Kodėl buvo pagrobtas ir nužudytas „Mažeikių naftos” vadovas G.Kiesus?

PRIEŠTARINGI KONKURENCIJOS TARYBOS 2000-07-10 IR 2001-05-18 NUTARIMAI

Į „Laisvo laikraščio” klausimus atsakė buvęs UAB „Klevo lapas” vadovas Vytautas Kabaila, puikiai pažinojęs „Mažeikių naftos” vadovą Gedeminą Kiesų. Mat „Klevo lapas” buvo šios įmonės atstovas Šiaulių regione, platinęs „Mažeikių naftos” produkciją:

– Priminkite, kaip sekėsi „Williams“ iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ kasti 300 mln. Lt, už kuriuos 1999 m. spalio 29 d. buvo perkami pirmieji 33 % įmonės akcijų? 

– Sunkiai – iki ateinant „Williams“ įmonė buvo gerai prižiūrima, gerai valdoma, užprogramuota sėkmingam verslui, bet ne išvogimui, pagrindiniai įmonės partneriai buvo pakankamai patikimi, todėl produkcijos pirkėjų, kurie įmonei už atkrautą produkciją sutiktų nemokėti pinigų, pavyko surasti tik kiek didesnei nei 100 mln. Lt sumai. Ir tai dar ne visi numatyti produkcijos pirkėjai gera valia sutiko tų 100 mln. Lt akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ nemokėti, pinigus aplinkiniais keliais pervedant ar kitaip atiduodant „Williams“. 

O čia dar netikėtai į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ atvyko Valstybės kontrolė, sukliudžiusi iš pradžių į abejotinas, o po to ir į beviltiškas produkcijos pirkėjų skolas nurašyti mažiausiai 26 mln. Lt (Valstybės kontrolės 1999 m. gruodžio 17 d. ataskaita Nr. 080-1 “Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ debitorinio įsiskolinimo būklės 1999-10-01 įvertinimo patikrinimo rezultatų“). 

Taip, t. y. pinigų akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už produkciją nemokančių pirkėjų pagalba, mano turima informacija, „Williams“ iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ iki 1999 m. spalio 29 d. galėjo surinkti ne daugiau kaip 50 ar 60 milijonų litų, kurie jau nebebuvo apskaityti kaip įmonės turtas. Tokia suma „Williams“, kuriai iki 1999 m. spalio 29 d. reikėjo surinkti 300 mln. Lt, buvo akivaizdžiai per maža. 

Kitiems akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ partneriams, kuriems nebuvo siūlyta nemokėti įmonei pinigų už atkrautą produkciją, buvo pasiūlytos nerealaus dydžio nuolaidos, tačiau ne vien tam, kad partneriai džiaugtųsi milžiniškais viršpelniais, o tam, kad jie didžiąją dalį pinigų, gautų nuolaidų forma, pervestų ar kitaip atiduotų „Williams“. 

Tuo tikslu Gedeminas Kiesus pasirašė 1999 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 109 „Dėl papildomų priemonių rinkos dalies padidinimui“. Įsakymo tekstą parengti padėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. 

Vadovaudamasi šiuo įsakymu akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pasirinktiems produkcijos pirkėjams suteikė išskirtines 60 Lt/t nuolaidas tariamai už tai, kad šie, turėdami importo licencijas, neimportuos į Lietuvą naftos produktų. 

Taip akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, draudžiančios susitarimus, ribojančius konkurenciją, nuostatas. Tai 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu konstatavo Konkurencijos taryba. 

Tačiau realiai, kaip suprantu, minėtos nuolaidos produkcijos pirkėjams buvo suteiktos už tai, kad jie didžiąją dalį jiems patikėtų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pinigų pervestų į „Williams“ sąskaitas, kuriose buvo renkami pinigai pirmųjų 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pirkimui. 

Lietuvos Vyriausybei 1999 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 641 benzino ir dyzelinio kuro importo muitus nuo 5 proc. nepagrįstai padidinus iki 15 proc., akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įgijo galimybę Lietuvos rinkai skirtas šių naftos produktų kainas pakelti maždaug 60 Lt/t. 

Tuos pinigus, papildomos 60 Lt/t nuolaidos forma, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ skubiai perleido su ja vertikaliuosius susitarimus pasirašiusioms bendrovėms. Taip šioms bendrovėms jau suteiktą 60 Lt/t nuolaidą nuo 1999 m. gegužės 24 d. galima buvo padidinti iki 120 Lt/t. 

1999 ir 2000 metais Mažeikių naftos perdirbimo įmonė per metus Lietuvoje oficialiai parduodavo apie 1 mln. tonų šviesių naftos produktų. 

Lietuvos valstybės ir gyventojų interesams prieštaraujančio Vyriausybės 1999 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 641 ir generalinio direktoriaus Gedemino Kiesaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 109 pagalba iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ 1999 m. kovo 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu iškasta galėjo būti apie 50 mln. Lt, 1999 m. spalio 29 d. „Williams” panaudotų pirmiesiems 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pirkti. 

Kad „Williams“ gautų iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ 50 mln. Lt, įmonei turėjo būti padaryta daug didesnė žala, nes reikėjo padengti ir tokios veiklos sąnaudas, dalį lėšų paliekant ir partneriams už tarpininkavimo paslaugas. 

Ir dar kas keista – minėta žala akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ buvo padaryta pirmiausia siekiant šiais pinigais praturtinti Rusijos naftos koncerną „Lukoil“, šio koncerno interesams Lietuvoje atstovaujančias įmones. Tai, kaip suprantu, buvo daroma iš anksto susitarus, kad jos visos didžiąją dalį neteisėto uždarbio perduos „Williams“. 

Nemanau, kad „Lukoilas“, iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, pritariant laikinajai valdytojai „Williams“, vien per produkcijos pirkimus iki 1999 m. spalio 29 d. neteisėtai gavęs arti 50 mln. Lt, bent 30 mln. Lt nepervedė į „Williams“ sąskaitas tam, kad strateginis investuotojas kaip galima greičiau susirinktų jam reikalingus 300 mln. Lt pirmiesiems 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pirkti. 

– Išsamiau paaiškinkite, už ką ir kaip Konkurencijos taryba nubaudė akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu? 

– Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b konstatavo, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, su naftos produktų importo licencijas turinčiomis bendrovėmis pasirašydama sutartis, įpareigojančias šias bendroves neimportuoti naftos produktų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias konkurenciją ribojančius susitarimus. 

Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ – 100000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Lukoil Baltija“ – 86000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Lietuva Statoil“ – 60000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Uotas“ – 39000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Pakrijas“ – 32000 Lt, uždarajai akcinei bendrovei „Vaizga“ – 29000 Lt pinigines baudas. 

– Bet Konkurencijos taryba 100 000 Lt bauda jau buvo nubaudusi akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ 2000 m. liepos 10 d. nutarimu. 

– Konkurencijos taryba 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 11/b akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ pripažino pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Lietuvos rinkoje, ir nubaudė įmonę tuo metu maksimalia 100 000 Lt bauda. 

Tačiau akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ … Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nepažeidė, nes pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. 

Jeigu akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ naftos produktų importo licencijas turėjusioms bendrovėms 60 Lt/t nuolaidą būtų suteikusi ne už tai, kad jos įsipareigoja neimportuoti naftos produktų, bet už tai, pavyzdžiui, kad nuperka tam tikrus produkcijos kiekius, t. y. būtų suteikusi teisėtai, o tokius pat produkcijos kiekius nuperkančioms naftos produktų importo licencijų neturinčioms bendrovėms 60 Lt/t nuolaidos suteikusi nebūtų, tuomet akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, diskriminuodama pastarąsias bendroves, būtų pažeidusi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 

Konkurencijos taryba, priėmusi 2001 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 8/b, turėjo panaikinti 2000 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 11/b, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, tačiau to nepadarė. 

Todėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ išvengė beveik visų pasekmių, susijusių su Konkurencijos įstatymo pažeidimu, o Konkurencijos įstatymą kartu su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ pažeidusios įmonės, įskaitant „Lukoil Baltiją“ ir su ja susijusias įmones, išvengė prievolės akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ padengti maždaug 70 mln. Lt žalą, kurią jos Mažeikių naftos perdirbimo įmonei buvo padariusios vien 1999 m. kovo 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu. 

Tačiau ši akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” patirta žala galėjo duoti apie 50 mln. Lt naudą strateginiam investuotojui „Williams“, kuriam tokią arba panašią sumą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ apdovanotos įmonės, kaip suprantu, turėjo pervesti į jo atidarytas sąskaitas. 

– Ar Konkurencijos taryba, vykdydama tyrimą, kurio pagrindu buvo priimtas Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimas, apklausė Gedeminą Kiesų? 

– Ne, neapklausė. Tik Gedeminas Kiesus galėjo tiksliai ir išsamiai paaiškinti 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 109 parengimo ir pasirašymo aplinkybes. 

– Kokia buvo Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. ir 2001 m. gegužės 18 d. nutarimų esmė? 

– Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 11/b esmė: akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”, nuo 1999 m. kovo 1 d. naftos produktų importo licencijas turinčioms bendrovėms suteikdama 60 Lt/t nuolaidas perkamai produkcijai už tai, kad jos neimportuos naftos produktų į Lietuvą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Lietuvos rinkoje. 

Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo nubausta už tai, kad tokių nuolaidų nesuteikė kitoms bendrovėms, perkančioms panašius produkcijos kiekius, ir taip jas diskriminavo. 

Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 8/b esmė: akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”, su naftos produktų importo licencijas turinčiomis bendrovėmis pasirašydama vertikaliąsias sutartis, įpareigojančias šias bendroves neimportuoti naftos produktų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias konkurenciją ribojančius susitarimus. 

Tačiau šiame nutarime nutylėta apie tai, kad būtent už tokių susitarimų pasirašymą ir jų laikymąsi, t. y. neimportavimą naftos produktų į Lietuvą, akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” susitarimus pasirašiusioms bendrovėms suteikė 60 Lt/t nuolaidas perkamai produkcijai. 

60 Lt/t nuolaidas perkamai produkcijai suteikimo paminėtas motyvas tampa akivaizdus kartu analizuojant Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. ir 2001 m. gegužės 18 d. nutarimus. 

Jeigu 60 Lt/t nuolaidos naftos produktų importo licencijas turinčioms bendrovėms buvo suteiktos už neteisėtus ir Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus, tai šios nuolaidos buvo neteisėtos ir tokios nuolaidos neturėjo būti suteiktos naftos produktų importo licencijų neturėjusioms bendrovėms, perkančios iš akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” panašius produkcijos kiekius. 

Bendrovės, kurios neteisėtai gavo 60 Lt/t nuolaidas, šias nuolaidas privalėjo sugrąžinti akcinei bendrovei “Mažeikių nafta”, kad atlygintų įmonei padarytą žalą. Tačiau tai būtų buvęs sudėtingas procesas, tai būtų buvęs politinis procesas – kaip 60 Lt/t nuolaidas gavusioms kai kurioms bendrovėms, taip pat ir „Lukoilui“, atsiimti pinigus iš „Williams“, jeigu už šiuos pinigus 1999 m. spalio 29 d. jau buvo nupirkti pirmieji 33 proc. akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų? 

Beje, akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus Gedemino Kiesaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 109 preambulė „Stipriai sumažėjus naftos kainoms Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje (dėl žaliavos pirkimo atsiskaitant rubliais), Rusijos ir Baltarusijos gamintojai siūlo naftos produktus importui į Lietuvos Respubliką labai žemomis kainomis. Importo muito mokesčiai nėra didinami, todėl kyla pavojus prarasti pagrindinę ir pelningiausią naftos produktų rinką“ yra klaidinga – nuo 1999 m. kovo 1 d., pasibaigus pasaulinei naftos krizei, naftos ir jos produktų kainos kilo beveik kiekvieną dieną ir nei Rusija, nei Baltarusija, skirtingai nei iki 1999 m. kovo 1 d., nebesiūlė pigių naftos produktų į Lietuvą. 

Ta pati klaidinanti preambulė buvo panaudota ir pagrindžiant Lietuvos Vyriausybės 1999 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 641, kuriuo benzino ir dyzelinio kuro importo muitas nuo 5 proc. buvo padidintas iki 15 proc. Tai buvo LR ūkio ministerijos įvykdytas nusikaltimas prieš naftos produktų vartotojus, visus šalies gyventojus. 

Kad 60 Lt/t nuolaidos nebūtų pripažintos neteisėtomis, Konkurencijos taryba šias nuolaidas 2000 m. liepos 10 d. nutarimu nepagrįstai susiejo su Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu. 

Taip Konkurencijos taryba pasitarnavo Gedeminui Kiesui, akcinei bendrovei “Mažeikių nafta”, „Lukoil Baltijai“ ir „Williams“, tačiau tai buvo atlikta padarant didelę moralinę žalą teisingumui ir didelę materialinę žalą Lietuvos valstybei, kaip teisingumą užtikrinančiam subjektui, kaip akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcininkei. 

Konkurencijos tarybą galima pateisinti nebent tuo, jog ji akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” iškėlė kaip galima mažesnius papildomus reikalavimus dėl jos veiklos ar neveikimo ir kitų įvykių iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, t. y. kiek tai buvo galima tiksliau įvykdė 1999 m. spalio 5 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-osios nuostatos reikalavimą. 

– Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ skundė Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimą? 

– Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 23 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. liepos 11 d. nutartimi akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” skundus atmetė ir paliko galioti Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą. 

– Ar teisingi buvo šie teismų sprendimai? 

– Iš pradžių atrodė, kad teisingi, kaip teisingas atrodė ir Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo didžiulė apgaulė. 

Abu teismai turėjo ir Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimą, ir akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus Gedemino Kiesaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 109, todėl turėjo visas galimybes suprasti, kad akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”, perkamai produkcijai 60 Lt/t nuolaidas suteikusi naftos produktų importo licencijas turinčioms bendrovėms mainais už tai, kad jos neimportuos naftos produktų į Lietuvą, pažeidė ne Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudžiantį piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Lietuvos rinkoje, o Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiančias konkurenciją ribojančius susitarimus. 

Abu teismai, kaip ir Konkurencijos taryba, turėjo suprasti, kad tos nuolaidos yra neteisėtos, o jas gavusios naftos verslo bendrovės privalo šias nuolaidas sugrąžinti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, t. y. valstybei. 

Visa ši Konkurencijos tarybos, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apgaulė buvo padaryta siekiant „Williams“ valdomą akcinę bendrovę “Mažeikių nafta” ir jos bendrininkes, tokias kaip uždarąją akcinę bendrovę „Lukoil Baltija“, išsukti nuo tūkstantį kartų didesnės atsakomybės nei 100 000 Lt bauda. Tai buvo padaryta politikams, valstybės institucijoms ir naftos verslo bendrovėms sutartinai veikiant prieš Lietuvos Respubliką. 

– Ar akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ skundė Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimą? 

– Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skundą patenkinti ir Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimo dalį, kuria bendrovė buvo nubausta 100 000 Lt bauda, panaikinti. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino tą 2001 m. gegužės 18 d. nutarimo dalį, kuria akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ buvo skirta 100 000 Lt bauda. 

Tai turėjo reikšti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu visiškai panaikino Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atžvilgiu. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 26 d. nutartimi Konkurencijos tarybos skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimą paliko galioti nepakeistą. 

– Kaip reikėtų vertinti valstybės institucijų veiksmus teikiant tokią didelę pagalbą „Williams“ valdomai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“? 

– Valstybės institucijos – Konkurencijos taryba, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – taip elgtis neturėjo, nes jos, veikdamos Lietuvos Respublikos vardu, turėjo ginti valstybės interesus. 

Lietuvos Respublikos vardu pridengdamos ir nuo atsakomybės išsukdamos „Williams“ laikinai valdomą akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, jos, veikdamos valstybės vardu, padarė didelę žalą valstybei, veikė prieš valstybės interesus. 

– Kaip reikėtų vertinti Konkurencijos tarybos vaidmenį atliekant tyrimus ir priimant 2000 m. liepos 10 d. bei 2001 m. gegužės 18 d. nutarimus? 

– Tai, kad Konkurencijos taryba kartu su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir Lietuvos vyriausiuoju administraciniu teismu už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą nuo atsakomybės ir nuo žalos valstybei atlyginimo išsuko „Williams“ laikinai valdomą akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ ir grupę „Williams“ naudai dirbusių bendrovių, tokių kaip uždarąją akcinę bendrovę „Lukoil Baltija“, vertinu neigiamai. 

Taip elgtis gali tik korumpuotų valstybės politikų neteisėtus pavedimus vykdančios ir nuo jų valios priklausomos valstybės institucijos. 

Tačiau gali būti ir kitas Konkurencijos tarybos veiksmų vertinimas, į kurį taip pat reikėtų atsižvelgti. 

Konkurencijos taryba, 1999 m. gruodžio 6 d. gavusi rašytinį pranešimą apie tai, jog produkciją parduodanti akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nuo 1999 m. pavasario kai kurioms įmonėms ėmė taikyti nepagrįstas didžiules nuolaidas, 1999 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 29 pradėti tyrimą dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punktui. 

Nutarusi pradėti tokį tyrimą Konkurencijos taryba vėliau suprato, jog toks jos apsisprendimas sunkiai suderinamas, o gal ir išvis nesuderinamas su 1999 m. spalio 5 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-ąja nuostata, numatančia, jog po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų, valstybės ir savivaldybių institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir jos dukterinėms bendrovėms negalės kelti papildomų reikalavimų dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ar jos dukterinių bendrovių veiklos ar neveikimo ir kitų įvykių iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. 

Tačiau tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo ir tęsė, o tam reikėjo didelės drąsos ir pilietinės valios, žinant, kokia tai bus rizika ir kokią tai iššauks politikų reakciją. 

Tyrimą Konkurencijos taryba vykdė kruopščiai ir sąžiningai, surinko visą reikalingą informaciją, tačiau, prieš priimdama 2000 m. liepos 10 d. nutarimą, ne viską iki galo padarė taip, kaip reikalavo Konkurencijos tarybos nuostatai, Konkurencijos įstatymas, pareiga ne tik pradėti, bet ir užbaigti pradėtą tyrimą sąžiningai. 

Surinktą medžiagą išanalizavusi ir supratusi, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pažeidė ne Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punktą, o Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, Konkurencijos taryba 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimą turėjo pakeisti kitu panašiu nutarimu ir įpusėtą arba jau baigiamą tyrimą perorientuoti į tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo. 

Netgi po to, kada Konkurencijos taryba jau priėmė 2000 m. liepos 10 d. nutarimą dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pažeistos Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punkto nuostatos, atlikusi kitą tyrimą ir priėmusi 2001 m. gegužės 18 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, jog akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, Konkurencijos taryba tą pačią dieną, t. y. 2001 m. gegužės 18 d., 2000 m. liepos 10 d. nutarimą turėjo pripažinti nepagrįstu ir netekusiu galios. 

