Kelią Neringoje pagal savivaldybės užsakymą nutiesę verslininkai padaryti atpirkimo ožiais
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo du asmenys ir viena bendrovė pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir saugomų teritorijų suniokojimo. Teismo sprendimu, nuteistieji privalės atlyginti savo veiksmais aplinkai padarytą 4,8 mln. eurų žalą.
Neringos savivaldybės administracijos vadovai Egidijus Šakalys ir Sigitas Šveikauskas teismui tvirtina, jog savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio Kuršių nerijos nacionaliniame parke suformavimo prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.
„Iniciatyvos nebuvo jokios, kad vežtų asfaltą, tik suderinta schema“, – antradienį teismo posėdyje teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius E. Šakalys, nagrinėjant bylą dėl milijoninės žalos suniokojus Kuršių nerijos nacionalinį parką.
„Keliukai, kur buvo numatyta schema, buvo vietomis nepravažiuojami. Jais naudojosi miškininkai, gaisrininkai. Pavasarį buvo kertamas miškas, buvo sugadinti, lengvosios mašinos pro miško kelią negalėjo pravažiuoti. Buvo kalbėta ir jie sutiko sutvarkyti. Mums reikėjo, kad būtų pravažiuojamas ir jis buvo pravažiuojamas“, – sakė E. Šakalys.
Anot jo, tvarkyti kelius formuojant aplinkkelius normali praktika, taikoma visoje Lietuvoje.

Kuršių nerija / Neringos savivaldybės archyvo nuotr.
Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjama mėnesio pradžioje atversta baudžiamoji byla, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimu padarant 5,6 mln. eurų žalą kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius.
Jie savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.
E. Šakaliui teisme antradienį antrino jo pavaduotojas S. Šveikauskas. Jo teigimu, rangovas, bendrovė „Akordas 1“, Taikos gatvėje pakaitomis turėjo dirbti vienoje kelio pusėje, tačiau siekiant didesnio rekonstrukcijos tempo, norėta darbus vykdyti visa apimtimi uždarant gatvę. Administracija su tuo nesutiko. Taip ieškota sprendimų dėl aplinkkelio, kad uždarius gatvę nebūtų paralyžiuota komunalinio ūkio, verslo veikla.
Rangovai pasiūlė suformuoti aplinkkelį per mišką ir sudėliojo schemą, kurią pateikė savivaldybei. Saugaus eismo komisijoje, kuriai pirmininkauja S. Šveikauskas, ši schema nebuvo nagrinėta ir tvirtinta, nes to esą nereikėjo. Aplinkkelio suformavimą savivaldybė buvo palaiminusi, suderino ir su policija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas, miškininkai esą buvo informuoti žodžiu ir neprieštaravo.
„Žodžio prie bylos neprisegsi. Dabar kaip elgčiausi – siūlyčiau, kad visi pasirašytų ir dar krauju“, – teigė S. Šveikauskas.
Jo teigimu, nei žodinio, nei raštiško pritarimo „pilti atliekas į mišką iš administracijos pusės nebuvo“.
„Nežinau, kas derino, aš tikrai to nederinau. Kad taip sutvarkyt kelią reikėjo „pasistengt“, – teisme kalbėjo pavaduotojas. – Apie medžiagiškumą kalbos nebuvo, tik, kad turi būti pravažiuojama lengvuoju transportu“.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.
Administracijos vadovas E. Šakalys teigė žinojęs apie aplinkkelio poreikį, nes darbus pradėjus vasarą dėl poilsiautojų srauto Taikos gatvėje negalėjo prasilenkti automobiliai, čia dirbo sunkioji technika. E. Šakalio teigimu, už aplinkkelio suformavimą savivaldybė rangovui nemokėjo.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo du asmenys ir viena bendrovė pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir saugomų teritorijų suniokojimo. Teismo sprendimu, nuteistieji privalės atlyginti savo veiksmais aplinkai padarytą 4,8 mln. eurų žalą.
Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo bei valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Donatas Blinstrubis.
Teismas konstatavo, kad sostinėje registruota kelių tiesimo bendrovė, jos vadovas G. M. ir jo pavaduotojas M. K. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus ir taip padarė didelę žalą aplinkai.
2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant iš valstybės ir Neringos savivaldybės administracijos lėšų finansuojamą, Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, daugiau nei 1100 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose.
Bylos duomenimis, už 1,72 km ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą ir, kad pagal projektą rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą išpylimą ir išstumdymą saugomose teritorijose. Nustatyta, kad senas asfaltas buvo supiltas suformuojant rekonstrukcijai uždaryto kelio apvažiavimą bei miško keliuką, esančius Neringoje. Šiais veiksmais buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui bei Parnidžio kraštovaizdžio draustiniui.
Teismas nustatė, kad tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala gamtai, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – mechaniškai suslėgta ir sužalota miško paklotė, žolinė danga, želdiniai, sunaikintos būdingos pievos pakeistas kraštovaizdžio tipas ir kt.
Abiem bendrovės atstovams ir juridiniam asmeniui buvo pareikšti kaltinimai pagal tris Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius – 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį, 270 straipsnio („Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“) 2 dalį bei 271 straipsnio („Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas“) 1 dalį.
Šiandien Klaipėdos apygardos teismo priimtu nuosprendžiu abu vyrai bei juridinis asmuo pripažinti kaltais dėl dviejų BK straipsnių: 270 straipsnio 2 dalies bei 271 straipsnio 1 dalies. Teismas G. M. paskyrė 25 tūkst. eurų baudą, M. K. – 20 tūkst., o baudžiamojon atsakomybėn patrauktam ir nuteistam juridiniam asmeniui – 50 tūkst. eurų baudą. Teisiamieji buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis). Už šią nusikalstamą veiką atsako valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kaltinamųjų prilyginti valstybės tarnautojams.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš juridinio asmens priteisė atlyginti
4 860 336 eurus aplinkai padarytos žalos atlyginimui.
Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro nutarimu juridinio asmens turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šį nutarimą teismas pratęsė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.