Ką daryti – siųsti savo vaikus į karą, bėgti iš Lietuvos ar vis tik stoti atvirai prieš šią beprotybę ?

1

Arvydas Daunys 

Galiausiai prabilo ir Karbauskis apie tai, ką mes jau seniai kalbėjome. Pagirtina, rimtai.

Konservatoriai, suprasdami, kad artėjančiuose rinkimuose neturi anei jokių šansų – bandys įvesti Lietuvoje karo padėtį, kurios metu jokie rinkimai neįmanomi pagal Konstituciją.

Panašu jog tam ir buvo pašalintas KAM ministras Anušauskas, kuris būdamas patyręs žmogus, matomai puikiai suprato situaciją ir atsisakė dalyvauti šioje avantiūroje.

Bet ne Kasčiūnas, pareiškęs, jog Macrono siūlymui įvesti karius į Ukrainą „pritarimas aukščiausiu lygiu” Lietuvoje jau yra, o jis pats irgi už tai.

„Aukščiausiu lygiu” turbūt turėtų reikšti Nausėdos pritarimą?

O turint omenyje dar ir tai, kad L.Kasčiūnas stumiamas į karo ministro postą – sakyčiau Lietuvos finalas kaip ir aiškus.

Vienu žodžiu, susipažinkite su informacija plačiau, o tada galvosite ką daryti – siųsti savo vaikus į karą, bėgti iš Lietuvos ar vis tik stoti atvirai prieš šią beprotybę. Pagalvojimui laiko yra labai mažai

Kodėl didžiosios ES ir NATO valstybės neskuba didinti savo įnašų į gynybą net iki 2 proc., o štai „mažylės” plėšo gyslas ir žada tuoj pasiekti 3 proc BVP „gynybai”.

Pastebėkime, nepasiekiančios šio rodiklio smerkiamos ir gėdinamos, bet joms kažkodėl nė motais, nes pagal išskiriamas sumas jos kur kas lenkia tokias kaip Lietuva, Estija, Latvija, kurios jau pasiekė ir pralenkė NATO reikalaujamą lygį.

Mano akimis žiūrint, didžiųjų ir mentalitetas „didelis” – jos pirmiausia rūpinasi savo žmonėmis, o štai, kas liko, jau gali skirti karui, bet ne atvirkščiai, kol tiesioginio karo nėra.

Mažosios – taško savo resursus dar jų nepasiekus karui, o jei kartais, neduok die, karas jas pasieks – tikisi didžiųjų pagalbos, mat pačios jau nebeturės NIEKO.

Korupcinės jų ginklavimosi schemos šviečia iš tolo, tačiau visi apsimeta nieko nematantys. Vieningai balsuoja UŽ – juk tai gynybai !

Galima įsivaizduoti ką didžiųjų politikai galvoja ir šnekasi tarpusavyje apie tokias šalis kaip Lietuva.

Jie tiesiog siunta, nesuprasdami ko šie nykštukai vis lenda į priekį lyg kažką reikštų šioje situacijoje. Ko jie čia reikalauja iš didžiųjų ginkluotis, kai patys per visą karo periodą sugebėjo pateikti Ukrainai tik tiek ginklų, kiek jai užtektų vos porai savaičių laikotarpiui?

Ir dar jie stebisi, kaip šie nykštukai vidutiniokai, nesugebėję sukurti gerovės savo gyventojams labiau rūpinasi kaimynu, kuriam nors ir blogai, tačiau savi turėtų būti arčiau kūno. Bet kažkodėl nėra.

Savus dar žadama nugręžti mokesčiais „gynybai”, čia jau plius prie 2,75 proc atimtų iš ekonomikos lėšų.

Ir tada kiekvienam mąstančiam žmogui kyla natūralus klausimas – kas čia ką gins? Ar liko ką ginti valstybėje, kurios vadovai daro viską, kad karas kuo labiau priartėtų.

Savo beprotiškais pareiškimais kaitina situaciją, o prie jų prisideda „visuomenės veikėjai” savo „Š” išniekinantys žuvusiems nuo teroristų rankų aukoms suneštus gėlių memorialus.

Ir valdžia nereaguoja, teisėsaugai nulis, nors vien savo išmatų viešoje vietoje palikimas jau yra viešosios tvarkos grubus sutrikdymas.

Prezidentas G.Nausėda ramiu veidu patvirtina karo vanagą KAM ministru, kas rodo, jog jam nusispjaut, nors žino pastarojo požiūrį į Lietuvos karių siuntimą į karo zoną.

Politikai Seime ima atsibusti, bet, panašu, kad per vėlai – jūsų korta mušta, jūs 3 metus sėdėjot ir ramiu veidu balsavote už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų taškymą karui – juk tai gynybai.

Suveskime galus kiek mes dabar esame saugūs ištaškę šimtus milijonų karui ir gavę priedo ministrą, kuris pasisako už karių siuntimą į karą.

Lietuvoje nėra nei slėptuvių nuo bombų, nei priedangų. Tos kurios yra, kartais kelia graudžią šypseną – net nenaudojami tualetai.

Norinčių ginti valstybę ginklu – tik 15 proc, pačios vyriausybės paskelbtais apklausos duomenimis. Ir ne faktas, kad atėjus metui tie 15 proc nepersigalvos. Gal liks koks 10 proc. O gal ir ne.

Kyla dar klausimas – kas mato stimulą ginti tai, ką įkūnija dabartinė Lietuva?

Oligarchų ir užsienio korporacijų supirktus šimtus tūkstančių hektarų žemės?

Šitą korumpuotą santvarką, kurioje mokesčiai auga dažniau nei sniegas iškrenta, o įstatymai keičiami pagal užsakymą?

Na rimtai – kaip galima motyvuoti ginti žmogų ten, kur jis nieko neturi ir pagal perspektyvą ateityje turės dar mažiau?

O valdžia, tuo tarpu, daro viską, kad Putinui suteiktų daugiau pasiteisinimų pulti.

Po to „visuomenės veikėjo išmatų akcijos” – rusų socialiniuose tinkluose labai konkrečiai buvo palaikyta mintis, kad „denacifikacija čia tiesiog būtina, nes ten neliko žmonių”.

Kaip kiekvienas iš mūsų reaguotume, jei ant mums brangių žmonių atminimo vietos kažkas taškytųsi išmatomis? O policija nereaguotų, patvirtindama, kad šalyje neliko ne tik teisingumo, bet ir teisėtumo.

Čia palieku jums pamąstymui, nepatardamas ką daryčiau aš, ypač turint valstybinį aparatą ir daugybę pritariančių šalyje. Rusų Lietuvoje pilna.

O gal čia tyčia daroma, siekiant sukurstyti tarpnacionalinę neapykantą? Neramumus? Kad po to „teisėtai” galima būtų įvesti karinę padėtį ar kokį sustiprintą režimą?

Spėlioju, bet panašu į tiesą.

Akivaizdu dar kitkas – jei kas galvojo, kad „politika manęs neliečia”, neužilgo pamatys, kad žiauriai klydo. Ji palies jus visiškai nepasiruošusius. Ir tiesiogiai.

Visiems galiu parekomenduoti ruoštis neramiems laikams. Tai nebus pergalingi laikai. Tai bus mūsų prlaimėjimo metas.

Tačiau net ir mirti galima stovint ir žiūrint priešui į akis. Nebūtina klauptis jam tą įsakant.

Reziumuojant – iš tikro Lietuvos politikos niekada nebuvo. Buvo tik politiniai sprendimai, kurie niekada nevedė į vieną tikslą. Tokie chaotiški refleksiniai trūkčiojimai. Ten-atgal-į-šoną.

Todėl, mano manymu, jei išgyvensime šį periodą, būtina sukurti Lietuvos koncepciją, ir, kaip kažkada Islandijoje – visa šalimi judėti į savo valstybę, kuri per 33 metus pas mus taip ir neįvyko.

Kodėl didžiosios ES ir NATO valstybės neskuba didinti savo įnašų į gynybą net iki 2 proc., o štai „mažylės” plėšo gyslas ir žada tuoj pasiekti 3 proc BVP „gynybai”.

Pastebėkime, nepasiekiančios šio rodiklio smerkiamos ir gėdinamos, bet joms kažkodėl nė motais, nes pagal išskiriamas sumas jos kur kas lenkia tokias kaip Lietuva, Estija, Latvija, kurios jau pasiekė ir pralenkė NATO reikalaujamą lygį.

Mano akimis žiūrint, didžiųjų ir mentalitetas „didelis” – jos pirmiausia rūpinasi savo žmonėmis, o štai, kas liko, jau gali skirti karui, bet ne atvirkščiai, kol tiesioginio karo nėra.

Mažosios – taško savo resursus dar jų nepasiekus karui, o jei kartais, neduok die, karas jas pasieks – tikisi didžiųjų pagalbos, mat pačios jau nebeturės NIEKO.

Korupcinės jų ginklavimosi schemos šviečia iš tolo, tačiau visi apsimeta nieko nematantys. Vieningai balsuoja UŽ – juk tai gynybai !

Galima įsivaizduoti ką didžiųjų politikai galvoja ir šnekasi tarpusavyje apie tokias šalis kaip Lietuva.

Jie tiesiog siunta, nesuprasdami ko šie nykštukai vis lenda į priekį lyg kažką reikštų šioje situacijoje. Ko jie čia reikalauja iš didžiųjų ginkluotis, kai patys per visą karo periodą sugebėjo pateikti Ukrainai tik tiek ginklų, kiek jai užtektų vos porai savaičių laikotarpiui?

Ir dar jie stebisi, kaip šie nykštukai vidutiniokai, nesugebėję sukurti gerovės savo gyventojams labiau rūpinasi kaimynu, kuriam nors ir blogai, tačiau savi turėtų būti arčiau kūno. Bet kažkodėl nėra.

Savus dar žadama nugręžti mokesčiais „gynybai”, čia jau plius prie 2,75 proc atimtų iš ekonomikos lėšų.

Ir tada kiekvienam mąstančiam žmogui kyla natūralus klausimas – kas čia ką gins? Ar liko ką ginti valstybėje, kurios vadovai daro viską, kad karas kuo labiau priartėtų.

Savo beprotiškais pareiškimais kaitina situaciją, o prie jų prisideda „visuomenės veikėjai” savo „Š” išniekinantys žuvusiems nuo teroristų rankų aukoms suneštus gėlių memorialus.

Ir valdžia nereaguoja, teisėsaugai nulis, nors vien savo išmatų viešoje vietoje palikimas jau yra viešosios tvarkos grubus sutrikdymas.

Prezidentas G.Nausėda ramiu veidu patvirtina karo vanagą KAM ministru, kas rodo, jog jam nusispjaut, nors žino pastarojo požiūrį į Lietuvos karių siuntimą į karo zoną.

Politikai Seime ima atsibusti, bet, panašu, kad per vėlai – jūsų korta mušta, jūs 3 metus sėdėjot ir ramiu veidu balsavote už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų taškymą karui – juk tai gynybai.

Suveskime galus kiek mes dabar esame saugūs ištaškę šimtus milijonų karui ir gavę priedo ministrą, kuris pasisako už karių siuntimą į karą.

Lietuvoje nėra nei slėptuvių nuo bombų, nei priedangų. Tos kurios yra, kartais kelia graudžią šypseną – net nenaudojami tualetai.

Norinčių ginti valstybę ginklu – tik 15 proc, pačios vyriausybės paskelbtais apklausos duomenimis. Ir ne faktas, kad atėjus metui tie 15 proc nepersigalvos. Gal liks koks 10 proc. O gal ir ne.

Kyla dar klausimas – kas mato stimulą ginti tai, ką įkūnija dabartinė Lietuva?

Oligarchų ir užsienio korporacijų supirktus šimtus tūkstančių hektarų žemės?

Šitą korumpuotą santvarką, kurioje mokesčiai auga dažniau nei sniegas iškrenta, o įstatymai keičiami pagal užsakymą?

Na rimtai – kaip galima motyvuoti ginti žmogų ten, kur jis nieko neturi ir pagal perspektyvą ateityje turės dar mažiau?

O valdžia, tuo tarpu, daro viską, kad Putinui suteiktų daugiau pasiteisinimų pulti.

Po to „visuomenės veikėjo išmatų akcijos” – rusų socialiniuose tinkluose labai konkrečiai buvo palaikyta mintis, kad „denacifikacija čia tiesiog būtina, nes ten neliko žmonių”.

Kaip kiekvienas iš mūsų reaguotume, jei ant mums brangių žmonių atminimo vietos kažkas taškytųsi išmatomis? O policija nereaguotų, patvirtindama, kad šalyje neliko ne tik teisingumo, bet ir teisėtumo.

Čia palieku jums pamąstymui, nepatardamas ką daryčiau aš, ypač turint valstybinį aparatą ir daugybę pritariančių šalyje. Rusų Lietuvoje pilna.

O gal čia tyčia daroma, siekiant sukurstyti tarpnacionalinę neapykantą? Neramumus? Kad po to „teisėtai” galima būtų įvesti karinę padėtį ar kokį sustiprintą režimą?

Spėlioju, bet panašu į tiesą.

Akivaizdu dar kitkas – jei kas galvojo, kad „politika manęs neliečia”, neužilgo pamatys, kad žiauriai klydo. Ji palies jus visiškai nepasiruošusius. Ir tiesiogiai.

Visiems galiu parekomenduoti ruoštis neramiems laikams. Tai nebus pergalingi laikai. Tai bus mūsų prlaimėjimo metas.

Tačiau net ir mirti galima stovint ir žiūrint priešui į akis. Nebūtina klauptis jam tą įsakant.

Reziumuojant – iš tikro Lietuvos politikos niekada nebuvo. Buvo tik politiniai sprendimai, kurie niekada nevedė į vieną tikslą. Tokie chaotiški refleksiniai trūkčiojimai. Ten-atgal-į-šoną.

Todėl, mano manymu, jei išgyvensime šį periodą, būtina sukurti Lietuvos koncepciją, ir, kaip kažkada Islandijoje – visa šalimi judėti į savo valstybę, kuri per 33 metus pas mus taip ir neįvyko.

1 thought on “Ką daryti – siųsti savo vaikus į karą, bėgti iš Lietuvos ar vis tik stoti atvirai prieš šią beprotybę ?

  1. Lietuviai- tai yra dykaduoniai veltėdžiai, kurie pragyvena iš Europos ir Amerikos pinigų. O už tuos pinigus reikia užmokėti… krauju. Ukrainoje jau nebėra rinkimų. Tie, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, yra Tėvynės išdavikai, žiurkės, bėgančios iš skęstančio laivo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias