Jei šiandien tylėsime, rytoj gali būti per vėlu

0

Kovo 23 dieną Vilniuje vyks eitynės ir mitingas tautinių mažumų švietimui apginti.

Lietuvoje jau daug metų tautinių mažumų švietimas teikiamas trimis kalbomis – lenkų, rusų ir baltarusių. Pastaruosius dvejus metus, vykstant karui Ukrainoje, tautinių mažumų mokyklos tapo labai reikalingos: atsižvelgiant į slavų kalbų panašumą, ukrainiečių vaikai renkasi mokytis šiose mokyklose, todėl kai kurios iš jų – tiesiog perpildytos.

Tačiau ne visiems patinka tautinių mažumų mokyklų populiarumas. Jų oponentai, siekdami įtikti savo nacionalistiniam elektoratui (tai yra priešrinkiminis žingsnis), dirbtinai kuria problemas.

Tautinių mažumų mokykloms rusų dėstomąja kalba 2024-ieji metai prasidėjo toli gražu ne džiugiai ir optimistiškai. Pirmosiomis naujųjų metų dienomis Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pareiškė, kad jo komanda svarsto galimus būdus palaipsniui uždaryti rusų mažumai skirtas mokyklas.

Ministrui įkandin apie mokymo rusų kalba keitimą pasisakė Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris, pareikšdamas, kad kai tik toks Švietimo ministerijos siūlymas atsiras, jį bus galima svarstyti.

Kiek vėliau ministras, kolegoms politikams kritiškai įvertinus jo pasisakymus, savo principus pakoregavo, pareikšdamas, kad mokyklų rusų dėstomąja kalba uždarymas net nėra svarstomas, tiesiog ministerijos tikslas – sukurti lygias galimybes visiems mokiniams, nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje mokomasi.

Deja, radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas Lietuvoje vykdomas itin nuosekliai. Kovo 11-ąją šalis minės 34-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos respublikų paskelbė ir atgavo laisvę, tapdama nepriklausoma demokratine valstybe. Lietuvos Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad tautinėms bendrijoms priklausantys piliečiai turi teisę plėtoti savo kalbą, kultūrą ir papročius. 2000 metais Lietuva pasirašė ir ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri garantuoja tradicinėms tautinėms mažumoms Europoje teisę į savo tautines mokyklas.

Nepaisant to, reguliariai vyksta išpuoliai prieš tautinių mažumų mokyklas. Jie ypač suaktyvėja prieš rinkimus. Visai neseniai buvo bandoma uždaryti lenkiškas mokyklas Trakų rajone – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją.

Vasario pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visuomenei pateikė siūlymus dėl tautinių mažumų švietimo, o tiksliau – pakeitimus, kuriais tautinių mažumų mokyklose numatoma pereiti prie lietuvių dėstomosios kalbos. Vadinasi, privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma.

Bet tautinių mažumų mokyklų pertvarkos klausimais toliau nei ministras nuėjo Vilniaus savivaldybės valdžia ir vicemeras Arūnas Šileris. Sostinės švietimo įstaigos gavo vicemero raštus, juose, be kita ko, tautinių mažumų mokyklų vadovams buvo rekomenduota steigti klases, kuriose mokymas vyktų lietuvių kalba. Tai ne šiaip nekalti laiškai, o visa puokštė neteisėtų veiksmų: gąsdinimo, šantažo ir mokyklų direktorių mobingo elementų. Anot vicemero, nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose galėtų būti steigiama po vieną tokią pirmąją klasę. Nepamirškime, kad Vilniuje netrūksta lietuviškų mokyklų, kuriose galima mokytis lietuvių kalba.

Vilniaus miesto tarybos narių iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bandymai pusantros valandos trukusio pokalbio metu įtikinti Vilniaus merą Valdą Benkunską ir vicemerą nebuvo sėkmingi. Sostinės vadovybė tautinių mažumų mokyklų klausimais yra principinga ir labai radikaliai nusiteikusi.

Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje LLRA-KŠS Seimo nariai dar kartą pabrėžė, kad ugdymo kokybė tautinių mažumų mokyklose turi būti stiprinama kitomis priemonėmis, o ne gąsdinimu ar kitais drastiškais būdais, kurie niekur neveda, tik kelia bereikalingą įtampą. Tautinės mažumos – tokie patys Lietuvos piliečiai, turintys teisę būti išklausyti ir įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Neseniai duotame interviu Europos Parlamento narys Waldemar Tomaszewski dar kartą priminė, kad niekada nebus duotas sutikimas apriboti tautinių mažumų teises švietimo srityje, o prireikus jas ginti planuojama pasitelkti visas teisines galimybes. Tokiems dalykams nėra vietos Europos Sąjungoje.

Išnaudojus visus įmanomus argumentus ir bandymus užmegzti lygiavertį dialogą, mokyklų bendruomenių, Seimo ir Vilniaus miesto tarybos narių argumentai nebuvo išgirsti. Todėl priimtas vienintelis šioje situacijoje teisingas sprendimas – protesto akcijos surengimas. Vasario 23 dieną Lietuvos lenkų sąjungos vyriausioji valdyba kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama leisti surengti eitynes ir protestą dėl tautinių mažumų švietimo reformos. Vasario 28 dieną buvo gautas administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko leidimas tūkstančiui žmonių dalyvauti protesto akcijoje.

Protesto organizatorių teigimu, nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiai – lenkai, rusai, baltarusiai – vis dar tikėjosi, kad pakoregavus vidurinio ugdymo modelį bus parodytas deramas dėmesys ir pagarba Lietuvos tautinių mažumų kalboms, kuriomis mokymas buvo vykdomas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Bet tai, deja, neįvyko.

Todėl šeštadienį, kovo 23 d., Vilniuje vyks eitynės ir mitingas tautinių mažumų mokykloms apginti. Dalyviai Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo pradės rinktis 11.30 val. Vidurdienį, 12.00 val., prasidės eisena Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, kuri sustos prie Vyriausybės rūmų. Toliau eisena judės iki Simono Daukanto aikštės (prie Prezidentūros rūmų), kur nuo 12.30 iki 13.00 val. vyks mitingas.

Akcijos organizatoriai – Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra didžiausia ir vieningiausia tautinių mažumų organizacija, kviečia visus, kuriems rūpi tautinių mažumų mokyklų problemos. Jei šiandien tylėsime, rytoj gali būti per vėlu.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: IVONA KAZAKEVIČ, LIETUVOS LENKŲ RINKIMŲ AKCIJA – KRIKŠČIONIŠKŲ ŠEIMŲ SĄJUNGA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias