Jono Furmanavičiaus, D. Kedžio, A. Ūso ir daugelio kitų žmonių žudikai vis dar laisvėje (pildoma)
Įrodymai, kad prokuratūra klastojo žudynių bylą ir apkaltino nekaltus žmones
Aurimas Drižius
Neskubėdamas perskaičiau tokio Vilniaus gyventojo Remigijaus Murausko bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Jis buvo 2013 m. teisiamas kartu su etatiniu prokuratūros „liudininku” Garliavos pedofilijos byloje Mindaugu Žalimu už tai, kad Vilniaus bare „Olialia” žiauriai sumušė Baltarusijos pilietį Viačeslavą Revinskį.
Skaičiau ir negalėjau patikėti savo akimis – kaip prokuratūra primityviai ir grubiai klastojo šią bylą. Istorija buvo tokia – Vilniaus bare du apsauginiai Žalimas ir Murauskas sumušė minėtą Baltarusijos pilietį ir išmetė šį už durų. Vyrukui buvo sulaužyta kaukolė, išsiliejo kraujas į smegenis, komos būklėje jis pateko į ligoninę, vos atsigavo, žmogui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, kas pagal BK yra sunkus nusikaltimas.
Iš pradžių įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti jau minėtam M.Žalimui. Kadangi jis jau buvo du kartus teistas ir sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus (plėšimus), tai M.Žalimui grėsė ilgi kalėjimo metai. Žmogelis ėmė blaškytis, visiems siūlyti savo paslaugas, kad paliudys taip, kaip reikia.
Nukentėjęs atpažino M.Žalimą (nuotr. Nr.3)
Kaip tik tuo metu Garliavos pedofilijos byla buvo pačiame įkarštyje, žmones krito kaip lapai, prokurorai melavo ir dengė nusikaltėlius. Taip M.Žalimas atsirado pas žurnalistą Virginijų Gaivenį, jam ėmė pasakoti, kad „papasakos viską kaip reikia”. Taip ir Žalimo haliucinacijose atsirado istorija apie tai, kad neva Drąsius Kedys jam siūlė milijoną litų už tai, kad padės žudyti pedofilus, apie tai, kad neva D.Kedžiui padėjo aklas kultūristas Raimundas Ivanauskas, apie tai, kad M.Žalimas neva padės D.Kedžiui po nusikaltimų slapstytis, pasirūpins, kur šis gyvens.
Virginijus Gaivenis (viršuje foto) visą tai ištransliavo į eterį savo laidoje „Abipus sienos” matyt, puikiai suprasdamas, kad M.Žalimas kalba nesąmones ir haliucinacijas, nes vėliau teisme V.Gaivenis išsižadėjo savo „šaltinio”: „Pati istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d. kada surado mane Mindaugas Žalimas, iki tol aš jo nepažinojau, nebuvau bendravęs. Jis paskambino telefonu ir kolegė pasakė, kad labai nori bendrauti su manimi. Ir kai įvyksta susitikimas, tos dienos pavakary, jis labai skubina, kad ko greičiau susitiktume. Jis ima pasakoti apie savo bėdas, kad Policijos departamentas atsisako jam padėti, prokurorai reiškia įtarimus, ir viskas, jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Aš tada sakau: „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“. Jis: „ aš galiu daug ką papasakoti. Visą Kedžio istoriją, kaip aš bendradarbiavau su policiją“. Po 10-15 min pokalbio pasiūlau, kad vienoje iš kavinių sufilmuojame visą jo pasakojimą, iškviečiau skubiai operatorių. Naktį filmuojame pas mane ofise ir tas mūsų pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar aptarinėjama kitoje byloje, o kita dalis buvo būtent kas gi įvyko tą dieną tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimų kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis dar rinko žodžius, rinko žodžius, atsakingai, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą jis labai stengėsi sklandžiai, gyvai, jis pasiruošęs, sudėliojęs, bet kartu atkreipiau dėmėsi, kad tai ką jis pasakojo man prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip, nuvažiavome į vietą jis ėmė painiotis. Galvojau mažą ką, žmogus stresinės būsenos pakliuvęs j tokią situaciją daug faktų, dar pavardžių ir jis nori viską išsakyti. Netrūkus po to, kaip sužinau, nuvežus jį poniai Milinienei pas ikiteisminio tyrimo teisėją jisai užmiršta kai kurias pavardes, tai ką jis kalbėjo prieš kamerą”.
Toliau pateikiami V.Gaivenio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
Tuoj po šios V.Gaivenio laidos prokuratūros paieškose įvyko „lūžis” – Mindaugas Žalimas tapo valstybės saugomu liudininku, nors turėjo ilgus metus sėdėti kalėjime už V.Revinskio galimą sužalojimą. Prokuratūra pagal M.Žalimo haliucinacijas sumontavo baudžiamąją bylą R.Ivanauskui, kuris net tą dieną, kai buvo nušautas teisėjas Furmananvičius, buvo pas gydytojus, todėl niekaip negalėjo „prisidėti prie nužudymo”. Tačiau vis tiek R.Ivanauskas buvo padarytas „D.Kedžio padėjėju” pagal vienintelio liudininko M.Žalimo haliucinacijas.
Dar viena įdomi detalė – iš karto po nusikaltimo, ir žiauraus žmogaus sumušimo M.Žalimas nuskubėjo į patalpas, kuriame buvo laikomi vaizdo kamerų įrašai. Mat bare ir jo aplinkoje virus stovėjo vaizdo kameros, kurios įvykio naktį veikė. Tačiau liudininkai paliudijo, kad M.Žalimas iš karto po įvykio nubėgo į tą kambarį, nuo kurio raktus jis vienintelis turėjo, ir kažkur išsinešė kompiuterį motininę plokštę su vaizdo įrašais.
Liudininkas Papstaitis papapsakojo, kad M.Žalimas turėjo raktus nuo kambario su vaizdo įrašais, ir jis pats tuos įrašus paėmė, nes jie susiję su minėtu įvykiu
Kodėl prokuratūra iš karto nekilo mintis paimti visus vaizdo įrašus, ir kodėl ji tai padarė tik tada, kai Revinskio motina parašė skundą prokuratūrai. Moteris įsitikinusi, kad jos sūnus buvo apsauginių žiauriai sumuštas dar bare, o paskui išmestas į gatvę.
Žodžiu, iš pradžių apkaltinę M.Žalimą dėl šio nusikaltimų, prokuratūra vėliau įtarimus jam panaikino ir apkaltino jau kitą apsauginį Remigijų Murauską. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismą jo bylą nagrinėjusi teisėją Macevičienė tik pasijuokė iš tokių prokuratūros klastočių ir Murauską išteisino.
Teisėja nepatingėjo net išanalizuoti M.Žalimo parodymų ir nurodė, kad šie parodymai nepatikimi:
Teisėja Macevičienė nuosprendyje nurodė : „teismas atkreipia dėmesį j tai, kad analizuojant nagrinėjamo incidento eigą, matyti, jog byloje egzistuoja dvi, iš esmės skirtingos, įvykio dalyvių versijos, o būtent: viena versija yra kaltinamojo Remigijaus Murausko, kurią patvirtina liudytojai Edgaras Papstaitis ir Virginijus Gaivenis, bei Mindaugo Žalimo versija, kurią gina liudytojas Sigitas Miškinis. Kiti asmenys, tiesiogiai matę nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, nenustatyti, nors ne vienas iš apklaustų asmenų teismui nurodė, kad prie klubo buvo nemažai rūkančių arba taksi laukiančių žmonių. Teismo apklausti klubo apsaugos darbuotojai vieningai paaiškino, kad asmeniškai incidento nematė, o apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo Remigijus Murauskas, jiems pasakė ne kas kitas, o Mindaugas Žalimas.
Vertindamas liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį j tai. kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia. Tokią išvadą teismas daro analizuodamas šio liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o būtent: Mindaugas Žalimas, 2011-11-03 skunde, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. Murausko atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. Revinski, sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smūgio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas teismo med. ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus Mindaugas Žalimas daro išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp R. Murausko smūgio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l. 111- 113). Atsižvelgiant j tai, kad skundą M. Žalimas rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai Vilma Rudinskienė, Jurij Viduto ir Jaroslav Boreiko. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo Mindaugo Žalimo nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa. Teismas įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, Mindaugas Žalimas nurodė, kaip jis lauke smūgiavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. Murauskas, kaip ir kur smūgiavo R. Murauskas, kur ir kaip nukrito V. Revinski, kur jis su S. Miškiniu pastarąjį nutempė ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastūmė stovėdamas tarpduryje, viena ranka laikydamas duris, kad šios neužsidarytų ir pan. Teismo posėdžio metu Mindaugas šių prieštaravimų nesugebėjo paaiškinti, nurodydamas tik tai, kad jis nemato jokių prieštaravimų (b. t. 3, b.l. 31-41). Teismo abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo Virginijaus Gaivenio parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytoją, susidaryta po televizijos laidos rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, Mindaugas Žalimas yra nurodęs, kad matė, kaip nukentėjusiajam „vieną kartą dešinės rankos kumščiu tiesiai į smakrą“ trenkė jam tik iš matymo pažįstamas Remigijus, kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje. Nuo smūgio vaikinas nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar detalesnes R. Murausko nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes Mindaugas Žalimas nurodė 2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. Revinskį išgrūdo pro duris, sugriebęs pastarąjį už sprando. Nežiūrint į tai, Mindaugas Žalimas ne kartą nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent R. Murauskas, jam pasakė Sigitas Miškinis, todėl jis suprato, kad pastarasis viską matė. 2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju Mindaugas Žalimas nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, kadangi ji nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę, be to tai buvo ne smūgis, kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29, 30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Žalimi pranešimą apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V. Revinski, Mindaugas Žalimas nurodė naujas aplinkybes, o būtent tai, kad V. Revinski išvedamas į lauką per klubo duris, griebė liudytojui ’ švarko atlapo, taip nutraukdamas nuo švarko garsiakalbį, kad pats jis net nebuvo išėjęs į lauką, „paėmęs klientui dešine ranka už sprando, už rankos jį išstūmė pro duris, tuo metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė delnu į krūtinę ir pasitraukė į šalį lauke už durų, tačiau jam į kaklą tikrai nesudavė“. Toliau liudytojas pasakoja, kad jis pats smūgio į smakrą, nuo kurio šis parkrito”.
R.Murauskas teisme aiškiai paliudijo, kad žmogui į galvą smarkiu smūgiu nokautavo „liudininkas Mindaugas”
Kodėl šie M.Žalimo kliedesiai vėliau tapo patikimi, kai reikėjo nuteisti Raimundą Ivanauską, ir kodėl šis aklas žmogelis, kaltas tik dėl to, kad pažinojo Drąsių Kedį, iki šiol laikomas kalėjime?
Ar ne laikas į kalėjimą proprocingam laikui pasiųsti visą išplėstinę LAT kolegiją, kuri tyčia nuteisė nekaltą žmogų R.Ivanauską pagal etatinio liudininko M.Žalimo parodymus, kuris pats prisipažino, kad pasakys bet ką, kad tik išvengti kalėjimo?
