Kaip nuslėpti sunkius nusikaltimus? Visada padės perspektyvi teisėja Rasa Paulauskaitė-Šiaulė

0


Aurimas Drižius
Man atrodo, kad baigiu perprasti tuos visus fokusus, kuriais teismas ir prokuratūra išvengia savo pareigos laikytis įstatymo ir kas advokatų tarpe vadinama „teisiniu banditizmu”.
Trumpai istorija tokia, kuri jau tikiu atsibodo visiems skaitytojams, tačiau kadangi šie banditai mane persekioja 15 metų už teisėtą veiklą, dar kartą ją priminsiu.
Teismai kriminalizavę spaudos darbą ir paskelbę tai sunku nusikaltimu.
Aš tai vadinu piktnaudžiavimu, nes įstatymai draudžia persekioti už teisėtą veiklą, ir tuo labiau taikyti cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia Konstitucija.
Žodžiu, įstatymas man leidžia kelti bylas teisėjams už piktnaudžiavimą, tačiau tada teismų mafiją ima ginti kita šios mafijos dalis – prokuratūros sistema.
Mat gen. prokurorė Grunskienė, gavusi skundą dėl teismų nusikaltimų, surašo „raštelį”, kad teisėjų darbas yra persekioti žurnalistus. Tokio raštelio negali skųsti teismui, nes tai tiesiog špargalkė:


Tada prašau pradėti bylą pačiai gen. prokurorei Grunskienei, primenu BPK 2 str. kuris numato prokuratūrai pareigą ištirti nusikaltimus.
Gavusi skundą dėl Grunskienės nusikaltimų, Grunskienė jį išmeta į šiukšlių dėžę, ir apsimeta, kad jo nebuvo. Po trijų mėnesių, negavęs jokio atsakymo, rašau teismui, kad įpareigotų prokuratūrą laikytis įsttaymo.
Mano skunde buvo prašoma teismo įpareigoti prokuratūrą laikyti įstatymo – sunkius nusikaltimus ištirti ne „rašteliais”, o nutarimais pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą.
Nurodžiau, kad gen. prokurorė Grunskienė, sunkius nusikaltimus ištirdama neskundžiamais „rašteliais”, piktnaudžiauja, neatlieka savo tarnybos pareigų ir klastoja dokumentus. Kadangi prokuratūra niekaip nereaguoja į mano skundą, prašiau teismo įpareigoti prokuratūrą elgtis taip, kaip numato BPK – priimti nutarimą dėl mano skundo.
Apylinkės teismo teisėja Paulauskaitė-Šiaulė (nuotr. aukščiau) atsisakė priimti mano skundą nagrinėti:

Nutartis priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 64 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 64 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato jo apskundimo galimybę.


Iš tiesų, BPK 64 straipsnis. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimas nurodo, kad : skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

Tačiau šioje istorijoje joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl teisėja Šiaulė negalėjo mano skundo nagrinėti BPK 64 str. numatyta tvarka.
Prašiau skundą nagrinėti BPK 168 straipsnio pagrindu. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 5 punktas nurodo, kad „Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka”.


BPK 439 straipsnis. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams nurodo, kad :
„1. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką”.
Todėl teisėjos Šiaulės nutartis yra skundžiama, ir teisėja tai puikiai žino. Jeigu nežino, ką ji veikia teisėjos pareigose?
Teisėjos Šiaulės nutartis ne tik skundžiama, tačiau ir visiškai nepagrįsta ir neteisėta, legalizuojanti sunkius nusikaltimus. Teisėja nieko nepasisakė apie savo pareigą teisiškai vertinti minėtus faktus.
Apie praktika sunkius nusikaltimus slėpti „rašteliais” pasisakė Vilniaus apygardos teismas nutartyje byloje Nr. 1S-107-1121/2024 :
„.. apygardos teismas negali vertinti pareiškėjo prašymo ir išspręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, nes tai nėra aukštesniojo teismo kompetencijos ribose.
BPK nuostatos imperatyviai įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti nutarimą dėl besikreipiančio asmens skundo, pareiškimo ar pranešimo, kuriais prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, o apygardos teismas vertina tik žemesniojo teismo priimto sprendimo dėl prokuroro nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Kadangi apylinkės teismas taip pat nenagrinėjo pareiškėjo skundo ir neperdavė prašymo nagrinėti BPK nustatyta tvarka, dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Aurimo Drižiaus 2024 m. sausio 9 d. prašymas grąžinamas nagrinėti prokuratūrai BPK įtvirtinta tvarka.

  1. Aukštesnysis teismas papildomai atkreipia dėmesį į įstatyminį reguliavimą, kuriuo remiantis tik ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo vertinimu, tokiu įstatyminiu reglamentavimu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras yra įpareigotas priimti nutarimą, kuriam keliami pagrįstumo, motyvuotumo, teisėtumo reikalavimai. Taip pat įstatymų leidėjas BPK nustatyta tvarka užtikrina asmenims galimybę tokį procesinį sprendimą apskųsti. Nagrinėjamu atveju palikus nenagrinėtą pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymą ir pateikiant informacinio pobūdžio atsakymą, kuriame išsamiau nebuvo analizuojamos faktinės aplinkybės ir nepateikiamas jų teisinis vertinimas, tik fragmentiškai nurodant, jog prašymas yra kartotinis, pareiškėjui atimama galimybė apskųsti tokį atsakymą ir tikėtis efektyvaus ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuratūros darbo, kuriuo būtų ginami asmens, visuomenės interesai. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į baudžiamojo proceso paskirtį, iš kurios išplaukia pareiga prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Todėl motyvuotai atsakyti į pareiškėjo prašymą, įvertinti faktines aplinkybes, galimų nusikalstamų veikų kontekste, galima tik išnagrinėjus prašymą ir priėmus BPK numatytą procesinį sprendimą”.
    Kadangi šioje byloje joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, prokuratūra ignoruoja įstatymo reikalavimus ir neatlieka savo pareigos, skundus dėl sunkių nusikaltimų tiesiog meta į šiukšlių dėžę, ir tai legalizuoja teisėja Šiaulė, prašau teismo panaikinti skundžiamą nutartį.
    BPK 2 str. nurodo prokuratūrai pareigą ištirti nusikaltimus, o 168 str. – priimti motyvuotą nutarimą.
    Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias