Kaip visas Vilniaus apygardos teismas tapo organizuotu nusikalstamu susivienijimu?

0

Valdant Daliai Grybauskaitei, visa teismų sistema virto kloaka, kurioje taip vadinami teisėjai nesilaiko jokių įstatymų, o visas savo klastotes nagrinėdami bylas pridengia savo „nepriklausomybe”.

Tiesa, įstatymas numato teisėjų nepriklausomybe nuo bet kokio išorinio valdžios spaudimo ar reikalavimo priimti vieną ar kitą sprendimą, tačiau įstatymas aiškiai nurodo : „teismas priima sprendimus pagal LR įstatymus ir Konstituciją”.

Tas teisėjų banditizmas pasiekė tokį lygį, kad advokatai, nebegalėdami apginti savo nekaltų klientų, nuleidžia rankas. „Kuo daugiau susiduriu su teismais, tuo daugiau problemų matau teisingumo vykdymo srityje”, – taip man sakė vienas garsus advokatas, kuris jau seniai prarado viltį, kad teismai kada nors ims laikytis įstatymų.

Kaip sakė Antano Kandroto advokatas Stasys Zabita : “Teismų sistemą Lietuvoje sugriovė KGB statytinė Dalia Grybauskaitė”

Kaip Vilniaus apygardos teismas tapo organizuotu nusikalstamu susivienijimu?
Aurimas Drižius
Gen. prokuratūrai
Pranešimas apie organizuotą nusikalstamą susivienijimą teismų sistemoje

Nusikaltimų chronologija:

  1. 2023-09-08 kreipiausi skundu į taip vadinamą gen. prokuratūrą (skundas pridedamas) dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Bartkaus (nuotr. viršuje) nusikaltimo – piktnaudžiavimo.
    Nurodžiau, kad 2023-08-09 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus nusprendė atleisti nuo atsakomybės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovę Gražiną Ramanauskaitę už tai, kad ji neturėdama jokio pagrindo, du kartus už tą patį tariamą pažeidimą nutarė uždaryti mano administruojamą interneto portalą www.laisvaslaikrastis.lt.
  2. Tai yra pagal matyt valdžios nurodymą Ramanauskaitė nurodė uždaryti portalą laisvaslaikrastis.lt – neva jis skleidė melą ir dezinformaciją. Teismas išnagrinėjo Ramanauskaitės pretenzijas mūsų neįspėjęs ir neinformavęs, neleidęs pateikti atsiliepimo, ir nurodė portalą uždaryti.

Praėjus keturiems mėnesiams, Ramanauskaitė dar kartą kreipėsi į teismą su tuo pačiu raštu, nurodė tuos pačius portalo straipsnius, ir „teismas” dar kartą uždarė portalą, vėlgi „už akių”. Tiesa, jokio melo šiuos straipsniuose nebuvo, o buvo tik JAV karininko Scott Ritter pateikta nuomonė ir įrodymai, kad skerdynes Bučioje surengė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vėliau dėl to apkaltinusios rusus:

Tačiau teismas patenkino ramanauskaičių pretenzijas ir nurodė uždaryti portalą.

Nors įstatymai numato, kad atsakovas turi teisę pateikti atsiliepimą ir gintis nuo ramanauskaičiu teroro, tačiau teismas išnagrinėja bylas „už akių” ir nusprendžia, kad laisva spauda turi būti uždaryta.


  1. Nurodžiau, kad įstatymai nesuteikia teismams įgaliojimo atleisti nusikaltėlius nuo atsakomybės, ir teisėjai neturi įgaliojimo du kartus už tą patį tariamą pažeidimą bausti LR piliečių. Nurodžiau, kad piliečių persekiojimas už teisėtą veiklą, net du kartus kreipiantis į teismą už tą patį tariamą pažeidimą, kurio nebuvo, ir kuris buvo tik Ramanauskaitės haliucinacijose, yra piktnaudžiavimas.
    Piktnaudžiavimas yra baudžiamas pagal BPK. Tačiau LR teisėjai ne tik kad nesilaiko LR įstatymų, tačiau juos nuolat pažeidinėja. Todėl tokia pseudoteisėjo veikla yra tas pats piktnaudžiavimas, kuris turi būti persekiojamas pagal LR įstatymus.
    Nurodžiau, kad ŽEIT vadovė Ramanauskaitė du kartus kreipėsi dėl tariamo to pačio administracinio pažeidimo, ir abu kartus Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuos prašymus patenkino „už akių”, atsakovams nieko apie tai nežinant ir jų neinformavus.
    Vilniaus apygardos teismo teisėjas Bartkus nurodė, kad visiškai teisėta du kartus bausti piliečius už tą patį neva padarytą administracinį pažeidimą. Prieš tai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Balkaitienė suklastojo savo nutartį, dėl dvigubo ir nepagrįsto nubaudimo nurodė, kad „atsakant į šiuos pareiškėjo skundo argumentus pažymėtina, kad jie paremti iš esmės tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne objektyviais duomenimis”.
    Nurodžiau, kad teisėja Balkaitienė suklastojo savo nutartį, nes įstatymas draudžia dvigubą nubaudimą, ir bet kokios manipuliacijos įstatymais yra piktnaudžiavimas. Teisėjas A.Bartkus legalizavo nubaudimą antrą kartą už tą pačią neva įstatymus pažeidžiančią veiklą.
  2. Paprašiau GP pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Bartkaus piktnaudžiavimo ir klastojimo, tačiau GP prokuroras Gintas Ivanauskas 2023-09-18 špargalke Nr. 17.2-2622 (kopija pridedama) man nurodė, kad teisėjai yra laisvi daryti bet kokius nusikaltimus, neva tai priskirta jų „darbinei funkcijai”.

