2 thoughts on “Ką daryti su teisėjų ir prokurorų mafija?”
Įvardijami šios publikacijos plakate trys punktai, dėl kurių yra reikalinga vieša diskusija, iš esmės yra teisingi ir nekeliantys didelio ginčo.
Juo labiau, kad I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE, parašytoje 2022.01.31 (iki Seimo rinkimų ją reikėtų pakoreguoti, papildant vienu nauju punktu dėl socialinės apsaugos, t.y. rentų ir pensijų, taip pat patikslinant kai kurių esamų punktų informaciją, pvz., dėl viešojo sektoriaus valdininkijos), atkreipiu dėmesį – prieš Rusijos Federacijos karinės operacijos pradžią Ukrainoje – 2022.02.24 ir, prieš naujos valstybės LIETUVOS VALSTYBĖ įkūrimą – 2022.12.26, yra parašyta:
„29. Įsteigti naują teismų institutą – Prisiekusiųjų teismą (be didžiosios žiuri). Pastaba: įgyvendinti pilna apimtimi per kadenciją.”
O LIETUVOS VALSTYBĖS Konstitucija numato Konstitucinio Teismo panaikinimą, jo funkcijas perleidžiant Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje yra parašyta:
31 straipsnis Žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nėra pripažintas įsiteisėjusiu Teismo nuosprendžiu. Žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas Teismas, o žmogui pageidaujant – Teismui užtikrinant prisiekusiųjų stebėtojų dalyvavimą. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Žmogui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, įtariamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento yra garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
IX SKIRSNIS LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
103 straipsnis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, sprendžia, ar įstatymai ir kiti Komiteto Teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, o valstybės Prezidento ir Vyriausybės Teisės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Valstybės Aukščiausiojo Teismo įstatymas. Pastaba: atitinkamą įstatymą reikia priimti vietoje Lietuvos Respublikoje galiojančio (-jusio) Konstitucinio Teismo įstatymo.
104 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Komitetas valstybės Prezidento teikimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Valstybės piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo, pagal teisininko specialybę, stažą.
105 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, žmogaus ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Valstybės Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Komitete prisiekia būti ištikimi Lietuvos Valstybei ir Konstitucijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Komiteto nariai.
106 straipsnis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą: 1) civilinėse bylose; 2) baudžiamosiose bylose; 3) ar neprieštarauja Lietuvos Valstybės Konstitucijai Lietuvos Valstybės įstatymai ir kiti Komiteto priimti Teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) valstybės Prezidento Teisės aktai; 2) valstybės Vyriausybės Teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per valstybės Prezidento ar Komiteto narių rinkimus; 2) ar valstybės Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Valstybės tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Komiteto narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
107 straipsnis Teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl 106 straipsnio pirmojoje dalyje, 3 punkte nurodytų Teisės aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių, taip pat teismai. Dėl valstybės Prezidento Teisės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių, teismai, taip pat valstybės Prezidentas. Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų Teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio žmogaus konstitucines teises ar laisves ir šis žmogus išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įstatymas. Valstybės Prezidento teikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar Komiteto nutarimas ištirti, ar Teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio Teisės akto galiojimą. Prašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados gali Komitetas, o, dėl Komiteto rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir valstybės Prezidentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
108 straipsnis Lietuvos Valstybės įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Komiteto Teisės aktas (ar jo dalis), valstybės Prezidento Teisės aktas, Vyriausybės Teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad atitinkamas Teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Valstybės Konstitucijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Byloje pagal Konstitucijos 107 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Valstybės įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Komiteto Teisės aktas (ar jo dalis), valstybės Prezidento Teisės aktas, Vyriausybės Teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis, Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Komitetas.
109 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina; 4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; 5) Komitetas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
X SKIRSNIS TEISMAS
110 straipsnis Teisingumą Lietuvos Valstybėje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat vadovaujasi sąžine, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas priima sprendimus Lietuvos Valstybės vardu.
111 straipsnis Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
112 straipsnis Lietuvos Valstybės teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Valstybėje negali būti steigiami. Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Valstybės teismų įstatymas.
113 straipsnis Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Valstybės piliečiai. Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Komitetas valstybės Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria valstybės Prezidentas Komiteto pritarimu. Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia valstybės Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, valstybės Prezidentui gali patarti specialiai tam sukurta visų pakopų teismų teisėjų kolegija. Žmogus, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Valstybei, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą ir sąžinę.
114 straipsnis Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
115 straipsnis Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Komiteto narių ir kitų pareigūnų, visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Komiteto ar valstybės Prezidento sutikimo.
116 straipsnis Lietuvos Valstybės teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensijinio amžiaus; 3) dėl sveikatos būklės; 4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; 5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; 6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
117 straipsnis Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Komitetas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
118 straipsnis Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Teismo procesas Lietuvos Valstybėje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.
119 straipsnis Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina žmogaus, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo ir sąžinės. Lietuvos Valstybės prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia valstybės Prezidentas Komiteto pritarimu. Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.
Įvardijami šios publikacijos plakate trys punktai, dėl kurių yra reikalinga vieša diskusija, iš esmės yra teisingi ir nekeliantys didelio ginčo.
Juo labiau, kad I-OJE TAUTOS PROGRAMOJE, parašytoje 2022.01.31 (iki Seimo rinkimų ją reikėtų pakoreguoti, papildant vienu nauju punktu dėl socialinės apsaugos, t.y. rentų ir pensijų, taip pat patikslinant kai kurių esamų punktų informaciją, pvz., dėl viešojo sektoriaus valdininkijos), atkreipiu dėmesį – prieš Rusijos Federacijos karinės operacijos pradžią Ukrainoje – 2022.02.24 ir, prieš naujos valstybės LIETUVOS VALSTYBĖ įkūrimą – 2022.12.26, yra parašyta:
„29. Įsteigti naują teismų institutą – Prisiekusiųjų teismą (be didžiosios žiuri).
Pastaba: įgyvendinti pilna apimtimi per kadenciją.”
O LIETUVOS VALSTYBĖS Konstitucija numato Konstitucinio Teismo panaikinimą, jo funkcijas perleidžiant Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje yra parašyta:
31 straipsnis
Žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nėra pripažintas įsiteisėjusiu Teismo nuosprendžiu.
Žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas Teismas, o žmogui pageidaujant – Teismui užtikrinant prisiekusiųjų stebėtojų dalyvavimą.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.
Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Žmogui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, įtariamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento yra garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
IX SKIRSNIS
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
103 straipsnis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, sprendžia, ar įstatymai ir kiti Komiteto Teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, o valstybės Prezidento ir Vyriausybės Teisės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Valstybės Aukščiausiojo Teismo įstatymas.
Pastaba:
atitinkamą įstatymą reikia priimti vietoje Lietuvos Respublikoje galiojančio (-jusio) Konstitucinio Teismo įstatymo.
104 straipsnis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Komitetas valstybės Prezidento teikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Valstybės piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo, pagal teisininko specialybę, stažą.
105 straipsnis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, žmogaus ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Valstybės Konstitucija.
Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Komitete prisiekia būti ištikimi Lietuvos Valstybei ir Konstitucijai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Komiteto nariai.
106 straipsnis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą:
1) civilinėse bylose;
2) baudžiamosiose bylose;
3) ar neprieštarauja Lietuvos Valstybės Konstitucijai Lietuvos Valstybės įstatymai ir kiti Komiteto priimti Teisės aktai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
1) valstybės Prezidento Teisės aktai;
2) valstybės Vyriausybės Teisės aktai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikia išvadas:
1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per valstybės Prezidento ar Komiteto narių rinkimus;
2) ar valstybės Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Valstybės tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Komiteto narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
107 straipsnis
Teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl 106 straipsnio pirmojoje dalyje, 3 punkte nurodytų Teisės aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių, taip pat teismai.
Dėl valstybės Prezidento Teisės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių ir teismai.
Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių, teismai, taip pat valstybės Prezidentas.
Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų Teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio žmogaus konstitucines teises ar laisves ir šis žmogus išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įstatymas.
Valstybės Prezidento teikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar Komiteto nutarimas ištirti, ar Teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio Teisės akto galiojimą.
Prašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados gali Komitetas, o, dėl Komiteto rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir valstybės Prezidentas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.
108 straipsnis
Lietuvos Valstybės įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Komiteto Teisės aktas (ar jo dalis), valstybės Prezidento Teisės aktas, Vyriausybės Teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad atitinkamas Teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Valstybės Konstitucijai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Byloje pagal Konstitucijos 107 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Valstybės įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Komiteto Teisės aktas (ar jo dalis), valstybės Prezidento Teisės aktas, Vyriausybės Teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis, Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Komitetas.
109 straipsnis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas;
2) jis miršta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės;
5) Komitetas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
X SKIRSNIS
TEISMAS
110 straipsnis
Teisingumą Lietuvos Valstybėje vykdo tik teismai.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.
Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat vadovaujasi sąžine, sąžiningumo ir protingumo principais.
Teismas priima sprendimus Lietuvos Valstybės vardu.
111 straipsnis
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
112 straipsnis
Lietuvos Valstybės teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.
Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.
Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Valstybėje negali būti steigiami.
Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Valstybės teismų įstatymas.
113 straipsnis
Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Valstybės piliečiai.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Komitetas valstybės Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria valstybės Prezidentas Komiteto pritarimu.
Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia valstybės Prezidentas.
Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, valstybės Prezidentui gali patarti specialiai tam sukurta visų pakopų teismų teisėjų kolegija.
Žmogus, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Valstybei, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą ir sąžinę.
114 straipsnis
Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
115 straipsnis
Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Komiteto narių ir kitų pareigūnų, visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.
Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Komiteto ar valstybės Prezidento sutikimo.
116 straipsnis
Lietuvos Valstybės teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensijinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
117 straipsnis
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos
sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Komitetas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
118 straipsnis
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.
Teismo procesas Lietuvos Valstybėje vyksta valstybine kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.
119 straipsnis
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina žmogaus, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo ir sąžinės.
Lietuvos Valstybės prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia valstybės Prezidentas Komiteto pritarimu.
Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.
Pirmiausia reikia grąžinti teisėjams ir prokurorams baudžiamąją atsakomybę už nekaltų žmonių teisimą. Su uždraudimu dirbti teisėsaugos sistemoje.