Kodėl A. Avulis nemoka mokesčių Lietuvoje, arba kaip sutramdyti oligarchus?

Aurimas Drižius
Yra toks garsus nekilnojamojo turto vystytojas Lietuvoje Avulis, kuris skundžiasi, kad jo įmonė „Hanner”, gavusi pernai beveik 100 mln. eurų pajamų, „vos išgyveno”. Dar juokingiau, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, „Hanner” per 7 mėnesius šiais metais sumokėjo tik 205 tūkst. eurų mokesčių, arba 68 proc. mažiau, nei pernai.

Avulio verslo modelis yra paprastas – ant iš valstybės pavogtos žemės pristatyti daug pigių ir prastos kokybės būstų, kuriuos bematant išperka į sostinę suvažiavę varguoliai iš provincijos, kuriems mielai pinigus skolina užsienio bankai ir taip juos įvergovina visam gyvenimui. Jauna šeima, atvažiavusi iš provincijos, nusiperka tokią nedidelę skylutę daugiabutyje, sumokėjusi už ją didžiulius skolintus pinigus, ir daugiau sau nieko nebegali leisti. Taip įvardijama kaip kokybiškas gyvenimas, nors abu šeimos nariai mažiausiai 20 metų turės dirbti bankams.
Kitas dalykas yra kaip sukuriamas tas Avulių, arba „Hanerių” turtas. Pirmas dalykas, kad valstybė įvairiomis machinacijomis atiduoda valstybės turtą tokiems avuliams už dyką, vėliau sudaro jiems sąlygas atsivežti darbuotojų iš užsienio, priversti juos dirbti pusvelčiui. Valstybės priedas, arba premija avuliams – nereikia mokėti mokesčių, nors visą veiklą Avulis vykdo Lietuvoje, ir visas pajamas gauna Lietuvoje. Tačiau įsiregistravęs Estijoje, kur jokios veiklos nevykdo. Tačiau Lietuvoje nuo tokios avulių veiklos – tik didžiulė žala. Nors Avulis dažnai mėgsta postringauti per savo matyt Žinių radijuje užsakytas laidas, kaip jį skriaudžia valstybė. Tai melas, nes ne valstybė, o Avulis plėšia valstybę.
Vienas pavyzdžių – kaip Avulis perėmė, arba pavogė 6,6 hektarus žemės iš Vilniaus miesto dar 2018 m. Tai yra Avuliui buvo perduotas žemės sklypas buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje, 6,6 hektarų žemės sklype. Kaip žinia, minėtas ‚Žalgirio“ stadionas priklausė Ūkio bankui, tačiau šis buvo subankrotintas, o visas banko turtas atimtas. Ūkio banko savininkas Romanovas skundėsi, kad valdžia jam nieko ten neleidžia daryti, o vos turtas buvo atimtas, Avuliui leista ten pristatyti „stiklainių”. Mat jis neva įsigijo iš bankrutavusio banko stadiono griuvėsius, kuris paskelbė, kad stadionas jam priklauso, jį nugriovė, ir pristatė ten savo „stiklainių“. Neįtikėtina, kad Avuliui buvo leista ši afera, vykstanti priešais generalinės prokuratūros langus – mat šis žemės sklypas „Hanner“ buvo išnuomotas ne aukciono būdu. Tokiu būdu išnuomota valstybinė žemė gali būti naudojama tik pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Šioje vietoje visą laiką buvo įregistruotas pastatas-stadionas, todėl išnuomotas žemės sklypas privalėjo būti naudojamas tik stadionui eksploatuoti. Ką padarė Avulis – pažadėjo, kad pastatys stadioną, o vietoj jo pristatė stiklainių, kuriuos labai brangiai pardavė. Už 6,6 hektarų žemės sklypą Vilniaus centre pats Vilniaus miestas nieko negavo, visą pelną susišlavė Avulis ir jo verslo partneriai šimašiai ir benkunskai.

Ką daryti su tokiu bardaku? Atsakymus žino vilnietis Pranciškus Valickas. Jis atsakė į laisvas.info klausimus:

Ką daryti su tokiais oligarchais, kaip Avulis?

Pirmas punktas – deofšorizacija. Tai kalba apie ūkio sutvarkymą. Visi ūkio subjektai moka mokesčius ten, kur gauna pajamas. Nes dabar atsirado gudruolių, kurie išėjo į užsienį.
Nes kapitalas juda?
Taip, kapitalas juda, tačiau jis niekur nepabėgs. Pvz. Avulio „Hanner”. Jis registravosi Estijoje, ten moka kelis procentus mokesčių už registraciją, tačiau visą veiklą vykdo Lietuvoje. Ir čia vaidina užsienio investuotoją. Ir pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo įstatymą ‘Haner” Lietuvoje nemoka mokesčių. Kitas dalykas – pats Avulis giriasi per televiziją, kad pas jį daugiau nei pusė darbininkų yra pigi darbo jėga iš užsienio. Tai uzbekai, tadžikai ir pan. Jiems irgi pinigų nemoka. Žodžiu, tokio Avulio vienintelis tikslas gyvenime yra pinigai. Kaip sakė Jakobas Kedmi, privataus kapitalo tikslas yra vienas – pinigai. Jiems nusispjauti į padorumą ar žmogiškumą, dorovę ar įstatymus. Todėl jeigu valstybė jų nesutramdo ir beįveda tvarkos, tai tada tokia vyriausybė tampa kaip mazgotė. ir tada tokie avuliai visaip savivaliauja. O reikia padaryti taip, kad jie negalėtų savivaliauti.

Žodžiu, jūs manote, kad ta oligarchų valdžia yra bėda?
Mes matome, kad jie galvoja tik apie save, jau patapo milijardieriais, o visi kiti skursta, ir daug žmonių net neturi už ką pavalgyti. Žodžiu, deofšorizacijos tikslas yra perkelti visą mokesčių naštą nuo samdomų darbininkų verslui. Nes dabar visą mokesčių naštą ir valstybės išlaikymą veža samdomi darbininkai.
Kitas dalykas būtinas – tai valstybinio komercinio banko įsteigimas. Jie veikia visur, ir Vokietijoje ir ES. Toks bankas reikalingas dėl kelių priežasčių – dabar svedbankai už tai, kad pas juo laikomi valstybės pinigai, ima mokestį. Jie tai vadina aptarnavimu. Nes visos valstybės įstaigos jose laiko savo pinigus. Vien už tai, kad ten laiko pinigus, užsienio bankai ima mokestį, kuris per metus sudaro apie 400 – 500 mln. eurų. Tiek surenka ir išsiveža, ir jiems daugiau nieko nereikia daryti. O ką galima padaryti už tuos 500 mln. eurų – pvz., sutvarkyti tragiškus kelius. Uždarius vieną tokią skylutę, valstybė jau sutaupo apie 0,5 mlrd. eurų. valstybės pinigai laikomi valstybiniame banke. Ir už juos galima bent jau sutvarkyti kelius. Kitas punktas, kad verslui labai trūksta pinigų verslui, nes swedbankiai jam neskolina. Jie skolina ne verslui vystyti, tačiau vartojimui – pirk mašiną arba butą, tau mielai paskolins. Tačiau gamybai neskolina. Trečias punktas – mokesčių mažinimas. Buves ekonomikos ministras Jasenevičius neseniai sakė, kad lietuviai apie 70 proc. savo pajamų sumoka mokesčiams. Svietas nematė tokių dalykų, tai gryniausias apiplėšimas. Visi keikia feodalizmą už išnaudojimą, tačiau tada nuo vieno ūkio, arba valako vienas žmogus per savaitę turėto atidirbti dvare nemokamai. Savaitėje buvo šešios darbo dienos, reiškia mokesčiai natūra, kai reikia atidirbti, o ne mokėti pinigus, buvo 33 proc. bet ūkyje buvo bent du žmonės – vyras ir moteris. iš jų dirbti turėjo tik vienas, reiškia, pajamų mokesčiai feodalizme sudarė 16 proc. Tada mokesčių politika buvo labai sveikas dalykas. Knygoje „Pan Europa” jos autorius rašo, kad kol feodalinėje visuomenėje aukštuomenė buvo neišsigimusi ir vykdė savo pareigas, tol feodalinė visuomenė buvo daug demokratiškesnė už demokratinę. Žodžiu, palyginame mokesčius – feodalizme šeima mokėjo 16 proc. pajamų mokestį, o mes mokame 70 proc. O Nausėda per rinkimų kampaniją Šimonytei pasakė, kad „jūs vykdote prociklinę politiką”. Šimonytė atrėžė, kad „mes neūkininkaujame”. O kas yra prociklinė politika? Bankai vykdo pinigų emisiją ir nustatinėja palūkanų procentus. Tai padidina, tai sumažina. Kai padidina palūkanų normas, atsiranda daug nemokių skolininkų, kurie nebesugeba mokėti. Tada bankai iš jų atima visą turtą – tiek nekilnojamąjąjį, tiek gamyklas ir pan. Tada palūkanas vėl ima mažinti, padaro net neigiamas palaūknas, kaip buvo pvz., 2008 m. ir viskas – ūkis atsigauna, vėl ūkis suklesti. Bankas moksliškai paaiškins, kodėl jis kelia arba nuleidžia palūkanas, tačiau niekada nepasakys, kodėl patys bankai sukelia krizes. Nes krizė reikalinga bankui tam, kad atimti turtą. Tai ir yra prociklinė politika. Taip bankai ir sukelia krizes vidutiniškai kas dešimt metų. Viskas vyksta cikliškai. Todėl tokius dalykus ir reikia užbaigti. Įsteigus valstybinį banką, ir pasibaigtų tas banditizmas. Avuliai sako, kad reikia pigios darbo jėgos. Ką tai reiškia? Avuliai atsiveža uzbekus, kurie atvažiuoja čia užsidirbti, tačiau padirbėję pamato, kad nieko nebus. Tada tie atvykėliai ima plėšikauti, nes neturi kito pasirinkimo, žudo vietos gyventojus ir juos plėšia. matoma, kas vyksta Vakarų Europoje. Todėl pigios darbo jėgos atvežimas į Lietuvą yra banditizmo importas. Darbo jėga turi būti kuo brangesnė. Todėl reikia tai baigti. Kodėl pvz., dujotiekį per Baltijos jūrą vedė šveicarų kompanija „All seas”. Nors šveicarai neturi jūros, tačiau jie samdo geriausius specialistus, ir tada klesti ne tik kompanija, bet ir šalis. Todėl išeitis yra – deofšorizacija, mokesčių perkėlimas nuo samdomų darbuotojų verslui, mokesčių mažinimas, valstybinio banko įsteigimas ir kreditavimas. Kai tokios sąlygos bus sukurtos, ir atlyginimai Lietuvoje bus geresni, nei Vakaruose, namo sugrįš emigrantai. Dar vienas dalykas – valstybinės įmonės. Juk visą ūkį po karo Europoje atstatė valstybinės įmonės. Įdarbino žmones, ir sukūrė gerovę. Paskui, Tačer laikais, britai pradėjo didžiąją privatizaciją. Jie tas įmones privatizavo, išdalino saviškiais pusvelčiui. Dabar jau aišku, kad tai buvo nesąmonė, ir reikia tai pabaigti.

Pranciškus Valickas yra Liaudies partijos (Nr. 5) kandidatas Seimo rinkimuose. Nemokama politinė reiklama.