Juozo Oleko nužudytų žmonių ekspertizės aktas pradingo

Vytautas Zelianka

Kalbama apie galimą naują premjerą.

Juozą Oleką.

Naują? tas žmogus politinio kalno viršūnėje sėdi nuo 1990 metų.

Pirmasis sveikatos ministras, tiesa išėjęs iš postų kai valdžion 1992 grįžo LDDP. Dar kartą sveikatos ministru buvo 2003, berods.

Nuo 1996 iki dabar – Seimo narys.

Dukart krašto apsaugos ministras.

Nuo 2001 metų produktyviai sujungė pajėgas su senuoju komunistiniu bebrynu – visų kirkilų, bernatonių ir bradauskų tovariščius.

Gudrus ir atsargus. Per ilgą laiką nespėjo pirštų ištraukti tik durims užsidarant N.Putinaitės premijos procese ir žaisdamas auksiniais šaukštais auksiniame tualete – abu atvejai krašto apsaugos ministerijoje.

Bet pats įdomiausias ir paslaptingiausiais su juo susijęs atvejis – 1999 spalio 28 avarija Pakaunėje, kai vairuodamas Seimo automobilį J.Olekas sugebėjo užvažiuoti ant dviejų emeritų aukštų karininkų ir abu juos mirtinai sužaloti.

Tyrimas tuojau pat ėmė sėkmingai vystytis valstybiniam ekspertui paskelbus J.Olekui palankias išvadas.

Tačiau sėkmė ilgai netruko, nes tuomet dažnai teismuose valstybinių ekspertų išvadas triuškinusi tų pačių ekspertų mokytoja prisistadydavusi (o gal iš tikro tokia buvusi) prof O.Lukoševičienė (keista bet kieta buvo bobutė, tiesa sakant, teko ne kartą susitikti teismo procesuose paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje), pateikė kitą išvadą, labai nepalankią J.Olekui.

Ir čia prasidėjo detektyvinio filmo vertos keistenybės.

Byla dingo. Ją iš O.Lukoševičienės kabineto kartu su jos asmens dokumentais pagrobė vagys. Kažkokie tipai, bandę jai vėliau už išpirką pasą grąžinti buvo sulaikyti, bet tyrimas niekur neatvedė.

Įdomu, kad tokia yra oficiali versija, o iš pačios O.Lukoševičienės lūpų girdėjau, kad byla dingo iš jos krepšio prekybos centre (tada buvo kaip ir normalu, kad ekspertas su savimi tamposi visą bylą, į turgų ar parduotuvę).

2001 vasarą tyrimą prokuroras V.Ambrulevičius nutraukė.

Tas prokuroras, kuris greitai po to tapo Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėju. Teisėju, apie kurio nevykusį teisėjavimą sklandė legendos, o pats teisėjas, ne taip seniai atleistas iš pareigų už vairavimą išgėrus (aš manau kad tokie atleidimai yra gėdinga nesąmonė, bet apie tai ne dabar), savo neprofesionalumu save buvo padaręs teisėjų gėdos sinonimu.

Todėl galima įsivaizduoti, kaip buvo tiriama ir J.Olekos avarijos byla.

Prokuroro nutarimą nutraukti tyrimą panaikino generalinės prokuratūros prokuroras K.Betingis, kurį vėliau su G.Vainausko ir jo LRyto pagalba socdemai (jau susijungę su LDDP) vaizdžiai tariant sunaikino.

Byla buvo kažkaip atkurta, nežinau kiek tiksliai, bet labai abejoju dėl galimybės atkurti tiksliai – tais laikais bylos medžiago kopijavimas ar skaitmenizavimas nebuvo įprastas dalykas, ypač valstybės institucijose.

Ir visa tai nuolatinio J.Olekos parodymų keitimo fone – tada (o gal ir dabar dar) baudžiamojoje byloje įtariamasis galėjo keisti parodymus kiek nori ir kaip nori beveik be pasekmių.

Taip pat byloje, kur kitų gyvų įvykį mačiusių asmenų neliko.

Aišku, kaip atkurta, taip ir vėliau pabaigta – toliau jau bylos, kurioje prokuroras viską privalo neabejotinai įrodyti remdamasis dingusia medžiaga, baigtis buvo nulemta.

Tokia štai keista galimo naujo kandidato sena ir jaunesniems turbūt nė negirdėta istorija.