2 mln. eurų iš NATO susitikimo susižėręs Jogaila Morkūnas savo eks paliko be pinigų ir be automobilio

0

Aukščiausias teismas atsisakė nagrinėti tokio Jogailos Morkūno buvusios žmonos Indrės Kavaliauskaitės prašymą palikti jai automobilį, kuriuo buvo vežiojami judviejų vaikai, ir dar priteisė J.Morkūno įmonės „Pirmoji kava” naudai iš buvusios sutuoktinės 2840 eurų.

Aukščiausias teismas atsisakė nagrinėti I.Kavaliauskaitės prašymą palikti jai įmonės automobilį.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ ieškinį patenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę I. Kavaliauskaitę grąžinti ieškovei viešąjai įstaigai „Pirmoji kava“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 5008, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovės viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ naudai iš atsakovės I. K. 2840,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmesti.
Kasaciniu skundu atsakovė I. Kavaliauskaitė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriuo „Pirmosios kavos” ieškinys buvo atmestas.
Kaip žinia, teismas pripažino, kad J.Morkūno santuoka žlugo dėl dar vienos J.Morkūno meilės – Indrės Kavaliauskaitės ir Jogailos Morkūno teisme dalyvavusi jauna mergina buvo pripažinta kalta dėl jų santuokos iširimo.
Po teismo posėdžio Delfi I. Kavaliauskaitė patvirtino, kad teisme dalyvavo ir moteris, kuri yra susijusi su jųdviejų santuokos iširimu. „Visų klausimų klauskite mano sutuoktinio. Dėl jo kaltės iširo šeima. Ir teisme ką tik buvo pripažinta liudininkės kaltė“, – Delfi sakė I. Morkūnienė.
J. Morkūnas nuo atsakymų susilaikė ir po teismo posėdžio. „Tikrai nieko nekomentuosiu“, – pasakė jis ir nuskubėjo prie išėjimo.
Praėjus keliems metams po skyrybų J.Morkūnas kreipėsi į teismą, reikalaudamas gražinti jam automobilį, kuriuo naudojosi buvusi sutuoktinė.
Apylinkės teismas Morkūno ieškinį atmetė, tačiau apygardos patenkino ir įpareigojo atsakovę I. Kavaliauskaitę grąžinti ieškovei viešąjai įstaigai „Pirmoji kava“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 5008 ir priteisti ieškovės viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ naudai iš atsakovės I. Kavaliauskaitės 2840,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

NATO viršūnių susitikimo viešieji konkursai – tik dėl akių?

Tačiau kol čekių skandalas ritasi per Lietuvą, ketvirtąja valdžia vadinama žiniasklaida kol kas kukliai nutyli apie dar vieną aikštėn iškilusį faktą – kad beveik 2 mln. eurų vertės sandorį, susijusį su NATO samitu, gavo Jogaila Morkūnas ir jo įmonė „Pirmoji kava“. 

Galima sakyti, na ir kas čia tokio? Dalyvavo konkurse, laimėjo, viskas gerai. 

Bet gali būti, kad ne taip jau čia ir viskas gerai. Konkurse, pasirodo, dalyvavo tik du dalyviai. Ir jie abu registruoti vienu ir tuo pačiu adresu. Sutapimas?

Paaiškėjo, kad konkurse dalyvavo „Pirmoji kava“ ir „Pilietinė media“. Abiejų viešųjų įstaigų adresas – P. Vileišio g. 18A-128, Vilnius.

Tuo pačiu adresu registruota ir įmonė „Media3“, Edmundo Jakilaičio VšĮ „Stiprūs kartu“, taip pat „Baltic agenda“. Žodžiu – krūva įmonių tuo pačiu adresu, beveik visos jos teikia renginių organizavimo, filmavimo ir viešinimo paslaugas.

J. Morkūnas su E. Jakilaičiu jau buvo patekę į Viešųjų pirkimų tarnybos akiratį

J. Morkūno įmonės laimėjimo faktas, konkurse dalyvavus tik dviems tuo pačiu adresu registruotoms įmonėms, gal nebūtų toks keistas ir kritiškai vertinamas, jei ne jo ankstesnė istorija. Paaiškėjo, kad pasirinkę itin keistus ir nesuprantamus net Viešųjų pirkimų tarnybai finansinius mechanizmus, jie sugebėjo gerai užsidirbti iš LRT transliuotos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“.

Pasirodo, kad nuo 2011 iki 2017 metų „Pirmosios kavos“ vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, tuometinė Edmundo Jakilaičio ir Lauryno Šeškaus valdyta įmonė „TV Play“ (dabar persivadinusi į „Nord Play“) laimėjo visus septynis konkursus, kurių bendra vertė – 1,3 mln .eurų. Keturiuose iš šių konkursų „TV Play“ buvo vienintelė konkurso dalyvė.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tuomet kreipėsi į prokuratūrą, ir ne tik dėl to, kad „Pirmoji kava“ apskritai neturėjo teisės skelbti viešųjų konkursų, bet ir dėl to, kaip jie buvo suorganizuoti – taip, kad laimėtų konkreti E. Jakilaičio ir L. Šeškaus įmonė. Tokia buvo Viešųjų pirkimų tarnybos oficiali išvada.

„Nors VšĮ „Pirmoji kava“, vykdydama pirkimus, skelbė apie juos viešai, tarnybos nuomone, pirkimų dokumentų sąlygos parengtos taip, kad laimėtų konkretus tiekėjas UAB „TV Play“. Pirkimo dokumentų priede (…) nustatyta parengti 32 laidas, tačiau aiškiai nenurodyta, kokios konkrečiai paslaugos turi sudaryti pirkimo objektą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad, LRT duomenimis, kaip projekto partneris LRT dalį paslaugų teikė ir pats, tačiau pirkimų dokumentuose tokios paslaugos nebuvo nurodytos, todėl kitiems tiekėjams, nežinant šių aplinkybių, pasiūlyti palankesnį (pigesnį) pasiūlymą būtų sudėtingiau“, – tokias išvadas pateikė VPT[1]

Tad, žinant tokią neskaidrią istoriją, ar tikrai keista, kad kyla klausimas, kaip čia gavosi, kad į konkursą kandidatavo dvi įmonės, registruotos tuo pačiu adresu? Ir ar tikrai nėra pagrindo kilti įtarimams, jog toks konkursas – tik dėl akių? 

„Iš tiesų tai yra labai didelis projektas, imlus ir laikui, ir resursams, ir mes, kaip agentūra, laimėję šį transliacijos organizavimo pirkimą dabar telkiame visus įmanomus profesionalus tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, kurie turi patirtį <…>. Tėvynė mūsų neturi tiek daug daiktų, kurių reikalauja perkančioji organizacija – tai yra NATO, tai mes privalome samdytis dar ir daugelį kitų tiekėjų“, – BNS aiškino J. Morkūnas.

Paaiškėjo, kad iš tų kone 2 mln. eurų didžioji dalis – 82 proc. užsakymo vertės – bus perduota subrangovams ir subtiekėjams Vokietijoje, Šveicarijoje, dalis pinigų nusės ir Lietuvoje[2].

Konkursą laimėjusi įmonė bent jau geba užsidirbti

Taip, atėjo tokie laikai, kai reikia džiaugtis, kad milžiniškoms sumoms sutartis laimėjusios įmonės geba pačios užsidirbti. Paaiškėjo, kad dalis įmonių, kurios laimėjo „Litexpo“ skelbtus konkursus, sudarė savo „gyvenimo sandorius“, mat jų vertės viršija ilgamečius tų laimėjusių įmonių biudžetus.

Štai portalas 15min.lt informuoja, kad dalis įmonių, laimėjusių konkursus, apskritai dirbo nuostolingai.

„Muzikos ekspresas“ neskelbiamų derybų būdu laimėjo sutartį, kurios vertė 1,5 mln. eurų. 

Įmonei praėję metai nebuvo labai sėkmingi – Registrų centro duomenys rodo, jog 2022 m. ji patyrė 250 tūkst. eurų nuostolių. 

Su „Konferenta“ sudaryta sutartis už 788 tūkst. eurų. Įmonė dar nėra pateikusi informacijos apie finansinius rezultatus 2022 m., tad tenka remtis 2021 m. duomenimis – jie rodo, kad įmonės nuostoliai tais metais siekė 169 tūkst. eurų. 

Su įmone „Topaz LT“ neskelbiamų derybų būdu sudaryta sutartis už 630 tūkst. eurų. Ši įmonė 2021 m. patyrė 18,6 tūkst. eurų nuostolių. 

Su „Screen Service“ sudaryta sutartis už 1,6 mln. eurų, o ji pati 2021 m. uždirbo 119,3 tūkst. eurų pelno.

„Up Records“ gaus 553 tūkst. eurų vertės sutartį, kai įmonė 2021 metais patyrė 50 tūkst. eurų nuostolį[3].

Akivaizdu, kad iš NATO viršūnių susitikimo bent jau šios įmonės galės gerai pagyventi.

Tuo tarpu „Pirmoji kava“, laimėjusi beveik 2 mln. vertės konkursą, 2021 metais turėjo 2,2 mln. eurų pardavimo pajamų[4]. Tad galima daryti išvadą, kad ši įmonė bent jau geba užsidirbti pati.

Visuomenininkai norėtų konkursų laimėtojų pasiaiškinimo

O kol žurnalistas Andrius Tapinas sėkmingai krato politikus, jis, tikėtina, neturi laiko kratyti savo kolegų ir pašnekinti juos apie šituos keistai kvepiančius pirkimus. Bet, vėlgi, nestatykime vežimo prieš arklį – gal jis pakalbins ir juos bei išaiškins, kad visai nieko tokio, jog vienu ir tuo pačiu adresu veikiančios kolegiškos įmonės kažkaip įdomiai ir keistai dalyvauja viename konkurse. Ir tik jos, niekas kitas. 

„Trys pastebėjimai: neturiu nieko prieš Jogailą Morkūną, abi konkurse dalyvavusios įmonės („Pirmoji kava“ ir „Pilietinė medija“) registruotos tuo pačiu adresu, tuo pačiu adresu registruota ir Edmundo Jakilaičio įmonė.

Esu linkęs tikėti, kad tai tik sutapimai ir nieko niekuo apkaltinti nebus galima. Skaidrumas težydi!“, – rašo visuomenininkas Gintaras Furmanavičius[5].

Panašūs klausimai kilo ir Vilniaus tarybos nariui Aleksandrui Nemunaičiui.

„Vakar rašiau apie tą Jogailos Morkūno laimėtą 2 mln. konkursą su VšĮ „Pirmoji kava“. Įmonė registruota Vilniuje, adresu P. Vileišio g. 18A-128.

Kaip skelbia LRT, konkurse dalyvavo ir VšĮ „Pilietinė medija“. Koks sutapimas! Ši įmonė irgi registruota adresu P. Vileišio g. 18A-128.

Dvi kompanijos nusprendė pavaidinti sąžiningą dalyvavimą konkurse, bet jų vadovai ir savininkai tiek tingūs arba jaučiasi nebaudžiami, kad net nesivargina pasižiūrėt, kad palieka po savęs didelius pėdsakus“, – rašo politikas[6].

I.Kavaliauskaitė liko kaip stovi

Buvusi Jogailos Morkūno sutuoktinė Indrė Kavaliauskaitė skunde kreipėsi į aukščiausiąjį teismą skundu, kuris buvo grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
I.Kavaliauskaitės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad panaudos santykiai susiklostė tarp atsakovės ir Jogailos Morkūno, kuris neturėjo teisės disponuoti automobiliu, perleisti šio automobilio valdymą ar kitaip valdyti įmonės ilgalaikį turtą. Teismas nedetalizavo panaudos santykių pradžios ir pabaigos. Byloje nustatyta, kad J. Morkūnas vaikus pasiimdavo ir nuveždavo į/iš N. K. namų. Duodamas paaiškinimus teisme J. Morkūnas patvirtino, kad matydavo ginčo automobilį, stovintį N. K. kieme, bet nereikalavo šio automobilio grąžinti. Todėl teismas turėjo nustatyti faktą, kad nuo to momento, kai vaikai ginčo automobiliu tapo vežiojami N. K., panaudos santykiai žodine forma susiformavo tarp J. Morkūno ir N. K.
  2. Apeliacinės instancijos teismas šalių santykius dėl automobilio turėjo kvalifikuoti pagal CK 4.22 straipsnį, 4.31 straipsnio 1 dalį, t. y. viešoji įstaiga atsisakė automobilio valdymo ir valdymo teisę įgijo J. Morkūnas, tada jis atsisakė valdymo ir valdymo teisę įgijo I. Kavaliauskaitė, tada ji atsisakė valdymo ir valdymo teisę įgijo N. K. Taigi, automobilis valdymo teise pereidavo iš vieno asmens kitam būtent daiktinės teisės pagrindais, o ne prievolinės, nes nė viena iš paminėtų šalių (išskyrus ieškovę viešąją įstaigą) neturėjo teisės sudarinėti panaudos sutarčių.
  3. Ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 5008 ir 2) priteisti jai iš atsakovės 5500 Eur nuostolių už nepagrįstą naudojimąsi automobiliu atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 5008, todėl buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3274,20 Eur ir apeliacinės instancijos teisme – 2407,00 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2840,60 Eur (5681,20 x 50 proc.). Tiek apeliacinės instancijos teismas ir priteisė ieškovei iš atsakovės.
  4. Ieškovė paskutinę dieną prieš nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pateikė teismui 2407 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų dokumentus. Atsakovė negalėjo (nespėjo) sureaguoti į aiškiai per didelę išlaidų sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti neproporcingos ginčo dalykui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias