Jurga Lago : „Už ką balsuoti?”

Labas rytas. Už ką balsuoti? Va kur kveščinas, kaip Hamletas sakė.

Aš balsuosiu tik savivaldybių (merų) rinkimuose. Ir dar Prezidento.

Parlamento rinkimuose aš nebalsuosiu. Jo jo. Prašau nekomentuoti neperskaičius visko, nes ištrinsiu. Tokia dabar demokratija….

Atsakau tiems, kur čia rašė: “Seime algos turi būti pakeltos iki 10-15K/mėn, “kad tik ateitų protingi ir nevogtų.”

Nu tai va:

1. Mūsų vykdomąją valdžią išrenka leidžiamoji valdžia. Visa galia yra vienose rankose!

O seimūno joks rinkėjas negali atleisti. Dar blogiau – jis algą gauna iš valstybės, net iš tų, kurie balsavo prieš jį! Todėl Seimo narys nedirba žmonėms, nes NIEKAIP negali būti jų įtakojamas.

Kas čia per darbas? Be atsakomybės? Be darbdavio (rinkėjo)? Ir kas čia per supratimas, kad tada išeitis yra… didinti algą?

2. Sistema pastatyta ant pasitikėjimo. “Aš jjuo pasitikiu – jis kitoks”. O realiai – negaliu jo kontroliuoti, bet pasitikiu, “nes jis geras!”

Nueikit į banką, sakykit – aš esu geras – paskolinkit man 500K. Be sutarties. Paprašykit to paties pas notarą… Maximoje…

Pasaulis taip neveikia, bet mes, apsimetę šlangomis vaidinam, kad nesuprantam, kodėl blogai yra su politika..

Todėl pakartosiu – man nereikia gero politiko, man reikia jo kontrolės!

3. Daugumos politikų šefai yra jų partijų pirmininkai. O partijos, išlaikomos valstybės (ne rinkėjų) yra fašistinės savo esme. (Čia ne aš taip sakau, čia Musolinis taip įrodė). Lietuvoje nėra valdžių atskyrimo ir rinkėjo atstovavimo, todėl neveikia pati SISTEMA, o ne atskiri žmonės. “Tu jam nemoki – jis tau nedirba.” Paprasta. Jis dirba savo partijai, kuri yra lengvai nuperkama, eina į koalicijas (koalicijos ir yra korupcija – įsivaizduokit Trumpo koaliciją su Bidenu).

4. Ir dar! Jie balsuoja imperatyviniu mandatu – ne kaip liepia rinkėjas, o kaip liepia partija. Niekas negali eiti prieš partiją, nes bus kaip Majauskui. Bet taip draudžia Konstitucija, vaikučiai! Bet pačios partijos veikia TIK diktatūros principu (geležinė Michelso taisyklė).

5. Kartoju. Jokie balsavimai – nauji rinkimai nepadės, kai pati valdymo sistema yra ydinga. Lietuvoje nėra valdžių atskyrimo.

I: Premjeras ir Vyriausybės nariai (įstatymų vykdomoji valdžia), kartu negali būti ir Seimo nariais (įstatymų leidžiamoji valdžia).

II: teisėjai (teisminė valdžia) turi būti nepriklausomi nuo Seimo (aukščiausio Teismo teisėjai yra skiriami Seimo). Tad sistema, kur VISA valdžia sukaupta VIENOSE rankose – tarnauja tik pačiai sau, o ne žmonėms.

III. Prezidentas yra nulis realiai, nes jį gali atstatydinti Seimas. Prezidento veto Seimas gali tiesiog ignoruoti. Seimas gali atstatydinti LR Prezidentą, bet Lietuvos rinkėjai negali atšaukti eilinio Seimo nario! Todėl turime fašistinę diktatūrą, nes valstybės įtaka ir kontrolė – vienose rankose. Ji auga ir augs!

6. Partokratinė oligarchija, beje, yra lengviausiai nuperkama ir įtakojama. Korumpuoto verslo, užsienio organizacijų. Negi nematot? Mes neturim politikos! Mes turim tik pinigų ir galios dalybas. Ėjimus į koalicijas, povandeninius susitarimus.

Ir pakeisti nieko iš vidaus negalim, nes keisti reikia Konstituciją. O tą padaryti turi Laikinasis ŽMONIŲ Konstitucinis Seimas (kaip Sąjūdyje).

6. Ir nebalsuoti reikia ne tingiai ir tyliai, o sakyti garsiai, KODĖL taip elgiesi – kad visi bent imtų aiškiai matyti, kas negerai. Ir nežaisti, ir neprisiimti atsakomybės už procesus, kuriems neturime jokios įtakos. Tai yra net ne trumparegiška, o nusikalstama. Ypač niekinga to nematyti intelektualams. Apsimetus gelbėtojais lįsti į tokį Seimą – yra tik siekti mūsų pinigų ir savęs realizacijos.

7. O dabar mano prognozė.

Nebalsavimas (tik aktyvus, garsus, o ne sėdint fotelyje) sistemą išverstų. To tikrai bijoma. Vos prabilus, susivienija ir gina sistemą visos partijos! Todėl gali būti, kad bus uždrausta neiti balsuoti. Uždrausdami žmogui nebalsuoti, jie taip pat uždraustų ir balsuoti – ten, kur prasideda prievarta, baigiasi teisė.

.

Bet gal būtų gerai – tada tikrai daug žmonių susimąstys, kad kažkas netvarkoj. Kaip su skiepais. Žmonės ras išeitis, nepatogumus ištvers. Yra dvi Lietuvos – fašistinė ir ieškanti laisvės.

8. Abstencija yra… taiki revoliucija – nu žodis toks skambus biški, bet kito aš nežinau. Nes tai yra kova už laisvę.

Todėl užtenka vos kokių 20% nebalsuojančių, kurie tai darytų ne namuose ant fotelio, o GARSIAI. Pasakydami, kad netinka pati sistema; siekdami Konstitucijos perrašymo (ne pakeitimo)!

Šis kelias neišbandytas, ILGAS ir naujas. Tuoj taip neatsitiks, bet visi kiti keliai – kruvini.

Sistema nesugriūtų, o suirtų, praradusi legitimumą. Nes dabar dar vaidinama, dar tikimasi, kad ją galima pakeisti, lendant į vidų! Stojant į partijas ir bandant balsuoti. “Pakliuvę į mėsmalę, ryžiai tampa makaronais” ir jokio kito būvio sistema jiems neleis. (E. Drungytė)

Tai kaip kopti į pakrypusio, griūvančio devynaukščio 9-ąjį aukštą ir šaukti, kad aš jį tuoj sutvarkysiu “iš vidaus”. Kaip rusų filme “Durak”.

.9. Žmonės nori nieko nedaryti, laukti ir tikėti, kad Dievas jais pasirūpins. Dievas jau pasirūpino – leidžia mums skaityti istoriją ir pamatyti, kad sistemos niekas nepakeitė iš vidaus. Tik iš išorės. Taikiai? Pvz. Gandis.

Tai nereiškia mums taip patinkančio patogaus nieko nedarymo, “lyderio laukimo” (ėjimas balsuoti ir yra tingus nemąstymas, nieko nedarymas). Tu pats esi lyderis ir turi judintis – už savo mokesčius, už namus, už tėvus, už laisvę ir už vaikų gyvenimą.

10. Politikų darbdavys ir išlaikytojas turi būti tik žmonès. Valdžios turi būti atskirtos!

Man nereikia gero politiko – reikia jo kontrolės!

Važiuoju į darbą.