Kaip Borisas Dekanidzė išsipirko nuo mirties nuosprendžio?

0


Kaip iškilo Artūras Paulauskas ir sunaikino teisėsaugą – per Dekanidzės bylą

„Laisvas laikraštis”, 2014 m. gegužės 3 d. Nr. 14

Aurimas DRIŽIUS
Artūras Paulauskas tiki teisingumu ir sako, kad jis ją atstatys, tapęs prezidentu. Skaitytojams primename, kad prokuroras A.Paulauskas tapo politiku, kai mirties bausme buvo nubaustas B.Dekanidzė. Asmeniškai A.Paulauskas palaikė kaltinimą jam byloje, vaikščiojo į posėdžius (lygiai taip pat, kaip ir Henriko Daktaro byloje). Šiose rinkimuose kaltinti dėl savo nesėkmių nebėra ko, todėl belieka tikėtis, kad rinkėjai pamiršo A.Paulausko darbelius ir tikinti, kad A.Paulauskas „atstatys teisingumą“.
Teisininkė ir buvusi prokurorė Daiva Guobienė mano, kad būtent B.Dekanidzės byla buvo lemiamas posūkis, sunaikinant nepriklausomą teisėsaugą ir padarant ją politikos tarnaite. Skaitytojams primename jos interviu:
⦁ Kodėl sakote, kad pūti teisėsauga pradėjo nuo B.Dekanidės bylos?

⦁ Tai, ką aš pasakysiu, nuskambės labai žiauriai, tačiau mano galva, pas mus pūti teisėsauga ir iš dalies valstybė pradėjo nuo Boriso Dekanidzės bylos. Ši byla ir suformavo pagrindinį pūlinį, ir kuri parodė tiems, kurie yra valdžioje ir teisėsaugoje aukštuose postuose, įtikinamai ir galutinai, kad jie yra nepriklausomi. Anksčiau jie dar bijodavo Maskvos. O dabar – padarė tokį dalyką kaip Dekanidzės byla ir liko nenubausti. Tada ir įvyko lūžis, ir jie suprato, kad gali daryti ką tik nori. Visi tie veikėjai, kurie dalyvavo Dekanidzės byloje – Greičius, Paulauskas, Jasaitis – jie visi padarė karjerą.
⦁ Jūs norite pasakyti, kad Dekanidzės byla buvo sąmoningai klastojama?

⦁ Apie tai, kad toje byloje yra ginklai, iš kurių realiai į Lingį nebuvo šaudoma, jau tuo metu buvo kalbama. Jokių tiesioginių įrodymų taip pat nebuvo. Bet reikėjo tą dalyką padaryti, kad pasirodyti visuomenei, tiek sau, pasidaryti karjerą. Apie tai, kad bus kažkoks tariamas pasikėsinimas, jau buvo kalbama iki Lingio nužudymo. A.Paulauskui buvo pateiktas penkių žmonių sąrašas, kuriuos neva Dekanidzė rengiasi nužudyti. Buvo minimi A.Paulauskas, E.Bičkauskas, V.Lingys, Britovas ir vienas Aukščiausio teismo teisėjų, jeigu neklystu, Sirvydis. Kai tas sąrašas buvo parodytas Paulauskui, tas norėjo suimti Dekanidzę, tačiau vietoj to nutarta jį sekti. Kas įvyko toliau? Visiems šiems žmonėms, išskyrus V.Lingį, buvo paskirta apsauga. Kodėl nedavė V.Lingiui ir kodėl jis nebuvo įspėtas? O gal būt, to ir reikėjo?
⦁ Tai manote, kad po Dekanidzės sušaudymo klanas pajuto savo jėgą ir neliečiamumą?

⦁ Taip. Juk vieša paslaptis, kad kai B.Dekanidzė sėdėjo kalėjime, jau po jam paskelbto mirties nuosprendžio, G.Jasaitis lankėsi pas jį. Dekanidzė suteikė G.Jasaičiui tokią informaciją, kuri buvo įrašyta, jeigu neklystu, dviejose kasetėse. Gal jam buvo pasiūlyti kažkokie mainai ir pažadai, ir Dekanidzė suteikė informaciją. Apie ką tais laikais jis galėjo kalbėti? Apie nusikalstamas struktūras? Niekam tai nebuvo įdomu. O aš manau, kad jis galėjo kalbėti apie nusikalstamų struktūrų sąsajas su valdžia, su politikais. Nes tik tuo galima paaiškinti tai, kas vyko po to, net to paties G. Jasaičio greitą judėjimą aukštyn. Ką tai reiškia? Žmogus, turėdamas tokią informaciją, gali manipuliuoti visais tais, apie ką ji surinkta, naudoti ją sau naudingai. Įtakoti teisėsaugą, politikus ir net teisėjų rinkimą. Kodėl niekas niekada iš G.Jasaičio nepareikalavo atiduoti tų įrašų? Kodėl niekas nežino tų įrašų turinio? Juk tą informaciją Jasaitis gavo ne kaip Gintaras nuo Borios, bet kaip prokuroras. Tai priklauso valstybei – tu, vykdydamas pareigas, surinkai informaciją, kuri priklauso valstybei. Kokią teisę G.Jasaitis ją turėjo pasilikti sau?
⦁ O kiek tiesos tame, kad tėvas Georgijus Dekanidzė išpirko savo sūnų Borisą iš kalėjimo?

⦁ Nekalbėsiu fantazijomis. Turi teisė būti tiek vienokia, tiek kitokia nuomonė.
⦁ Tačiau kodėl likus keliems mėnesiams iki sūnaus egzekucijos Georgijus Dekanidzė pardavė „Vilniaus“ viešbutį tokiam piliečiui Vladimirui Buravcevui, kuris po kelių dienų viešbutį pardavė jau socialdemokrato vadovaujamam Žemės ūkio bankui už 30 mln. Litų. Tas V.Buravcevas vėliau kartu su žmona buvo nužudyti kaip nereikalingi liudininkai. Kam atiteko 29 mln. Litų skirtumas?

⦁ Tiksliai nežinau, tačiau esu linkusi mąstyti būtent taip. Kad išsipirko. Kitas dalykas, kad ne visi apie tai žinojo, ir be visi suvokė. Kai kurie tų žmonių dėl Dekanidzės bylos tapo kaip kraujo broliai – juk reikia drąsos nuteisti žmogų mirti žinant, kad gali būti ir kitaip. Esmė tokia, kad kada buvo sprendžiama, sušaudyti ar ne Borisą Dekanidzę, teisėjų kolegija, nagrinėjusi šią bylą, matė, kad kaltės įrodymų šioje byloje praktiškai nėra. Girdėjau kalbas, kad vieno iš bylą tyrusio pareigūno bute buvo susirinkę teisėjai ir prokurorai ir sprendė, ką daryti su B.Dekanidze.
Prokurorai sutiko, kad nėra įrodymų, kad B.Dekanidzė davė įsakymą nušauti V.Lingį, tačiau pradėjo klabėti taip : „O jūs žinote, kas per kadras yra Dekanidzė, kaip jis moteris prievartauja ir ginklais švaistosi?“. Aš nesakau, kad B.Dekanidzė buvo geras, todėl teisėjai taip ir nutarė, kad toks žmogus nevertas gyventi, nors kaltės įrodymų ir nepakanka. Todėl aš ir sakau, kad teismo kolegija nuteisė B.Dekanidzę mirti remdamiesi tik suformuota opinija, ir nuo to laiko atsirado toks dalykas, kad žmogų galima nuteisti ne už padarytus nusikaltimus, bet už tai, kad apie jį taip visi šneka. Pvz., kaip apie mane – Viešpatie, visa teisėsauga verkia nuo manęs, nes ji tokia gudri ir protinga, niekaip nepavyksta sugauti. Jeigu tokia, vadinasi, galima nuteisti.
⦁ Aš tai išbandžiau, nes pats esu nuteistas pagal melagingus A.S. parodymus, kad jis neva nedalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime?

⦁ Kai yra užsakyta, galite gintis kaip norite, tačiau apsiginti vis tiek nepavyks.
⦁ Tuo labiau, kad mane teisė tie patys susikompromitavę teisėjai, kaip Skirtunas ir Frolovas.

⦁ O, Frolovas. Kurio namuose nusišovė pareigūnas, ir niekas negalėjo paaiškinti, kaip tai įvyko.
Jie ten žaidė „rusišką ruletę“, nes, matyt, trūko adrenalino.
Žmonėms sunku dirbti tokį įtemptą darbą, natūralu, kad jie ieško tokių pramogų. Apie tai, kad vieni teisėjai dirba prokurorams, kiti STT, dar kiti VSD, man tai jau seniai ir gerai buvo žinoma.
Pvz., kai aš turėjau konfliktą su VSD, ir Vilniaus apygardos teisme mane vis tiek teisė Pocienė, VSD šefo A.Pociaus žmona. Nu, klausykite. Kai aš pajutau, kad mane spaudžia iš visų pusių, pradėjau gintis. Iš pradžių STT pareigūnai rado sutarimą su mano buvusiu vyru, sutarė, kad jis pameluos, išvogs iš mano namų dokumentus, o mainais už tai gaus mano butą. Neva motiną uždarome, lieka mažametis vaikas, jis globėjas, lieka butas, kuriam vėliau sutvarkysim nuosavybės dokumentus.
Tačiau aš paaiškinau savo vyrui kad taip žaisti neverta, apkabinėjau jį mikrofonais, ir tą „Trojos arklį“ nusiunčiau atgal pas STT. Jis tvarkingai įrašė visus pokalbius su STT, ir kai manė ėmė labai konkrečiai spausti, aš susitikau su žurnalistu Vytautu Matulevičiumi, kuris per „Kranto“ laidą parodė siužetą, pagarsindamas visą šią istoriją. Visi buvo šokiruoti, nes įraše girdėjosi STT pareigūno balsas su keiksmažodžiais, kaip jis grasino mane sunaikinti.
⦁ O koks tai pareigūnas?

⦁ Merkininkas. Įrašyta, kaip jis žada mano vyrui butą, ir kalba, kad kiti žmonės tuoj pradės ,skiesti“ ir „jai galas“. Kai mano vyras paklausė, kad aš ketinuosi kreiptis į žiniasklaidą, mergininkas jam atsakė : ,mes patys jai žiniasklaidą surengsim“. Po to, žinodama, kad Merkininkas ateina pas mane apsikarstęs 50 tūkst. dolerių vertės įrašymo aparatūra, nors aš esu prokurorė ir jokių sankcijų klausytis ir įrašinėti mano pokalbių nėra. Kai gatvėje aš pakėliau jo marškinius, žmonės visą tai nufilmavo, ir pamatė daug laidų ir visokių aparatų.
Žinoma, paskui gavau daug sveikinimų iš savo kolegų. Žodžiu, Vaido Skirmanto grupelė dirbo ta linkme, o prokuroras G.Jasaitis jiems priekaištavo, kad jie nemoka dirbti, ir dabar jis mane sutvarkys pagal prokurorišką liniją. Tada pasijungė ir saugumas. Sa- decko sūnaus draugas, kursiokas, buvo priimtas dirbti į saugumą, o mes su juo labai rimtai draugavome tuo metu ir kūrėme planus.
Tačiau ten žmogaus smegenys labai greitai apdirbamos, ir po pusmečio aš neatpažinau to žmogaus. Jis pradėjo žiūrėti, kas pas mane guli ant stalo, ir nurodinėti, su kuo aš negaliu dirbti. Paaiškėjo, kad Strasbūro teismui skųsti Lietuvą nerekomenduotina advokatams. Jis pareikalavo, kad nerašyčiau skundo vienai klientei Gramauskienei, kurios vyras mirė kalėjime, neteisingai apkaltintas.
Jį nuteisė teisėjas Jonas Furmanavičius, nužudytas pedofilijos byloje. Kalbama apie „žydrųjų Albinų klubą“. Gal galite apibūdinti, kas tai per klubas?
⦁ Jie puikiai vienas kitą pažįsta ir palaiko. Vieša paslaptis, kad toks ir toks yra kitos orientacijos. Galiu pasakyti tiek, kad tiek aukštas pareigas užimantys prokurorai ir teisėjai, galiu minėti pavardes, jie turi šeimas, ir sudaro normalų įspūdį, nors yra kitokios orientacijos. Kitose valstybėse, kai prisipažinai, kad nesi tradicinės orientacijos, bent nereikia apsimetinėti, ir dingsta tas korupcinis atspalvis. Tada gal teismo pirmininkui nebereikia slėpti kito teisėjo nusikaltimų ar nepadoraus elgesio, žinant jo kolegų seksualinę orientaciją.
⦁ Ką manote apie rezonansinius VSD ir prokuratūros nusikaltimus, pvz., kad ir tokioje byloje kaip kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymas? Jo kūną prokuratūra leido palaidoti kaip neatpažintą, vėliau VSD Kauno skyriaus šefas Travkinas paleido pagrindinį įtariamąjį V.Belecką tam, kad tas atiduotų pagrobtą auksą?
⦁ Kiek man teko bendrauti su Vladu Belecku, tai jis buvo pakankamai atviras, ir papasakojo daug ką. Jis kalbėjo apie netradicinę a.a. kunigo orientaciją, ir pats užuominomis leido suprasti, kad ir jis priklauso tai mažumai, tai jis turėjo galimybę matyti, kokie politikai, teisėjai, dar kažkas. Nereikia pamiršti, kad V.Beleckui jau ne kartą buvo iškeltos baudžiamosios bylos, ir jis buvo įtartas visokių vertybių vogimu. Tačiau kiekvieną kartą jam pavykdavo gražiai išsisukti.
Ir tai, kad V.Beleckas nubaustas akivaizdžiai per griežtai – kalėjimu iki gyvos galvos – rodo, kad jis užmynė ant kojos galingam šio klano žmogui, už ką ir turėjo atkentėti. Nes jeigu bylose kas nors užmuša močiutę ir gauna 15 metų kalėjimo, tai V.Beleckas už vieno žmogaus nužudymo organizavimą gavo iki gyvos galvos.
Gerai, Mikutavičius buvo kunigas, tačiau ką – mūsų močiutės blogesnės? Mano praktika leidžia kategoriškai teigti, kad R.Mikutavičius neturėjo būti nužudytas, nes nėra jokių faktų, kad jie norėjo kunigą nuskandinti. Visi sakė, kad norėjo tik apiplėšti, tačiau nužudė netyčia, ir slėpė lavoną. Ar buvo nustatyta kitaip? Tai, kad jie, mesdami kūną į vandenį, nežinojo, kad jis dar gyvas, reiškia, kad jie neturėjo tiesioginės tyčios jį nužudyti.
⦁ Tačiau kaip jums pavyko save apginti šioje sistemoje?

⦁ Mane gelbėjo tik viešumas. Tačiau aš kalbėjau ir sakiau iš karto tai, ką žinojau, nebandžiau ko nors gąsdinti, kad tuoj pasakysiu. Tyliu, kenčiu, tačiau kai pamatau, kad jau nebesusitvarkau su si-
tuacija, tai tada garsiai sakau, ir atsiranda šansas apsiginti. Yra profesionalūs žurnalistai, kurie viską sudėlioja tvarkingai, ir yra tokie, kurie viską sumala, ir nieko nebegali suprasti.
Tarp kitko, Audrius Butkevičius, išėjęs iš kalėjimo, ir nenukentėjo tiek, kiek galėjo, nes pasakė : „Dabar rėksiu garsiai“. Ir jis bylinėjosi su Landsbergiu, jam atstovavau bylose, nes suprato, kad tylintį žmogų sistema greitai suės.
⦁ Audrius Butkevičius sėdo į kalėjimą todėl, kad rinko pinigus Artūro Paulausko rinkimų kampanijai, tačiau pastarasis nepasistengė ištraukti iš nemalonumų savo rinkimų štabo vadovo?
⦁ Artūrą Paulauską reikia labai gerai pažinoti, kad suprastum, kas tai per žmogus. Net duodamas jam ranka, geriau pirštais akis užsidenk. Jis labai savotiškas ir pakankamai pavojingas žmogus. Anksčiau jie buvo visi susiję, ir niekas negalėjo rasti teisybės. Mūsų žmonės kaip buvo įpratę – jeigu Lietuvoje neranda teisybės, tai važiuoja į Maskvą, kuri reaguodavo, ir ką nors čia atstatydindavo.
Dabar mes neturime kam pasiskųsti – apie Strasbūro žmogaus teisių teismą net neverta kalbėti. Kai mes nusiuntėme V.Belecko peticiją, po pusmečio paklausiau, ką nusprendė, ir gavau atsakymą, kad jie nieko negavo. Kai pasakiau, kad turiu įrodymus, kad dokumentai neįteikti, pasakė, kad galime siųsti dar kartą.
Daroma net taip, kad peticijos dingsta. Žodžiu, kur tu gali rasti bet kokia tiesą, tai tik Lietuvoje, tačiau žiūrėkite, kas vyko Lietuvoje – Aukščiausiojo teismo pirmininkas Greičius po to, kai buvo suformuota visa sistema, teismų pirmininkais paskyrė savo kolegas, su kuriais jis dirbo – Šumską, Milių, į generalinę prokuratūrą nuvarė Nikitiną. Rekomendacijas teikė Greičius, ir kas galėjo jam nepaklūsti?
⦁ Tačiau tas pats V.Greičius taip pat buvo „pakabintas“ – kažkas jį šantažavo, turėdamas kompromatą apie jo teistumą?

⦁ Aš niekaip negaliu suprasti, kaip jis galėjo tapti Aukščiausiojo teismo pirmininku, būdamas teistas.
Už kyšininkavimą. Tačiau ta byla niekur nebuvo paviešinta, ir matyt, kažkas jį buvo labai giliai pakabinęs. Ar galima taip sakyti?
⦁ Galima taip manyti, nes jeigu tokia informacija buvo žinoma, tai ji buvo aukso vertės, kad galima būtų valdyti tokį pareigūną. Kas atsitiko pas mus 1996-1997 m.? Tai buvo tas laikas, kuris smarkiai pakeitė pusiausvyrą mūsų visuomenėje ir jos aukštesniame lygyje. Vienu metu „užlūžta“ Vidaus reikalų ministerijos kompiuteriai net trims parmos, ir tuo pačiu metu sudegė vieno teismo archyvas, o iš kito archyvo bylos buvo pavogtos. Įvyko tam tikrų asmenų išgryninimas, išbalinimas. Duomenų bazėse išnyko informacija apie jų teistumą, išnyko bylos. Kažkas gal ir žinojo, kad tas ar kitas žmogus buvo teistas, tačiau jokių dokumentų neišliko. Man pavyko tą dalyką nustatyti, ir tą dalyką 2001 m. pranešiau teismo pirmininkui, kad yra dingusios bylos. Nurodžiau žmones, nurodžiau straipsnius, nurodžiau laiką, kada buvo tos bylos
pavogtos, ir pasakiau, kur liko pėdsakai, kad tokios bylos realiai buvo. Nes aš žinojau teismų sistemą, ir kur dar galima surasti pėdsakus. Jie pasitikrino, ir paaiškėjo, kad faktai pasitvirtino, tačiau man atsakė, kad tas žmogus, kurį aš nurodžiau kaip galimą vagį, negalėjo to padaryti, nes buvo dekretinėse atostogose.
Mane suėmė toks juokas- juk aš nepasakiau, kada tos bylos buvo išvogtos, o tik pasakiau, kokios bylos, ir kas tai padarė. Tai padarė teismo posėdžio sekretorė, kuri turi teistumą, ir iki šiol dirba su slapta informacija. Ji gerai žino, už ką atidirbinėja. Kaip, tarp kito, ir prokuratūra – joje dirba prokurorai, kurie neturi universitetinio teisinio išsilavinimo, nes jie niekada Lietuvoje ir nestudijavo. Jie baigė privačią mokyklą Baltarusijoje, saugumo pagalba gavo Studijų kokybės vertinimo pažymą, kad toks diplomas tinka darbui mūsų prokuratūroje, ir dirba prokurorais, net neuostę lietuviškų įstatymų. Suprantu, kad pagal Baltarusijos įstatymus jie galėtų pasakyti, koks straipsnis už nužudymą, tačiau ne pagal Lietuvos
įstatymus. Tačiau jie vis tiek dirba prokurorais.

  • Tačiau tą pedofilijos bylą ir keturių žmonių nužudymą prokuratūra galėtų ištirti per savaitę?
  • O kodėl jūs nemanote, kad jas saugumas neleidžia to padaryti?
  • Aš nežinau, kas jam neleidžia.
  • Aš nemanau, kad jeigu tai priklausytų tik nuo Valio, tai jis to dalyko nepadarytų.
  • Tačiau jis turi įgaliojimus, pagaliau kažkokią savigarbą – žmogus, eidamas generalinio prokuroro pareigas, turėtų bent kažkiek save gerbti?
  • Jeigu su tokia nuostata pas mus dirbtų visi žmonės, mes jau seniai būtume rojuje. Bet visi ateina su kitokiomis paskatomis. Nors aš manau, kad Valys galėtų ir privalėtų tą padaryti, tačiau jūs gi pats matote – aš dėkinga likimui, kad mane bandė nužudyti dar tada, kai dar reikėjo bent jau imituoti situaciją. O dabar, kas buvo padaryta su Andriumi Ūsu ir su Drąsiumi Kedžiu, tai yra grynas spjūvis visuomenei: „Taip, mes juos nužudėme, ir mums vienodai, ką jūs galvojate“. Tai yra visiškas nesiskaitymas ir parodymas, kad visuomenė yra niekas Lietuvoje. Jie sako, kad nužudė, ir net to neslepia. Prokuratūra tuos nužudymus gražiai pridengė – neva ekspertizė jiems nustatė, kad viskas ten gerai – Kedys užspringo, o Ūsas nuskendo. Ir dabar susidarė tokia baisi situacija, nes Lietuva ežerų kraštas, ir jie parodė, kad kiekvienam iš mūsų užteks tų balučių. Aš manau, kad Darius Valys galėtų ištirti tuos nusikaltimus, tačiau jeigu jis to nedaro, tam yra priežastis. O jos gali būti paaiškintos tik taip – iš tiesų tas klanas yra toks galingas, kad jam neleidžia to padaryti.
  • Tačiau juk iš esmės Darius Valys atsiskaito tik D.Grybauskaitei – ko jam bijoti?
  • Vertinkime Grybauskaitę tvarkingai ir gražiai – ji ne teisininkė, o jai sako teisininkai, ir ji neturi pagrindo abejoti Valiu, kaip teisininku. Juk ekspertai tai nustatė.
  • Tačiau jeigu D.Grybauskaitė galvoja apie kitą kadenciją, ji negali visai nusispjauti ant visuomenės nuomonės?
  • O aš sakyčiau, kad prezidentė yra vienintelis valstybėje žmogus tokio rango, kuris neleidžia visiškai susidoroti su Neringa Venckiene. Tai reikia pripažinti. Prezidentei užtektų pratylėti ir nereaguoti, ir
    Neringa Venckienė būtų sudraskyta. Jos pasisakymai, kad N.Venckienė turi teisės
    kalbėti, ir už žodžius negalima jos atleisti – tai yra vienintelis barjeras, kuris dar leidžia išlikti tai N.Venckienei.
  • Tačiau tą klaną sudaro keli žmonės – nejaugi jie tokie įtakingi, kad gali priversti stovėti ant kelio visą valstybę?
  • Kodėl keli? Aš net neabejoju, kad tai didžiulis kiekis žmonių. Jūs gal jų neįvertinate – tas tinklas yra labai platus, ir , pvz., aš neveltui pradėjau klabėti apie tą saugumietį, už kurio aš buvau verčiama ištekėti. Kaip jis pats sakė, kad jis yra Sadecko krikštasūnis, Aliaus Sadecko klasės draugas. Iš manęs buvo pareikalauta, kad aš už jo ištekėčiau. Vien dėl to, kad jie galėtų valdyti mane ir tą informaciją, kurią turiu. Leidau suprasti, kad man nelabai tinka. Vienas dalykas, kas jis daug jaunesnis, kitas dalykas, kad jo orientacija ne tokia. O jis man paaiškino labai paprastai – sako, kad pas mus daugelis tokių. Ir pasakė, kad man būtų garantuotas stogas kilti karjeros laiptais. Per didžiules kančias, net įsibrovimus į mano namus man pavyko jo atsikratyti. Pranešiau oficialiai saugumui, kad jų darbuotojas prašė iš manęs informacijos.
    Pas mane atėjo ir paklausė – ko tu nori? Atsakiau, kad aš žinau, kaip tas žmogus susijęs su tarnybomis, ir jūs jam nieko nepadarysite. Tačiau tokiu atveju aš nesutiksiu tylėti – duokite man tokį atsakymą, kuris mane tenkintų ir galite jam nieko nedaryti. Parašiau, kaip jis pradėjo verbuoti mano seserį, mano motiną, vaiko auklę – viskas yra įrašyta. Jie man atsakė: „Jūsų skunde nurodyti faktai nepasitvirtino…toks ir toks pažadėjo jums ateityje daugiau problemų nesukelti“. Tai parašė
    VSD šefo Pociaus kontora. Jie nepaneigė, kad nieko neatsitiko, bet kartu pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Aukščiausiame teisme aš dar visai neseniai žinojau apie tris teisėjus su netradicine orientacija. Prokuratūroje tokius pažinojau, tačiau daugiausia homoseksualų yra VSD. Nes
    tokie reikalingi.
  • Tokius verbuodavo dar KGB?
  • Tai, kadangi sovietų sąjungoje homoseksualumas buvo draudžiamas įstatymu, tai buvo būtent tas kabliukas, dėl kurio žmogus viską padarys – pirmiausia kad jo nepaviešintų, antra, kad nepasodintų.
  • O kaip prokuratūra slepia saviškių nusikaltimus – pvz., tas pats jūsų buvęs viršininkas Brunonas Maciulevičius, užgrobęs daug hektarų žemės Nemenčinės miškuose – ir kas, nieko?
    • Žinoma, kad nieko. Brunonas buvo Ramučio Jancevičiaus pavaduotoju, tačiau
      jis visą laiką buvo lyg ir ūkio dalies vedėju, niekada ypatingai bylų netyrė. Koks
      iš jo tyrėjas? Jeigu aš pradėčiau pasakoti, kas man yra žinoma…, buvo net straipsnis
      apie tai, kad jis prie manęs seksualiai priekabiavo. Jis to labai ir neslėpė – o ką jam
      daryti, jeigu vyras simpatizuoja moteriai?
      Ar jis negali parodyti simpatijos?
      Kai paminėjote Brunono Maciulevičiaus sodybą, tai aš net nenoriu to prisiminti, kaip ten susirinko visa prokuratūra, ir kas ten darėsi…Grįžtant prie saugumo, tai man aišku, kad jie nuo pat pradžios žinojo, kas dirba su,pvz., Gaidjurgio komanda, kas yra su „daktarais“. Juk mūsų
      saugumo struktūra yra kokia – kontržvalgyba ir žvalgyba. Kontržvalgybos funkcija yra ne tik neįleisti čia priešo, tačiau ir žiūrėti, kad priešas negriautų šalies vidaus, ekonominio pamato. Ką, jie nemato, kas vykdo kontrabandą?
      Apie tą patį kontrabandininką Karalių buvo taip kalbama, kad jam jau atsibodo
      prokurorams portfeliukus nešioti, ir todėl, kad jį pasodino, kad pamąstytų ir neišsidirbinėtų. O tas žmogelis, matyt, suprato, kad jį nubaudė todėl, kad per mažai mokėjo. Tas pats yra ir su narkotikų verslu.
  • daugiau – naujame „Laisvo laikraščio” numeryje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias