveikį skaitytojo jausmams ir t.t. Pamoka praėjo sklandžiai, mokiniai susidomėję jausmingai klausėsi, tačiau draugė Inspektorė buvo nepatenkinta, nes pagal ją Cvirka turi būti tinkamai įvertintas pagal jo paties žodžius “Nesisielokit broliai,- JUS PRIGLAUS MOTINA RUSIJA…”Rusijai, kuri išvadavo pasaulio tautas nuo fašizmo, davė mums laimingą sotų ir taikų gyvenimą – lietuvių tauta turime būti dėkingi amžams…!!!”

Sargybinė gerai žinojo raudonojo teroro intrukcijas: “Svarbiausia žmogaus kilmė!” Todėl tuo vadovavosi. Buržuazinė  nacionalistė buvau ne tik aš, bet ir mano dukros. Ne už mokslo žinias, o už kilmę vieninteliu trejetu iš visų 17-likos penketų atestate iš L. Dagytės dėstomo dalyko, buvo įvertinta ir mano vyriausia dukra Vilija.  Tą suprato ir be žodžių suprato visa klasė…

Žiūrėdama LTV sukurtą filmuką, rodant Mokyklos muziejaus ekspoziciją, didžiavausi buvusia auklėtine Vilija Mažuolyte Paskauskiene – aiškinusią  apie Tautos didvyrį Viktorą Petkų…

Klausimas, kiek dešimtmečių Lietuvos muziejuose tęsis epocha,  garbinanti Tautos nusikaltėlius?

Ar režime patirtų Tėvų ir Senelių nuskaudų mūsų vaikaičiai  neturi žinoti?

Buvusi Raseinių mokyklos mokinė ir (1965-1981m.) mokytoja J. Survilaitė, Ciurichas