  1. Tada kreipiausi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas teismo įpareigoti elgtis taip, kaip numato įstatymas. BPK 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad 1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
  2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
  3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui.
  4. Nurodžiau, kad GP atsisakė vykdyti savo pareigą surašyti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Remdamasis BPK 168 str. prašiau teismą įpareigoti taip vadinamą gen. prokuratūrą tinkamai reaguoti į mano skundą – priimti nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mano skundo, ir man jį persiųsti.
  5. Skundžiamu nutarimu teisėja Suchankienė atsisakė priimti nagrinėti mano skundą.
    Teisėja Suchankienė man vėlgi melagingai nurodė, kad „galimybės paduoti skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokuroro raštų, kuriais pareiškėjui atsakoma į jo pateiktą prašymą, pareiškimą ar skundą, baudžiamojo proceso įstatymai nenumato”.
    Tokia teisėjos Suchankienės nuomonė prieštarauja mano minėtam BPK 168 str., kuris aiškiai nurodo, kad gavęs pranešimą apie nusikaltimą, prokuroras priima nutartį pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Įstatymas, tai yra minėtas BPK 168 str. nenumato galimybės prokurorui atsisakyti tirti nusikaltimą parašant „raštelį”, todėl toks elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas.
    Tačiau tikrovė tokia, kad tiek teismai ir prokuratūra jau labai seniai virtusi organizuotu nusikalstamu susivienijimu, kuris jau seniai nepaiso jokių įstatymų. Parašydama „raštelį“, prokuratūra padaro pirmąjį nusikaltimą – suklastoja dokumentą, kadangi įstatymas aiškiai nurodo, kad prokuratūra turi surašyti „motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, o prokuratūra „įjungia durnių“ ir remiasi savo sugalvotu „prokuratūros darbo aprašu“.
  6. Tačiau prokuratūros „darbo aprašas” niekaip negali prieštarauti įstatymui – Baudžiamojo proceso kodeksui. O „aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, nes leidžia prokuratūrai sunkius nusikaltimus nurašyti neištirtus, parašant „špargalkę”. Tai, kad prokuratūros „darbo aprašas” tiesiogiai prieštarauja įstatymui, ir prokurorai juo naudojasi, kad galėtų išvengti savo pareigos ištirti sunkius nusikaltimus, padaro juos organizuotais nusikaltėliais.
  7. Prokuratūros darbo aprašas, kuriuo skundžiamoje nutartyje remiasi teisėja Suchanskienė, tiesiogiai prieštarauja įstatymui, tai yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą dėl nusikaltimo, prokuroras priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad sunkius nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo „rašteliais”. Prokuratūros aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip.
    BPK 1. str. nurodo, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
  8. Tai, kad prokuratūra atsisako tirti nusikaltimus „rašteliais”, o teismas atsisako įpareigoti prokuratūrą vykdyti įstatymus, tik patvirtina mano nuomone, kad tai viena organizuota nusikalstama gauja.
    Todėl visiškai nepagrįsta teismo nuomonė, kad prokuratūra gali slėpti nusikaltimus „rašteliais”, nes BPK labai aiškiai jiems nurodo tokiu atveju surašyti nutarimą, o ne „raštelį”.
    Melagingas ir teisėjos Suchanskienės išaiškinimas, kad „BPK 173 straipsnyje yra išvardinti ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje, kurie nesuteikia teisės ikiteisminio tyrimo teisėjui vertinti Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorų pasirašytus raštus ir savo iniciatyva įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą reaguoti į pareiškėjo skundą bei priimti procesinį sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių”.
    Yra kaip tik priešingai – BPK 173 straipsnis 7 punktas numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; 8) atlieka kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.
    Kodeksas įpareigoja prokuratūra priimti nutarimą, o ne raštelį.
    Negana to, teisėja Suchanskienė man nurodė, kad mano skundas dar ir neatitinka „bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui”.
    Nors skunde aiškiai aprašyta nusikaltimų chronologija – teisėjas Bartkus legalizavo dvigubą baudimą už visiškai teisėtą veiklą ir taip piktnaudžiavo, teisėja Suchanskienė apsimeta, kad to nesupranta.
    Remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 168, 173 ir 440 straipsniais, prašau panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
  9. Mano skundą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo pagarsėjusi bylų klastotoja teisėja Dabulskuyė-Raizgenė priėmė nutartį byloje Nr. 1S-337-932/2023 (kopija pridedama), kurią suklastojo.
    Tokiu būdu teisėja Dabulskytė-Raizgienė padarė nusikaltimą – suklastojo dokumentą, piktnaudžiavo ir neatliko tarnybos pareigos.
    Teisėja Dabulskytė-Raizgienė yra prisiekusi laikytis Konstitucijos ir įstatymų, ji vykdo teisingumą, nors iš tikrųjų vykdo sunkius nusikaltimus – tai, ką advokatai vadina teisiniu banditizmu.
    Įstatymas – BPK 168 str. 2 punktas aiškiai sako, kad 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.
    Šiuo atveju gavusi mano skundą dėl piktnaudžiavimo – neteisėto portalo laisvaslaikrastis.lt dvigubo uždarymo ir dvigubo taikymo administracinės atsakomybės už tariamą pažeidimą, kurio niekada nebuvo, ir turėdama pareigą laikyti įstatymų, teisėja Dabulskytė-Raizgienė neatliko savo pareigų, ir suklastojo savo nutartį.
    Ji nurodė, kad prokuratūros „rašteliai”, kuriais pastaroji atsisako tirti sunkius nusikaltimus, yra teisėti : „Pakartotiniai pareiškimai savaip interpretuojant konkrečių BK normų turinį, kurie yra grindžiami iš esmės jau ankstesniuose sprendimuose patikrintomis analogiškomis aplinkybėmis, tik nurodant kito teisėjo, prokuroro a r kitų asmenų vardus ir pavardes, nesudaro pagrindo juos nagrinėti BPK nustatyta tvarka”.

  1. Teisėja Dabulskyte-Raizgienė net surado paaiškinimą savo dokumento suklastojimui ir piktnaudžiavimui. Ji nurodė, kad neva rašyti „raštelius” prokurorams atsisakant vykdyti savo pareigas yra normalu ir teisėta, ir vėlgi kaip pagrindą nurodė „prokuratūros darbo aprašą”.
    Tai nesąmonė, ir teisėja puikia žino, kad „darbo aprašas negali prieštarauti įtatymui – tai yra tam pačiam BPK”.
    Dabulskytė nurodė, kad : ” Aukštesnysis teismas papildomai atkreipia dėmesį į įstatyminį reguliavimą, kuriuo remiantis tik ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 168 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismo vertinimu, tokiu įstatyminiu reglamentavimu yra užkertama galimybė asmenims skųsti bet kokius atitinkamų institucijų ar pareigūnų priimamus sprendimus, kadangi priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos nagrinėti tuos pačius klausimus iš naujo neribotą kiekį kartų ir tokiu būdu vilkinti procesą. Nurodytas įstatyminis reguliavimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad asmenų teisė apskųsti priimamus sprendimus nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju Aurimas Drižius apylinkės teismui padavė skundą ne dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o dėl prokuroro atsakymo į prašymą, kurio apskundimo galimybės nenumato BPK. Be to, ir pagal Aprašo 54 punkto nuostatas, kuriuo remiantis buvo pateiktas atsakymas, toks prokuroro atsakymas yra neskundžiamas. Taigi iš to seka išvada, kad prokuroro atsakymas negalėjo būti skundžiamas, dėl to žemesnysis teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį”.
    Tai žinomai melagingos aplinkybės, kurias sugalvojo pati Dabulskyte-Raizgienė, nes mano skunde buvo aiškiai pasakyta, kad prašau teismo laikytis įstatymo, ir tai nurodyta pačios Raizgienės nutartyje (jos pradžioje) : ” Pareiškėjas 2023 m. spalio 2 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas įpareigoti prokurorą tinkamai reaguoti į pareiškėjo skundą – priimti procesinį sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių”.
    Kaip jau minėjau, BPK 168 str. įpareigoja prokuratūrą priimti nutarimą, o ne neskundžiamą „raštelį”.
    Nurodžiau, kad Dabulskienės kolega, teisėjas Bartkus legalizavo dvibugą nubausimą už nepadarytą administracinį pažeidimą, tai yra padarė nusikalimą – piktnaudžiavimą.
    Ši nusikaltimą legalizavo prokuratūra, parašius „raštelį”, ir teisėjas Dabulskyte-Raizgienė, kuri nurodė, kad „raštelių” rašymas” atsisakant tirti nusikaltimus yra visiškai legalus veiksmas.
    Tokiu būdu teisėja Dabulskytė-Raizgienė piktnaudžiavo ir neatliko tarnybos pareigų.
    Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis skelbia: „baudžia­mo­jo proce­so paskirtis yra gi­nant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės in­teresus grei­tai, išsamiai ats­kleis­ti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nu­si­kals­tamą vei­ką padaręs asmuo bū­tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“.
    BPK 2 straips­nis expressis verbis įparei­go­ja „prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai pa­aiš­kėja nusikalstamos vei­kos požy­mių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numa­ty­tų prie­monių, kad per trum­piau­sią laiką būtų at­liktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“.
    Pa­gal BPK 168 straipsnio 1 dalį atsi­sa­kyti pradėti iki­teis­minį tyrimą galima tik šioje teisės normoje ex­pres­sis ver­bis nurodytais atvejais – „tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą vei­ką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straips­nio 1 dalyje nurodytos aplinkybės“.
    Lie­tu­­voje vy­rau­janti baudžiamojo proceso teisės doktrina visuose bau­džiamojo proceso teisės vado­vė­liuose pabrėžia legalumo (baudžia­mo­jo persekiojimo privalomu­mo) principą, kuris inter alia reiš­kia, kad Lie­tuvos ikiteismi­nio tyrimo pa­­­reigūnai ir prokurorai privalo pra­dėti ikiteisminį tyrimą dėl kiek­vie­nos paaiškėjusios nusikalsta­mos veikos ir ją ištirti. Viešajame dis­kur­se (ir ypač tame, kurį vysto baudžiamo­ji valdžia) itin mėgstama ar­gu­men­tuoti baudžiamosios at­sa­komybės (bausmės) ne­iš­ven­giamu­mo princi­pu. Api­bend­rinant šį tei­si­nį reguliavimą, galima daryti ka­tegorišką iš­­vadą, jog Lie­tuvoje iki­teisminis tyri­mas privalo bū­ti pra­dėtas visais atvejais, kai paaiškėja, kad in concreto ga­lėjo būti pa­­daryta nusi­kals­tama vei­ka. Lie­tuvoje ex lege negalima tokia situacija, kad bau­džia­mo­jo perse­kio­­­ji­mo instituci­joms yra žinoma – joms yra pranešta, kad in concreto galėjo bū­ti pada­ryta nusi­kals­­­­ta­ma veika, bet ikiteisminio ty­rimo dėl paaiškėjusios nusikalstamos veikos jos ne­pradeda. De­ja, šios procesinės teisinės nuostatos visa savo kategoriška galia yra skirtos tik bendruo­me­nei ir teisės studentams. Baudžiamojo persekiojimo institucijos nesijau­čia jomis susaistytos. Tiesa, bau­džiamojo persekiojimo institucijų vadovai ar pareigūnai jas prisimena ir iškilmingai pacituoja prieš televizijos kameras, kai stengiasi pateisinti savo veiksmus.
    BPK 173 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso nustatyta tvarka:
    7) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų;
    BPK 6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismas
  2. Baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai.
  3. Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
  4. Draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties.
    Šiuo atveju teisėjai nusprendžia, kad jie yra virš įstatymo, ir jiems neprivaloma jų laikytis. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas, nusikaltimas teisingumui.
    Teismų įstatymo 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą
  5. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
    3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas
  6. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai.
  7. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų.
    Kaip jau minėjau, teisėjai Dabulskytė-Raizgienė padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo, legalizuodama prokuratūros praktiką nuslpėti sunkius nusikaltimus parašant „raštelius”, o ne nutarimus, kaip nurodo BPK.
    Todėl prašau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Dabulskytės-Raizgienės ir Bartkaus nusikaltimų – piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo,
    Prašau priimti nutarimą, o ne sukeverzoti raštelį, kaip jūs priprate.
    Nejaugi jūs tikrai galvojate, kad niekada neteks atsakyti už savo darbus?

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias