Kaip D.Mockus su R.Kurlianskiu privedė prie savižudybės Antaną Gureckį (papildyta V. Gureckienės komentaru: “Mano vyras žuvo neatlaikęs D.Mockaus ir teisėsaugos reketo)

Daugiau kaip 6 metus besitęsiančioje byloje, kurioje ieškovės UAB „Mitnija“ ir „MG Baltic Investment“ reikalavo žalos atlyginimo iš buvusio „Mitnijos“ akcininko bei vadovo Antano Gureckio ir jo žmonos Violetos Gureckienės bei dar kelių asmenų, Lietuvos aukščiausiasis teismas lapkričio 4 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. Joje nurodyta, kad nepriimti nauji „Mitnijos“ reikalavimai, paliktas nepakeistas ankstesnis – Lietuvos apeliacinio teismo – sprendimas, o atsakovei V. Gureckienei „Mitnija“ privalo atlyginti šios bylos 1.286,73 Eur išlaidas.

„MG Baltic Investment“ valdoma „Mitnija“ su buvusiu vienu iš akcininkų ir vadovu A. Gureckiu bylinėtis pradėjo 2009 m., kai pareiškė keliasdešimt ieškinių dėl tariamos žalos padarymo jo vadovaujamai bendrovei. Iš viso ieškinių buvo pateikta apie 29 mln. Lt (8,4 mln. Eur) sumai. „MG Baltic Investment“, kaip „Mitnijos“ akcininkas, taip pat pateikė ieškinius remdamasis tais pačiais kaltinimais – todėl tariama žala buvo dvigubinama, t. y. taip buvo siekiama ne realios žalos atlyginimo, o tokio turto arešto masto, kad atsakovai negalėtų disponuoti jokiomis lėšomis. Ieškovų pritaikytas viso atsakovų Gureckių turto areštas buvo tik viena didžiulio masto sisteminio spaudimo (tirto Panevėžio apygardos prokuratūros kuruotame ikiteisminiame tyrime dėl A. Gureckio privedimo prie savižudybės) detalė, o visą ieškovų taikytą sisteminį spaudimą atspindi schema, kuri pateikta minėtame ikiteisminiame tyrime (schema pridedama). 2010 m. atliekant kratą A. Gureckio namuose, kaip spėjama, dėl patirto ieškovų spaudimo ir įtampos jis nusišovė palikdamas priešmirtinį raštelį.

„Vėliau, remdamiesi dokumentais, teismai konstatavo, kad ieškovų įsivaizduojami ir realūs nuostoliai gerokai skyrėsi, o Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovai nebuvo visiškai sąžiningi, – sako Evaldas Rapolas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ partneris. – Be to, buvo aiškinamasi, kokiu pagrindu buvo sudaromi sandoriai – „Mitniją“ valdė ne tik vadovas, bet ir valdyba, kurios narių sprendimai lėmė dalį patirtų nuostolių.“

Daugybė teismų, išnagrinėję „MG Baltic“ valdomos bendrovės ieškinius buvusiam vadovui ir jo teisių paveldėtojai, priteisė atlyginti beveik 978 tūkst. Eur žalą, t. y. 8,5 karto mažiau, nei buvo prašoma. Lapkričio 4 d. Lietuvos aukščiausiasis teismas netenkino naujų „Mitnijos“ reikalavimų ir paliko ankstesnių teismų priteistas sumas. Beje, didžiausia dalis priteistos sumos – apie 620 tūkst. Eur – yra už UAB „Salvyda“ akcijų įsigijimą, kuriam pritarimą davė „Mitnijos“ valdyba ir jos pirmininkas Raimondas Kurlianskis, šiemet dėl įtarimo kyšininkavimu iš pareigų pasitraukęs „MG Baltic“ viceprezidentas. Pastarasis ne kartą minimas ir sisteminio spaudimo A. Gureckiui schemoje.

Beje, „MG Baltic Investment“ ieškinį Vilniaus apygardos teismas buvo pilnai atmetęs, o Lietuvos apeliacinio teismas šią bylą sustabdė. Advokato teigimu, kadangi žala „Mitnijai“ atlyginta, „MG Baltic Investment“ ieškinį prašoma pilnai atmesti.

Papildoma informacija: pridedame Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. ir Lietuvos aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis bei advokato Evaldo Rapolo susistemintus bylos rezultatus ir sisteminio spaudimo A. Gureckiui schemą.

V. Gureckienė: “Mano vyras žuvo neatlaikęs D.Mockaus ir teisėsaugos reketo”

Laisvas laikraštis, 2010 m. spalis

Birželio 29 d. savo namuose nusišovė buvęs vienos didžiausių statybos bendrovių „Mitnija“ vadovas 59 metų Antanas Gureckis. Jis nusižudė kratą dariusių policininkų akivaizdoje. Jo žmona Violeta Gureckienė interviu LL sakė, kad vyras neišlaikė teisėsaugos ir garsaus koncerno “MG Baltic” savininko Dariaus Mockaus reketo. D.Mockus nupirko iš A.Gureckio “Mitnijos” akcijas, tačiau vėliau pareiškė jam 77 mln. litų ieškinį dėl neva patirtos žalos. Areštuotas visas šeimos turtas, pasamdyti prokurorai iškėlė baudžiamąsias bylas visiems Gureckio šeimos nariams.

D.Mockus, kuriam priklauso tokios įmonės, kaip LNK televizija ir “Stumbras”, kaltino A.Gureckį neefektyviu valdymu. Tačiau jo žmona teigia, kad šeima turi visus protokolus, kurie įrodė, kad sprendimus, dėl kurių kaltinamas A.Gureckis, priimdavo D.Mockaus paskirta “Mitnijos” valdyba. “Aš manau, kad prokurorai atvažiavo daryti kratos tik todėl, kad norėjo paimti tuos įrodymus, įrodančius, kad mano vyras nekaltas dėl šių kaltinimų”, – sakė moteris. Nors Gureckių namuose prokurorams nepavyko rasti jiems reikalingų dokumentų. Tačiau pareigūnai A. Gureckiui liepė ruoštis kelionei – jį atvežti liepė Vilniaus apylinkes prokuratūros prokuroras Mindaugas Ražanskas.

Visai Gureckių šeimai – vyrui, žmonai, dukrai ir žentui prokurorai prigamino baudžiamųjų bylų dėl sukčiavimo, kurių turinys net stebina savo kvailumu – pvz., Gureckio dukra kaltinama tuo, kad 2004 m., dirbdama “Mitnijoje”, “per brangiai” nupirko vieną žemės sklypą Kaune. Nors tuo metu žemė kainavo tiek, o ne trigubai pigiau, kaip dabar.

Pasak R. Širvio, jo kolega advokatas Artūras Bauža, atstovavęs A. Gureckiui baudžiamojoje byloje, paskambino prokurorui ir bandė susitarti, kad jo klientas pats atvyks į prokuratūrą Vilniuje trečiadienį. Tačiau M. Ražanskas atsakė, jog A. Gureckis turi būti atvežtas neatidėliojant, nes jį ketinama suimti. Ši žinia verslininką sugniuždė. Netrukus, būdamas tame pačiame kambaryje, kur buvo ir policijos pareigūnai, A. Gureckis išsitraukė savigynai įsigytą revolverį ir nusižudė šūviu į širdį. Violeta Gureckienė atsakė į LL klausimus:

– Kodėl įvyko ši tragedija?

– Mano vyras statybų versle yra jau 15 metų – prieš tiek laiko jis įsteigė UAB „Mitnija“. Visus tuos metus jis dirbo labai daug ir visus uždirbtus pinigus investavo į „Mitniją“. Net šitą namą, kuriame gyvename, mes nusipirkome prieš penkis metus, prieš pat parduodant akcijas D.Mockui. Nors buvome įsigiję nekilnojamojo turto, tačiau daug pinigų niekada neturėjome, nes vyras visą pelną investuodavo į verslą. „Mitnija“ buvo nusipirkusi pačią geriausią statybinę techniką, ir bendrovės pardavimo tarpininkas Jonas Tamulis po sandėrio mums pasakė, kad dabar, kad „Mitnija“ pastatė Kauno „Akropolį“, Antanas galėjo po metų gauti daug daugiau už įmonę. Tačiau „MG Baltic“ pasiūlymas mano vyrui buvo labai neblogas – 60 mln. litų už akcijas, atmetus tarpininką, vyrui liko 53 mln. litų. Mes su vyru ir pagalvojome – mums jau 55 metai, kodėl turime taip sunkiai dirbti? Norėjosi ramesnio gyvenimo, todėl ir pardavėme verslą. Neturėjome politinio užnugario, nors vyro verslo partneris Kęstutis Mikėnas, turėjęs 17 proc. „Mitnijos“ akcijų, šiuo metu Kauno tarybos narys. Tačiau K.Mikėnas po sandorio tapo D.Mockaus bičiuliu, ir jam kažkodėl baudžiamos bylos nebuvo iškeltos. Kadangi mes metalo konstrukcijų gamybos cecho UAB „Salvida“ akcijas pardavėme, ir už tai mums buvo iškelta baudžiamoji byla, šitas draugas K.Mikėnas už cecho akcijas gavo milijoną litų, o mano dukra – tik 15 tūkst. litų, tačiau jo turtas neareštuotas, jo byloje nėra, o mano dukrai iškelta byla. Šis cechas veikė šalia „Mitnijos“ ir gamino visas reikalingas metalo konstrukcijas. Ir D.Mockaus patarėjas Raimundas Kurlianskis sakydavo, kad jeigu mes visą tą „Mitniją“ su cechais ateityje parduosime eurais, tai tu įsivaizduoja, kokia tai jėga. Mano vyras buvo visaip skatinamas, labai stengėsi, kad D.Mockus ir jo draugeliai būtų patenkinti. „Mitnija“ pastatė Kauno „Apkropolį“ jau tada, kai įmonės akcijas buvo įsigijęs „MG Baltic“, taip pat pastatė ir Molėtų observatoriją ir kitus objektus. „Mitnija“ už šiuos darbus gavo du medalius, o pats D.Mockus užrišo ant kaklo mano vyrui ordiną laive, tuo metu plaukiančiame į Angliją (rodo nuotraukas). Taip mes ir susigundėme tuo D.Mockaus pasiūlymu, ir tik vėliau supratome, kad jo esmė visai kita. Mus jau seniai stebėjo rinkoje, kadangi „Mitnija“ tuo metu turėjo daug nekilnojamojo turto, ir buvo labai išpuoselėta turtinga įmonė. Įmonėje dirbo 600 žmonių, ir kai tik mus nupirko, Raimundas Kurlianskis, „SBA koncerno“ viceprezidentas, mūsų paklausė, ar mes turime politikų užnugarį? Mano vyras atvirai pasakė, kad neturi, nes tikėjosi, kad galės ir toliau sėkmingai dirbti su D.Mockaus koncernu. Praėjus keliems metams po akcijų pardavimo mano vyras pagal susitarimą net atpirko 10 proc. „Mitnijos“ akcijų. Tai padarė nepasitaręs su šeima, nes mes nenorėjome, kad jis veltųsi į tą verslą, nes viešoje erdvėje jau pamatėme, kas mus nupirko. Kai tik žinia apie „Mitnijos“ akcijų pardavimą D.Mockui buvo paviešinta, internete pasirodė komentarai – „Antanai, bėk, tave nupirko banditai“. Kai nuėjome į bendrus renginius, AB „Stumbro“ darbuotojai jo paklausė – kur tu patekai? Ir kiti dalykai, kurie vyko jau mums kartu dirbant, kėlė daug abejonių. Pvz., mano dukrai, kuri buvo „Mitnijos“ komercinio skyriaus vadovė, buvo siūloma pas notarą duoti „otkatą“ – jeigu parduosi įmonės pastatytą naują namą, tai mums parneši dalį. To prašydavo advokatė Žemkauskienė ir tas pats R.Kurlianskis. Kuo gi mes esame kaltiname šiose baisiose bylose? Gal man reikia pradėti nuo pat pradžių – „Mitnijos“ pardavimo sutartyje yra numatyta, kad sprendimus priima valdymo organas – įmonės valdyba. R.Kurlianskis yra valdybos pirmininkas, o advokatė Žemkauskienė ir mano vyras buvo valdybos nariai. Ir visi sprendimai, kurie buvo priimami įmonėje, buvo priimami valdyboje, už juos pasirašė visi valdybos nariai. Dabar už tuos sprendimus mūsų šeimai ir buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Ir didelė laimė, kad mes turime tų valdybos sprendimų protokolus, todėl galima įrodyti, kad sprendė ne vienas mano vyras, bet visa valdyba. Todėl, mes manome, ta krata mūsų name ir buvo padaryta – prokurorams reikėjo paimti visus dokumentus, kuriuose paminėta „Mitnija“, ir tuo laiku, kai mano vyras dar dirbo generaliniu direktoriumi. Nes jie pamatė, kad bylos ir ieškiniai bliūkšta – todėl prokurorai bandė paimti tuos posėdžių protokolus. Pvz., UAB „Salvida“ pardavimas – ta pati Žemkauskienė už sandėrį gavo 141 tūkst. litų už tai, kad parengė pardavimo dokumentus, tačiau Antanas Gureckis ant sutarties nepasirašė, vengdamas interesų konflikto. Ant sutarties pasirašė Žemkauskienė ir Kurlianskis, tačiau mano vyras – ne. Už tai jam iškelta byla. Tačiau jie nesitikėjo, kad mes turime visus tuos dokumentus, kurie pilnai įrodo mūsų nekaltumą.

– Kitaip tariant, sprendimus priimdavo „Mitnijos“ valdyba, o atsakomybę už juos užkrovė vienam jūsų vyrui?

– Taip, visuose ieškiniuose rašo, kad jis sprendimus priimdavo vienas.

– O gal tie valdybos sprendimai yra kažkuo nusikalstami, kad dėl jų keliamos bylos?

– Kuo jie nusikalstami? Galiu papasakoti vieną pavyzdį – vieną bylą iškėlė Kauno apygardos sausio mėn., pareiškė ieškinį dėl 21 mln. litų neva padarytos žalos. Ir kartu pasiūlė ateiti tartis. Po savaitės, kadangi mes neatėjome tartis, „MG investment“ (įmonė, sukurta specialiai „Mitnijai“ valdyti) Vilniaus apygardos teisme pareiškė mano vyrui jau virš 40 mln. litų ieškinį dėl tų pačių spendimų, kurie jau nagrinėjami Kaune. Ieškinys pateko pas Vilniaus apygardos teismo teisėją Šarūną Račkauską (skandingai pagarsėjusio policijos gen. komisaro pavaduotojo Visvaldo Račkausko brolį – aut. pastaba), kuris iš karto uždėjo areštą visoms mūsų sąskaitoms ir turtui. Kartu „MG Investment“ dėl tų pačių dalykų iškėlė ir baudžiamąsias bylas. Tačiau tuo pačiu metu mano vyrui buvo nuolat kartojama – eik tartis.

– Įdomu, koks būtų tokių derybų objektas?

– Mano vyras buvo susitikęs ir su D.Mockumi, ir su R.Kurlianskiu, ir su D.Raulinaičiu. Kai prasidėjo tos nesąmonės, mano vyras bandė skambinti D.Mockui, tačiau tas nekėlė ragelio, o paskui mes supratome, kad turime poėdžių protokolus, todėl ginsimės, kiek galėsime. Nes turime ir dokumentus, ir liudininkus. Per tą patį Joną Tamulį mums buvo pasakyta, kad reikia derėtis. Kai advokatai pamatė „MG Baltic“ ieškinius, tai pasakė labai aiškiai – tai turto prievartavimas stambiu mastu. Dėl to turto prievartavimo žuvo žmogus, mano vyras. Antanui patiko D.Mockus ir jo kompanija, nes jis nežinojo, kas tai per kompanija. Mano vyras visą gyvenimą ramiai dirbo, ir nežinojo, kad Lietuvoje yra tokia baisi jėga. Ir labai slapta, nes daugelis žmonių apie „MG Baltic“ dabar kalba labai tyliai. Likę „Mitnijos“ darbuotojai su mumis bijo net telefonu kalbėtis. Beveik visus juos išvarė iš darbo, ir tą dieną, kai vyko krata mūsų namuose, kai kurie važiavo liudyti, pilni baimės. Vienas jų man prisipažino, kad jeigu jis neliudys prieš mano vyrą, tai jį patį areštuos. Prokurorai tą dieną vykdė akciją – vieni kratas atliko pas mus, kiti – UAB „Statybos kryptyje“, kur dirba žentas, dar treti iš „Mitnijos“ autobusiuku vežė žmones į Vilnių, kad skųstų mano vyrą. Neabejoju, kad jis po kratos būtų pasodintas į kalėjimą. Labai įdomūs ir ieškiniai – teisėjas Š.Račkauskas, vos gavęs D.Mockaus ieškinį, iš karto areštuoja mūsų sąskaitas, parašęs: „su teise mokėti ieškovui“. Nors Mockaus pretenzijos net nepradėtos nagrinėti. Mums ne vienas žmogus siūlė priešintis ‚MG Baltic“, nes neva visas jų turtas užgyventas tokiais metodais.

– Jums tereikėjo pasisamdyti gerą advokatą, ir jis būtų apgynęs nuo D.Mockaus pretenzijų?

– Jie kažkaip apdoroja tuos mūsų advokatus. Advokatė Žukauskienė, kuri iš pradžių gerai rašė skundus, dirba su Gradauskienė, o  ši – su Žemkauskiene dirbo Riomerio universitete. Kur tik mes nesikreipėme – kokius raštus rašėme prezidentei, tačiau niekas nepadėjo. Įsivaizduokite – mano vyras pardavė savo įmonę už 57 mln. litų, ir vėliau ji nešė D.Mockui didžiulius pelnus. Paskui prasidėjo baisūs dalykai, kaip prie Stalino laikų.

– Kaip konkrečiai jūsų vyras padarė žalė D.Mockui?

– Bet kokiais dalykais – pvz., pardavė savo automobilį įmonei tam, kad galėtų važinėti firmos mašina. Kurlianskis jam pats pasakė – parduok įmonei mašiną, leidžiu ją parduoti už 240 tūkst. litų. Tačiau mano vyras nesutiko  – pasamdė vertintojus, kurie jo mašiną įvertino 170 tūkst. litų, ir už tiek pardavė. Dabar dėl šio sandėrio iškelta baudžiamoji byla. Ką tik nedarė mano vyras, viskas buvo įvertinta kaip žala „MG Baltic“. Ir visi D.Mockaus ieškiniai patenka pas teisėją Šarūną Račkauską, kuris pasiėmė ir iš Kauno bylą. Kai Antanas nuėjo pas prokurorą Kęstutį Betingį, tai tas pasakė: „Antanas, man tavęs labai gaila, tačiau prieš tave yra struktūra“, patapšnojo per petį ir liepė eiti tartis. Tada Antanas susirado D.Mockų, sutarė susitikti Vievyje kovo mėn. Vyras man pasakojo, kad D.Mockus prieš jį atsisėdo ir pradėjo šaukti – „tu mane apvogei“. Paskui pašoko ir sako: „Tarkis su Kurlianskiu“. Žentas gali paliudyti, kad buvo toks pokalbis.

Antanas po kiek laiko vėl Vievyje, kavinėje „Keturi metų laikai“ susitinka su Kurlianskiu. Pastarasis Antanui taip sakė: „Tu mane labai pavedei, aš tave pasodinsiu į kalėjimą 6-8 metams, tampysiu po teismui 3 metus, ir perimsiu visą tavo turtą“. Tie jo žodžiai pilnai išsipildė – mūsų visai šeimai iškeltos bylos. Net ir po vyro mirties jie nesiliauja mūsų toliau terorizuoti, iškėlė bylas mano dukrai.

– Tačiau Kurlianskis, matyt, norėjo pasakyti, kad gal galima išsipirkti nuo visų tų nelaimių?

– Jis mano vyrui pašokęs sakė: „Siūlyk“. Tačiau aš supratau – jeigu mes pasiūlome nors kiek pinigų, iš karto tampame kalti. Jie tada atsiims civilines bylas, kurių turinys ir taip tuščias, jie nieko nelaimės, ir ramiausiai kurpia mums baudžiamas bylas. Matytumėte, kaip prieš vyro mirtį jie apraizgė mano dukrą. Jūs net nesivaizduojate, kas čia vyksta. Ir viską atlieka grupėje – vienas prokuroras Zenas Leonavičius bei prokuroras Betingis, kuris išeidamas nuėmė areštą nuo Kurlianskio ir Žemkauskienės turto, nepaisant to, kad jie priėmė sprendimus kartu su mano vyru. Rašau skundus Generalinei prokuratūrai, ir prokuroras Burokas man atrašo, kad tai visai normalu ir nieko nusikalstamo. Ir net po vyro žūties jie vaizduoja nieko nematantys. Viską organizuoja grupelė žmonių.  Mano bylą perskaitė gal dešimt advokatų, ir visi jie pasakė, kad dabar jiems aišku, kas čia dedasi – vyksta atviras turto prievartavimas. Jie nuperka įmonę, jos darbuotojai dar jiems padirba, uždirba daug pelno, o paskui su jais susidorojama. Mano vyras iš darbo išėjo 2009 m. gegužę, o bylą jam iškėlė 2010 m. sausį. Tuo metu „Mitnijai“ jau vadovavo D.Mockus, kuris į vadovus paskyrė Minelgą…Civilinėse bylose skundus nagrinėja toks Šarūnas Račkauskas, kuris mums, kaip didžiausiems Lietuvos nusikaltėliams, priėmė tokias nutartis – atimti automobilius ir pastatyti juos Mockaus aikštelėje, apriboti turtines teises ir sąskaitas. Jie pradėjo tikrinti mūsų giminių turtą, areštavo sąskaitas prieš kelis mėnesius, reikės patikrinti, gal jos jau tuščios. Aš net galvoju, kad prokurorai specialiai atvyko daryti kratos, kad mano vyras nusižudytų, man visokių minčių lenda į galvą. Nes mūsų turtas padalintas, jeigu Antanas pasirašo, tai jo dalis iš karto prapuola. Mane net po vyro mirties tą pačią dieną pagąsdino Petrašiūnų policijos komisaras Kvietkauskas, po to, kai kreipiausi į Telyčėną. Aš nežinau, iš kur tokia neapykanta, ir kas čia vyksta.

– Tačiau ar „MG Baltic“ su visais savo partneriais taip elgiasi, ar tik su jumis?

– Ne, mes ne išimtis. Prisiminkite, kas vyko su Grigu ir „Mineraliniais vandenimis“, su Bieliausku. Man žurnalistai davė medžiagą apie D.Mockų, aš net bijau skaityti.

– Tačiau koks šioje istorijoje prokurorų vaidmuo?

– Betingio? Jis ant bylos parašė tokią pastabą: „Imtis visų galimų priemonių prieš mus“. Iškelti civiliniai ieškiniai prieš mus yra didžiulis nusikaltimas. Visos trys bylos keliamos iš tų pačių ieškinių. Mes su dukra greičiau pamatėme, kas ten per žmonės, nors mano vyrui iš pradžių Mockus patiko. Tačiau vėliau Antanas ėmė bijoti šių žmonių, nes dar pernai vasarą, kai Antanas atvažiavo į susitikimą su Mockumi, jam tiesiai šviesiai buvo pasakyta: „Nešk penkis milijonus“. Šiuo metu prokurorė Genė Ramanauskienė atlieka tyrimą byloje dėl privedimo iki savižudybės, ir aš joje daviau parodymus apie tai, ką kalbėjo R.Kurlianskis, D.Mockus, ir kiti. Apie tai, ką mes patyrėme, kaip Romanas Raulinaitis persekiojo Antaną, ir jam grasino. Antanas buvo labai sutrikęs, ir vis manęs klausinėjo, ar šeimai bus geriau, jeigu jo nebeliks. Apie tai, kad toks Artūras Martišauskas mano vyrui pastoviai vežiojo maisto papildus iš Baltarusijos, iš vyro mašinos išmečiau pilną maišą tų papildų. Apie tai, kad mūsų turtas per trejus metus buvo patikrintas per Registrų centrą – aut. pastaba) 700 kartų, o mano dukros – 500 kartų. Mes pardėjome nemažai ikiteisminių tyrimų prieš tuos žmones – Mockų ir Minelgą. Pasirodo, kad po mano vyro į „Mitniją“ atėjo direktoriauti visai ne statybininkas, o teisininkas Minelga. Ką jis gali suprasti apie statybas ir ką gali gero nuveikti įmonei? Per tą laiką, kai Antanas išėjo iš „Mitnijos“, įmonės turtas buvo išslapstytas į dukterines įmones, todėl aš labai noriu, kad būtų padarytas auditas, kur dingo bendrovės turtas nuo 2009 m. gegužės, kai jis išėjo iš darbo. Antaną labai terorizavo. Net tą pačią dieną, kai jis nusišovė, mūsų namuose buvo labai negražių dalykų. Petrašiūnų policijos komisaras Kvietkauskas, kuris visą laiką iki tol trynėsi aplink mano vyrą, apsimetęs draugu, atėjo su glėbių žvakių ir prie giminaičių pasakė: „Na, kuris dabar būsite namų kampas – ar žentas, ar Violeta? Blogai nusišovė tavo vyras. Reiškia šauti sau į galvą, o ne į širdį. Po tokio šūvio jis dar 20 minučių buvo gyvas“. Kai atėmiau iš komisaro degtinę, jis manęs paklausė: „O tu namo vieno nebijai palikti?“. Tada ir parašiau laišką komisarui Telyčėnui. Tačiau to dar negana – Kvietkausko draugas iš Santakos komisariato atsiuntė man įteikti šaukimą į apklausą vidurnaktį. Kai man buvo taip nesaugu. Kodėl Mockus kelia tokio dydžio ieškinius? Manau, kad jie paskaičiuoti pagal tai, kad kai mano vyras pardavė akcijas, ir už jas dar valstybei sumokėjo mokesčių 8 mln. litų, tai jam su visu nekilnojamuoju turtu liko tik pusė to, ko nori D.Mockus. Reiškia, kad net visą atidavę, mes dar Mockui liekame skolingi apie 30 mln. litų. Mano dukrai pasisekė nuo advokatų stalo pasiimti melagingus dokumentus – viename rašte rašoma, kad tu neva pats pasiėmei plytas, kitame rašte Minelga rašo, kad tos pačios plytos nukeliavo pas kitą žmogų, ir tuo pagrindu mano dukrą kviečia pas policijos tyrėją. „Mitnija“ dar 2008 m. pateko į daugiausia mokesčių Kaune sumokančių įmonių sąrašą – sumokėjo net 23,5 mln. litų, tačiau paskui nė viena valstybinė institucija piršto nepajudino, kad Antanas liktų gyvas. Kiek jis turi apdovanojimų, o Mildažytės „Bėdų turgui“ aš iš savo pinigų esu paaukojusi 100 tūkst. litų.

– Tačiau nejaugi jūsų vyras, buvęs verslininkas, gyvenime daug visko patyręs, nebandė gintis nuo tokio reketo?

– Jo niekas neginė. Net ir tie, kurie buvo jo draugai, jį pamiršo. Čia veikė grupelė draugų – jeigu mūsų bylą kas išaiškins, pamatys, kad čia veikė grupė prokurorų teisėjų ir prokurorų. Nes viską, ko prašo Mockus, jie priima, o visus mūsų prašymus atmeta.

– Taip, nes tie teisėjai ir prokurorai, matyt, iš tos aferos gauna savo dalį?

– Taip, nes viena advokatė man atvirai siūlė – ji sakė, kad susitars su teisėju, kad vieną kartą jis man palankiai išspręs klausimą, kitą kartą – Mockui. Ir tokius sprendimus priims tas pats žmogus. Vieną dieną aš jam nunešu, tai jis man padeda, kitą dieną – anie, tai teisėjas jiems padeda. Ir t.t. Tačiau mano vyras pasakė: „Mes „MG Baltic“ neperpirksime. Kam mums nešioti tuos kyšius?“. Ir ne vienas mums tai pasakė: „Čia padarytas nusikaltimas, tačiau dabar Lietuvoje tokia tvarka ir verslas“. Advokatai tokių bylų turi ne vieną, tačiau mūsų ieškinių sumos yra baisios.

– Kitaip tariant, pinigai išmušinėjami teisėsaugos rankomis?

– Žinokite, kaip čia viskas purvina, kiek mes susilaukėme grasinimų.

– O kokių nors politikų pagalbos ar sulaukėte?

– Rašėme ir Anušauskui,ir Šedbarui, kuris atvirai pasakė, kad mūsų rašto nei matė, nei girdėjo, nors jis yra užregistruotas. Apie tai atvirai pasakė tik „Lietuvos ryto“ televizija. Vienas advokatas Baukšas man taip pasakė: „Jie palaikė jus silpnais varžovais, nes jūs esate Kaune, ne Vilniuje, neturite „stogo“ politikoje, todėl pagalvojo, kad su jumis neverta net terliotis teismuose, užteks prokurorų, kurie jus sutvarkys“. Aš tai ne vieną kartą sakiau – pasiimkite tuos savo pinigus, tačiau palikite mano vyrą gyvą. Mes su juo nuo 19 metų kartu…(ima verkti). Kariuomenėje išbuvo Šiaurėje, aš jo laukiau, visą gyvenimą kartu nugyvenome. Aš be jo gyventi nemoku. Čia jie sušaudė ir mane…Dabar gyvenu tokiame varge, neturiu nė vienos dienos laisvos, tik popieriukus dėlioju, pas advokatus ir tyrėjus vaikštau. Dukrą vakar kvietė policijos tyrėja. Mes dantis sukandę tik visur einame ir atsimušinėjame. Ir su žiniasklaida mums nėra labai lengva, nes iš karto po tragedijos „Balsas“ norėjo parodyti apie tai reportažą, tačiau iš karto „Mitnijos“ vadovai jį užgniaužė. Kreipėmės į Tele-3, tai jie mums atsakė, kad nelabai žino to įvykio. Matyt, todėl, kad tų laidų prodiuseriai dirba ir Tele-3, ir LNK. Nenori pyktis su šeimininkais. Mes esame keblioje padėtyje, tačiau manau, kad eisiu iki galo. Kiek pelno mano vyras uždirbo Mockui – per kelis metus atidirbo tuos pinigus, kuriuos jam sumokėjo už akcijas. Juk „Mitnija“ pastatė „Akropolį“ – žinote, kokie buvo pelnai? Iki šiol „Mitnija“ dirba tuose objektuose, kuriuos surado mano vyras. Jeigu mes būtume nepardavę akcijų…Vyras toks energingas, jis visur surasdavo objektų, ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje. Jo laidotuvėse buvo net Marcinkevičiai (VP Market savininkai – aut. pastaba), nes jis su niekuo nekonfliktavo, o mokėjo su visais susitarti. Buvo neagresyvus ir nepiktas. Mus tas dalykas pražudė – kai Antanas pasirašė sutartį su D.Mockumi, tai jis sau pasirašė mirties nuosprendį. Nes jis man sakė matantis mintyse, kaip jį suima, pasodina į kalėjimą, ten kankina, o viską stebi ir juokiasi D.Mockus. Kai tik jis perėmė „Mitniją“, iškėlė jos apyvartą dvigubai. Todėl reikėjo daugiau technikos. Reiškia, blogai padarė, kad nupirko. Dabar galiu atvirai pasakyti – sudorojo mano Antaną, karste guli visai nekaltas žmogus, o niekšeliai, jį iki to privedę, kitą dieną sau ramiai tenisą žaidžia.

– Tai iš ko jūs gyvenate, jeigu visos sąskaitos areštuotos nuo sausio 31 d.?

– Reikia skolintis iš giminių ir draugų. Jie nori mus paraližuoti, kad neturėtume pinigų net advokatui sumokėti.

– Keista, kad ieškinys neišnagrinėtas, o areštas turtui iš karto uždėtas?

– Nuo sausio niekas nevyksta, sprendimus priima tik teisėjas Šarūnas Račkauskas, o mūsų skundus Apeliaciniame teisme nagrinėja ta pati sudėtis – Driukas, Milius ir Čekanauskaitė. Ir jie patvirtina viską, ką nutaria teisėjas Š.Račkauskas. „Lietuvos žiniose“ buvo rašyta, kad Markevičius, buvęs Teisingumo ministras, yra jų advokatas, nors D.Mockus ieškiniuose savo advokato niekur nerašo, tik sako, kad jo pavardę paskelbs, kai bus nagrinėjamos bylos. Čia vyko daug negražių dalykų – kažkokie saugumiečiai buvo Antaną susiradę sausio mėnesį, jam sakė, kad VSD reikia „kompromato“ ant D.Mockaus, nes jis neva pakenkęs jų vadui. Ir įsiūlė savo telefoną. Aš Antanui sakiau, kad mestų tuos numerius. Nors mes dažnai telefonu pakalbėdavome, kad turime prieš Mockų „kompromato“, ir visi prašo mūsų jį parodyti. O jo parodyti niekam negalime, ir jo mes net namie neturime, nes aš galiu žūti.

– Ko norėjo D.Mockus iš jūsų vyro, ar tik pinigų?

– Policijai ar perdaviau elektroninio pašto žinutes, kuriose „Mitnijos“ darbuotojai buvo raginami liudyti prieš Antaną. Turiu žinutes vienam žmogui, kur buvo rašoma, kad „Gediminai, susitiks su mumis, MG Baltic ieško tavęs“. Vienam darbuotojui, Feliksui Zinkevičiui, buvo siūloma 4 tūkst. litų už tai, kad ką nors sugalvotų apie Antaną. Kai „Lietuvos ryte“ pasirodė straipsnis apie mūsų šeimą, komentaruose pasirodė straipsnis apie tai, kaip Kaune reikia užvaldyti svetimą turtą. Viskas ten buvo parašyta apie mus. Mus pirmiausiai reikėjo privesti iki beprotybės. Mano vyras dar du mėnesiai iki kratos žinojo, kad bus areštuotas, tačiau aš jam sakiau, kad nesvarbu tie pinigai, svarbu, kad liksime gyvi, nes jeigu teisėjai gali priimti tokius sprendimus, tai mes nieko nepakeisime. Jeigu vyksta toks turto prievartavimas, reikia duoti. O kaip kitaip? Vienas žymus teisėsaugininkams mums pasakė, kad užmuša ir dėl mažesnių pinigų, tai ko čia norėti? Aš net bijau ryte pabusti, ir prisiminti, kad man teko išgyventi visą šį dalyką. Kitas žmogus man sakė apie D.Mockų: „Kur tik jis koją įkėlė, ten visi pražuvo“.

– Ar jūs jautėte, kad jūsų vyras gali kažką sau pasidaryti?

– Kai jis pabūdavo su manimi savaitgalį, aprimdavo, tik išeina į darbą, tuoj grįžta sugniuždytas. Jis kai ką nuo manęs pradėjo slėpti, kad aš mažiau pergyvenčiau. Nes ir aš labai dėl tų dalykų išgyvenau. Prokurorai paėmę septynis žmones iš „Mitnijos“, kurie melagingai paliudijo prieš mano vyrą, radę kažkokią tarpinę sutartį. Jie tikrino visus „Mitnijos“ objektus nuo 2004 m., ieškodami prie ko galima būtų prikibti. Tačiau tiems „liudininkams“ aš pasakiau, kad jeigu teisme įrodysiu, kad jie melagingai liudijo, iškelsiu už tai bylas. Tai vienas žmogus dukros prie vyro karsto atsiprašė, kitas verkdamas prisipažino, kad jis pasirašė, nes jam pakišo kažkokį dokumentą. Kai ateis laikas, visada atsiras tokių, kurie kaimynus veš gyvuliniais vagonais. Gal jie pavydėjo mums sėkmės, nes giminėje buvome gražiausia šeima, kai sueidavome. Rėmėme bažnyčią, visada šventėse pas mus būdavo kunigai.

– O D.Mockaus televizija LNK nieko nerodė apie šią tragediją?

– Ne, jie tyli. Visos normalios laidos iš LNK pabėgo į Tele-3. Aš dabar žiūriu serialą „Gedimino 11“, ir matau, kad po kiekvienu aktoriumi yra tikras veikėjas. Ir kai parodė apie „Leo Lt“, tai vienas veikėjų pasako taip: „Nacionalizavo tam, kad galėtų vėl privatizuoti“.

– P D.Mockus nesigyrė, kad remia premjerą A.Kubilių, ir jo pusėje valdžia?

– Ne, tačiau po prezidentės rinkimų D.Mockus pasakė, kad jis jokiu būdu nenori šiame poste matyti D.Grybauskaitės. Mockus pas mus svečiuodavosi, matė, kokia tvirta šeima, todėl visai šeimai ir iškėlė bylas – žentui, dukrai, man. Tyrėja tiria mano dukros bylą, ir klausia – o kodėl tų tais metais pirkai „Mitnijai“ tą sklypą taip brangiai. Nors tas objektas Kiškių gatvėje „Mitnijai“ atnešė  7 mln. pelno. Uždavinėja tokius tuščius klausimus, ir pati nežino, ko klausti. Tačiau bylą fakrikuoja.

– Žemės kaina yra pirkėjo ir pardavėjo susitarimo reikalas, prie ko čia policija, tai gali būti civilinio ginčo objektas?

– Taip, tačiau bylos keliamos. Po vyro mirties pas mus buvo atvažiavęs Marcinkevičius, kiek susidūriau, „VP market“ yra žymiai garbingesni, nei „MG Baltic“, nes visą laiką mokėdavo už darbą tiek, kiek sutardavo. O kai aš pradėjau lankytis „MG Baltic“ renginiuose, pamačiau, kad ten vyrauja vilkų, o ne žmonių santykiai. Pvz., suvažiuoja koncerno 10 įmonių vadovai, vis bijo net sveikintis, kol yra D.Mockus. Kai jis išvažiuoja, pradeda bendrauti. O D.Mockaus akys visada piktos, kaip žvėriuko.