Karo kurstytojai Vilniuje bailiai prisidengė gyvu vaikų skydu
Karo kurstytojai Vilniuje bailiai prisidengė gyvu vaikų skydu
2024 m. liepos 6-oji Vilniaus Vingio parke. Tautiškos giesmės dieną čia vyko respublikinė dainų šventė pavadinimu „Kad giria žaliuotų“.
Apėmė negera nuojauta pamačius, kad pirmoji ponia su sutuoktiniu buvo meistriškai įkomponuoti tarp choro dainininkų.
Galvoju, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Pamąstykite, kodėl? Per Tautiškos giesmės giedojimą žiūrovams buvo prievarta pasąmonėn diegiama svetimos tautos karių kraujo asociacija? Prisiminkime gerovės valstybės kūrėjo komentarą po skandalingo bučinio.
Paskui dar ta šimto ar pusšimčio metrų pločio tuščia (atlaisvinta nuo galvijų) a‘la koridos aikštė – tyčia surežisuota distancija tarp choristų minios ir „neliečiamųjų“ kapelos, tūnančios pirmojoje žiūrovų eilėje.
Tiek prisidirbta, kad paniškai bijota būti vėl nušvilptiems ar kitokių spontaniško minios protesto formų.
Matyt tuščia „koridos aikštė“, atlikusi nematomos tvoros funkciją, buvo suorganizuota tam, kad nė vienas žmogus ar grupė protestuotojų negalėtų netikėtai prisiartinti prie „neliečiamųjų“.
Niekšiškiausia Dainų šventės architektūros dalis buvo ta, kad nuo 21 val. iki koncerto pabaigos 1 valandą nakties arčiausiai šių bailiai besižvalgančių žmogystų buvo surikiuoti pulkai įkaitų – nieko pikta neįtariančių lietuvių vaikų choristų.
Atseit, net ir Kremlius neišdrįs vienu smūgiu nušluoti karo šauklių grupelės, uždengusios savo pigius kailiukus gyvu vaikų skydu. Vėl nuoroda į neišvengiamo karo nuojautą?
Liepos 6-osios naktį lietuvių vaikučiai nuoširdžiai dainuodami atidirbo valdžiai, kuri atsainiai pamynė šių vaikučių teises į priežiūrą, orumą ir poilsį. Šias teises gina ne tik įstatymai, bet ir tos pačios degradavusios valdžios ratifikuota tarptautinė Vaikų teisių apsaugos konvencija.
Taigi, per pačią masiškiausią mūsų tautos šventę spėta prispjaudyti į tūlo vaikelio nekaltą širdelę. Šventvagiška, bet kodėl gi monstrams turėtų rūpėti svetimų vaikų gerovė ir saugumas?
Man liežuvis neapsiverčia tai sakyti, bet galbūt mirties kultūros elitas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną tikėjosi išprovokuoti priešingą įvykių eigą?
Baisu pagalvoti apie tai, kad per išprovokuotą ugnį galimai tikėtasi įsiamžinti istorijoje arba garsiai nuskambėti patetiška gaida per natų padugnių sueigą.
Turiu teisę pasidalinti įspūdžiais ir pareikšti asmeninę nuomonę apie tai, kaip dabar atrodo žaliasis fašizmas.
Pagarbiai,
Rūtelė Žalialapė