Tai, kad Konkurencijos taryba pradėjo ir vykdė tyrimą dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įvykdyto Konkurencijos įstatymo pažeidimo, reikėtų vertinti teigiamai, išskirtinai teigiamai. 

Tai, kad Konkurencijos taryba pripažino, jog akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, suteikdama iš pradžių 60 Lt/t, o kiek vėliau – 120 Lt/t ir netgi 180 Lt/t nuolaidas vertikaliuosius susitarimus su ja pasirašiusioms bendrovėms pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punktą, o ne Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikėtų vertinti neigiamai, labai neigiamai. 

Nepagrįstai konstatavusi Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punkto pažeidimą ir taip pridengusi „Williams“ valdomą akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ bei su ja vertikaliuosius susitarimus pasirašiusias bendroves, Konkurencijos taryba pažemino savo ir visų valstybės institucijų vardą, padarė labai didelę teisinę, moralinę ir finansinę žalą Lietuvos valstybei. 

Tokią Konkurencijos tarybos apgaulę reikėtų vertinti kaip jos atliktą politikų atsiprašymą už per drąsiai pradėtą tyrimą, kaip apsisprendimą grįžti prie 1999 m. spalio 5 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1-osios nuostatos. 

Šiai Konkurencijos tarybos pasiūlytai apgavystei pritarė ir ją galutinai įteisino akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skundą dėl Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 11/b nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (2003 m. balandžio 23 d. sprendimas) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2003 m. liepos 11 d. nutartis), akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skundą dėl Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 8/b nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimas) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2004 m. sausio 26 d. nutartis). 

Ir vis dėlto, Konkurencijos taryba buvo vienintelė iš valstybės institucijų, išdrįsusių pabandyti atidengti bent vieną uždangą, aklinai dengusią visą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ laikinojo valdymo ir atidavimo „Williams“ korupcinį-antivalstybinį procesą. 

Net neabejoju, kad iš tuometinės Seimo valdančiosios daugumos tyrimą atliekančiai Konkurencijos tarybai buvo daromas didžiulis spaudimas, kad Konkurencijos tarybą sukrėtė 2000 m. liepos 10 d. ryte, prieš pat Konkurencijos tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas 2000 m. liepos 10 d. nutarimas, viešai paskelbta žinia apie dingusį be žinios buvusį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinį direktorių Gedeminą Kiesų, jo sūnų ir vairuotoją. 

Tai kartu buvo ir žinia Konkurencijos tarybos pirmininkui, tyrimą vykdžiusiems specialistams, kas jiems gali nutikti, jeigu jie pripažins, jog „Williams“ valdoma akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir šį pažeidimą susies su 60 Lt/t, 120 Lt/t ir dar didesnėmis nuolaidomis, nepagrįstai teiktomis vertikaliuosius susitarimus pasirašiusioms bendrovėms. 

Nepaisant minėtų prieštaravimų, už drąsą, pilietiškumą ir profesionalumą tylinčios valstybės vardu ačiū reikėtų pasakyti tuometiniam Konkurencijos tarybos pirmininkui Rimantui Stanikūnui ir visai jo vadovaujamai specialistų komandai. 

Šioje istorijoje neigiamai reikėtų vertinti tuometinio akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atstovo Šarūno Keserausko, neužilgo pareigose pakeitusio Rimantą Stanikūną ir tapusio naujuoju Konkurencijos tarybos pirmininku, veiksmus. 

Tai, kad „Williams“ valdoma akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo nubausta ne už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 dalies, o už 9 str. 1 d. 3 punkto pažeidimą, kad šiame teisės ir teisingumo spektaklyje dalyvavo net trys aukščiausio rango valstybės institucijos, patvirtina, kokios plačios mūsų šalyje yra korumpuotų valstybės politikų ir jų verslo partnerių galimybės valstybės vardu veikti prieš Lietuvos valstybę, kokios plačios mūsų šalyje yra mums kažkieno primestos tariamosios demokratijos galimybės. 

– Kokie dokumentai patvirtina, jog garsioji 100 mln. Lt vagystė, įmonei nesumokant už naftos produktus, buvo vykdoma Gedemino Kiesaus vadovaujamos ir „Williams“ laikinai valdomos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ iniciatyva? 

– Kad ir Valstybės kontrolės 1999 m. gruodžio 17 d. ataskaita Nr. 080-1 “Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ debitorinio įsiskolinimo būklės 1999-10-01 įvertinimo patikrinimo rezultatų“. Be to, tai patvirtina ir akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus Gedemino Kiesaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 109 „Dėl papildomų priemonių rinkos dalies padidinimui“, Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 11/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punkto pažeidimo“, Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“, kiti oficialūs dokumentai. 

– Ir šie 100 mln. Lt, prasukti per produkciją pirkusius ir už ją neatsiskaičiusius verslininkus, turėjo atitekti „Williams“, kuri šiuos pinigus, jau kaip savo nuosavus, turėjo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ 1999 m. spalio 29 d. sumokėti už jos pirmuosius 33 % akcijų? 

– „Williams“ jokia kita veikla nesivertė, savų pinigų neturėjo, jai 1998 m. liepos 29 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu pinigai reikalingi buvo pirmiausia tam, kad už juos iš Lietuvos Vyriausybės galėtų nusipirkti pirmuosius 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, pinigus sumokant akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“. 

– O kam dar 1998 m. liepos 29 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu „Williams“ buvo reikalingi pinigai? 

– Kad pirktų spaudą, televiziją, teisėsaugos tarnybas ir nepriklausomus politikus, jog jie visi nieko nematytų, negirdėtų ir nesuprastų, girtų „Williams“, kvailintų tautą ir valstybės vardu persekiotų kitaip galvojančius, kalbančius ir rašančius, elgtųsi su jais, kaip su Rusijos agentais ir Tėvynės išdavikais. 

– Kokie buvo 1999 m. birželio 3 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei 1999 m. spalio 5 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies antikonstitucinių 1-osios bei 2-osios nuostatų pagrindiniai tikslai? 

– Pirmiausia, atleisti nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinį direktorių Gedeminą Kiesų, kitus 40 įmonės administracijos darbuotojų, 1996 m. rudenį kartu su Gedeminu Kiesumi išreiškusių iniciatyvą iš Lietuvos Vyriausybės pirkti dalį akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, už jų veiksmus Laikinojo valdymo laikotarpiu, t. y. 1998 m. liepos 29 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu, kada iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ reikėjo iškasti 300 mln. Lt, kad JAV kompanija „Williams“ turėtų ką sumokėti už pirmuosius 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. 

Antras tikslas – atleisti nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ už Gedemino Kiesaus, kitų 40 įmonės administracijos darbuotojų veiksmais Laikinojo valdymo laikotarpiu valstybei ir jos ūko subjektams padarytą žalą, įskaitant žalą, padarytą akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 dalies, draudžiančios konkurenciją ribojančius susitarimus, nuostatas. 

Tuo pačiu nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, įskaitant pareigą akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ sugrąžinti daugiau nei 100 mln. Lt, gautų neteisėtų nuolaidų forma, buvo atleistos rinkoje draudžiamus vertikaliuosius susitarimus su akcine bendrove „Mažeikių nafta“ pasirašiusios bendrovės, tokios kaip uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“, jos dukterinės ir su ja susijusios bendrovės. 

Dar vienas paminėtinas tikslas buvo atleisti nuo atsakomybės „Williams“ valdomą akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ už Gedemino Kiesaus, kitų 40 įmonės administracijos darbuotojų veiksmais Laikinojo valdymo laikotarpiu valstybei padarytą žalą parduodant pirkėjams produkcijos už daugiau nei 100 mln. Lt ir verčiant juos arba sudarant jiems sąlygas šių pinigų nebemokėti į akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ sąskaitą. Šie veiksmai minimi ir Valstybės kontrolės 1999 m. gruodžio 17 d. ataskaitoje Nr. 080-1 “Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ debitorinio įsiskolinimo būklės 1999-10-01 įvertinimo patikrinimo rezultatų“. 

Taip buvo siekiama per Laikinojo valdymo laikotarpį iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ iškasti 300 mln. Lt, kuriuos strateginis investuotojas „Williams“, jau kaip nuosavus 75 mln. JAV dolerių, 1999 m. spalio 29 d. galėtų sumokėti už pirmuosius 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų. 

Ir visus šiuos veiksmus, kaip ir kitus panašius veiksmus, leidusius iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ laikinojo valdymo laikotarpiu strateginio investuotojo „Williams“ naudai iškasti ne mažiau kaip 300 mln. Lt, administravo Gedeminas Kiesus, ir visa tai buvo daroma bei nuo atsakomybės dengiama Lietuvos Respublikos vardu. 

– Tai čia ir buvo tas didžiulis voratinklis, kasmet iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ siurbęs po 500 milijonų litų, apie kurį kartą prasitarė ūkio ministras Vincas Babilius? 

– Taip, tai ir buvo tas, akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ apraizgęs didžiulis voratinklis, apie kurį dienraščiui „Respublika“ netrukus po Investicijų sutarties su „Williams“ pasirašymo prakalbo buvęs ūkio ministras Vincas Babilius (1999 m. lapkričio 4 d. dienraštyje „Respublika“ išspausdintas straipsnis „Iš „Mažeikių naftos“ kasmet buvo pavagiama 250-500 milijonų litų“). 

Ir šis voratinklis, veikęs 1998 m. liepos 29 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu, t. y. Laikino valdymo sutarties galiojimo laikotarpiu, vadinosi „Williams“. 

Voratinklio siūlai driekėsi ir į Lietuvos politikų, Seime priėmusių 1999 m. birželio 3 d. bei 1999 m. spalio 5 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio antikonstitucines pataisas, areną, ir į Rusijos naftos koncerną „Lukoil“. 

Tenka tik apgailestauti, kad tuomet buvęs ūkio ministras neišdrįso pasakyti visos tiesos, nes, jeigu jis tada tai būtų padaręs, dar ir šiandien, tikriausiai, būtų buvęs gyvas. 

– Vincas Babilius tuomet apgailestavo, jog, būdamas ūkio ministru, nepadarė visko, kad visuomenė būtų informuota apie tikrąją padėtį Mažeikiuose. 

– Vincas Babilius prisiėmė šią kaltę sau nepakankamai nuoširdžiai. Gal dėl to, kad, būdamas ūkio ministru, jis negalėjo visuomenės informuoti apie tikrąją padėtį akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“, nes pats buvo kertinė voratinklio dalis ir pagrįstai tikėjosi kartu su Bronislovu Lubiu šiame voratinklyje įsitvirtinti. 

Jeigu Vincas Babilius nebūtų 1998 m. liepos 29 d. pasirašęs Ketinimų protokolo, jeigu nebūtų pritaręs 1998 m. rugsėjo 11 d. pasirašomai Laikinų valdymo paslaugų teikimo sutarčiai, jeigu nebūtų rengęs 1999 m. birželio 3 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, nebūtų buvę nei minėto voratinklio, nei „Williams“. 

Na, nebent kas nors kitas būtų sutikęs taip nuoširdžiai ir taip aklai imtis tokio liūdno ir nepavydėtino darbo. 

– Kokią temą, susijusią su akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ laikinuoju valdymu, privatizacija ir Gedemino Kiesaus nužudymu, galėsime aptarti kito susitikimo metu? 

– Mažai kam žinomą priežastį, 1999 m. rugpjūtį netikėtai privertusią Gedeminą Kiesų, į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ atvedusį „Williams“, savo noru pasitraukti iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus pareigų. Šis netikėtas pasitraukimas vėliau privedė iki Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo.