Teisėjų ir prokurorų organizuota nusikalstama gauja mano, kad jie niekada nesės į kalėjimą

0

Taip vadinamai generalinei prokuratūrai,

Pranešimas apie sunkius generalinės prokurorės pavaduotojo Ginto Ivanausko (nuotr. viršuje) nusikaltimus – sunkių nusikaltimų dengimą, tarnybos pareigų neatlikimą, piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą

Nusikaltimų chronologija:

  1. 2023 m. sausio 3 d. pareiškimu kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės teismuose ir prokuratūroje. Nurodžiau, kad jau daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas nusikalstamos taip vadinamų Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo organizuotos teisėjų grupuotės už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teisėjams ją pripažinus nusikalstama veikla.
    Nurodžiau, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, tačiau ir pagal BK 25 str.
    228 str. nurodo, kad :
  2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
  4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
    Visi minėti teisėjai veikia organizuotoje nusikalstamoje grupėje, todėl reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 str.
    Bendrininkavimo formos
  5. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.
  6. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
  7. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
  8. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.
  9. Nurodžiau, kad naujai paskirta Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Juodkaitė-Granskienė savo raštu atrašė į mano pareiškimą, kuriame nurodė, kad LR Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas. Tokiu būdu Granskienė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, tačiau ir suklastojo dokumentą ir neatliko savo tarnybos pareigų.

Nors LR Konstitucija kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau teismai ją laisvai taiko, teisia ir nuteisia nekaltus žmones, o paskui sako, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas.
Žinoma, kad nuteisti žmones už teisėtą veiklą yra BK numatytas nusikaltimas piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau ši mafija yra visiškai užvaldžiusi visą „teisinę sistemą”, todėl tikėtis ko nors prie šio seimo tikrai nerealu. Tačiau aš laukiu jau beveik penkiolika metų, kad kas nors bandytų sutvarkyti šitą banditų knibždėlyną Lietuvos aukščiausiame teisme.

10. Pirminykė Granskienė vienu rašteliu išsprendė keturis mano skundus – visuose „baudžiakuose” buvau nuteistas už teisėtą veiklą, teismų sistemai ją kriminalizavus ir pritaikius cenzūrą. Todėl prašau pradėti tyrimą ir dėl teisėjos Juodkaitės-Grabskienės piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Skunduose nurodžiau, kad buvau nuteistas už visiškai teisėtą veiklą, teismams taikant Konstitucijoje uždraustą cenzūrą. Granskienė šiuos įrodymus įvardino kaip „nereikšmingus” teisinius dokumentus. Žinoma, apie Konstitucijoje uždraustą cenzūrą nepasakyta nė žodžio, tik tiek, kad „Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas”.

Prieš tai kitas LAT teisėjas Alvydas Pikelis taip pat man nurodė, kad nuo šiol žmonių įkalinimas už teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje yra legalus, nes Konstitucijos reikalavimai nėra „rimti teisiniai argumentai”.
Žinoma, kad toks Pikelio raštas geriausiai iliustruoja „teisinę valstybę”. Nors LR teisėjai prisiekia tarnauti ir vykdyti LR Konstituciją, tačiau paskui daro bet kokius nusikaltimus, o pačią Konstituciją vadina „nereikšmingu teisiniu dokumentu”. Nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai”, tačiau taip vadinami teismai juokiasi iš pagrindinio LR teisės dokumento ir vadina „nereikšmingu”. Teisėjas Pikelis pasisakė ir dėl mano prašymo esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūrą, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždraustas Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, tai teisėjas Pikelis nurodė, kad Konstitucija nėra „naujas reikšmingas teisinis argumentas dėl netinkamai taikomų teisės aktų”. Žinoma, kad tokia teisėjo Pikelio nuomonė yra nusikaltimas, kurį labai aiškiai nurodo baudžiamasis kodeksas – tai yra piktnaudžiavimas.

Pernai spalio 18 d. kreipiausi į taip vadinamą aukščiausiąjį teismą. Jame nurodžiau, kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Olegas Fedosiukas raštu mane informavo, kad Lietuvos įstatymai ir Konstitucija mano kukliam asmeniui negalioja, ir kad mane galima teisėti, įkalinti ir bausti už visiškai teisėtą veiklą – žurnaistiką.
Tai yra O.Fedosiukas nurodė, kad : „Aukščiausiajame Teisme (toliau – Teismas) 2022 m. birželio 13 d. pakartotinai gautas Jūsų prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-815-497/2014 ir Jus išteisinti. Pažymime, kad šios baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimas buvo svarstytas ir Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nuspręsta bylos neatnaujinti. Pakartotinai bylos atnaujinimo klausimas nesvarstytinas (BPK 452 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 1 dalimi prašymas grąžinamas.

Save minėtame skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Prieš tai lygiai tą patį padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, mėgėjas vairuoti girtas.
Nurodžiau, kad teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo, žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme. Kreipiausi į prokuratūra dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo. Prokuratūra atsisakė tirti šiuos nusikaltimus.

Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į nuosprendį, tačiau vis tiek mane nuteisė už teisėtą veiklą. Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę tyčia, keršydami man už straipsnius „Laisvame laikraštyje” apie teismų korupciją ir apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą -piktnaudžiavimą tarnyba.

LAT skyriaus pirmininkas O.Fedosiukas man nurodė, kad mano skundą dėl minėto nuteisimo jau išnagrinėjo LAT kolegija 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi. Pranešu gerb. teismui, kad minėta kolegija dėl įvestos cenzūros, žurnalistikos kriminalizavimo ir t.t. nepasisakė nė pusės žodžio. Teismas nieko nepasisakė dėl to, kad LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas kategoriškai draudžia cenzūrą.
Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad LAT išplėstinė kolegija analogiškoje byloje – A.Sadecko teismų rankomis įvestos cenzūros – 2015 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino, nurodžius, kad nepadaryta jokia veikla, turinti nusikaltimo požymių.

Vienintelis minėtos LAT kolegijos argumentas, kodėl teisti žmones už teisėtą veiklą Lietuvoje jau tapo norma: „pagal teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutartyje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Aurimui Drižiui baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai”.
Kartoju – nė vienas teismas nieko nepasisakė dėl to, kad cenzūrą kategoriškai draudžia LR Konstitucija, aukščiausias LR teisės aktas. Ji taip pat numato, kad negalioja joks teisės aktas, priešatarujantis Konstitucijai. Akivaizdu, kad visos minėtos teismų nutartys yra prieštaraujančios Konstitucijai, taigi negaliojančios, tačiau teisėjams tai labai sunku pripažinti. Žymiai lengviau – toliau apsimesti, kad nieko neįvyko, o viskas „teisėta„.
Visiems mane už teisėtą veiklą nuteisusiems teisėjams buvo išaiškinta kas yra cenzūra, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis,,Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.

Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Apie visus šiuos įstatymo reikalavimus minėta kolegija nieko nepasisakė, tiesiog nutylėjo, padarė esminį BPK pažeidimą, reikalaujantį, kad būtų atmesti gynybos argumentai.
Tokiu būdu minėta teisėjų kolegija, suprasdama, kad siunčia į kalėjimą nekaltą žmogų, taip ir padarė. Tokiu būdu minėti teisėjai A.Cininas, V.Pakalnytė–Tamošiūnaitė, G.Dzedulionis padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.
Be to, minėta teisėjų kolegija visai nevertino mano pateiktų įrodymų, kad nukentėjęs A.Sadeckas teismo proceso metu duoda melagingus parodymus.
Iki šiol tiek prokuratūra, tiek ir teismai visaip išvedžiodavo, bandydami pateisinti cenzūrą. Visi tokie išvedžiojimai yra nusikalstami ir neteisėti, todėl taip pat turi būti persekiojami.

Visi mane už teisėtą veiklą nuteisę teisėjai žinojo, kas yra cenzūra, ir kad ją tiesiogiai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Nors minėti nusikaltėliai, dirbantys teismų sistemoje, dengiasi „teismų nepriklausomybe”, tačiau įstatymas nenumato jiems teisės teisti ir persekioti žmones už teisėtą veiklą. Priešingai, Teismų įstatymas numato, kad „Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų”.
Remdamasis išdėstytu, prokuratūros prašiau :
Pradėti ikteisminį tyrimą pagal BK straipsnius piktnaudžiavimas, dokumento suklastojimas, tarnybos pareigų netalikimas, veikimas organizuotoje grupėje. Taip pat dar prašiau patraukti drausminėn atsakomybėn visus LAT teisėjus, kurie jau legalizavo cenzūrą ir teisė mane už teisėtą veiklą, arba piktnaudžiavo – tai yra O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas 2023-01-10 raštu Nr. 17.2-135 (kopija pridedama) man nurodė, kad visi šie nusikaltimai nebus tiriami ir mano skundai bus palikti nenagrinėti.
Prokuroras G. Ivanauskas man nurodė, kad nepaisant visų čia išvardintų baudžiamųjų bylų, kuriuose buvau persekiojamas už teisėtą veiklą. Buvau daug kartų nuteistas ir atlikau bausmę, mano šeimos žemės sklypai parduoti varžytynėse, aš iki šiol esu persekiojamas šios pasiutusios gaujos. 2013 m. gegužės 31 d. buvo įvykdytas pasikėsinimas į mano gyvybę, inscenizuojant autoįvykį, po kurio tik per stebuklą likau gyvas. Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad viso to nėra buvę, ir kad aš nepateikiau objektyvių duomenų apie šios teisėjų ir prokurorų gaujos padarytus nusikaltimus.


Tokiu būdu prokuroras Ivanauskas suklastojo minėtą raštelį, įrašęs į jį žinomai melagingus duomenis. Visi mano skunde išdėstyti faktai yra realūs, tikrai įvykę, ir tai labai lengva patikrinti, nes kartu pateikti ir baudžiamųjų bylų numeriai, kuriuose aš esu nuteistas už teisėtą veiklą.
Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir surašydamas tikrovės neatitinkanti „raštelį” prokuroras G.Ivanauskas padarė ir dar vieną nusikaltimą – piktnaudžiavo savo padėtimi ir neatliko tarnybinių pareigų.
Mat . BPK 168 str. labai aiškiai nurodo konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą:

  1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės… Šiuo atveju prokuroras G.Ivanauskas ne tik nepradėjo IT, gavęs pranešimą apie sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė aukštas pareigas užimanti organizuotų nusikaltėlių grupė, tačiau ir pridengė šiuos nusikaltimus, parašydamas melagingą raštelį, kad visos mano skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

  2. Tai jau tapo tradicija, kad generalinė prokuratūra nuolat pridenginėja sunkius nusikaltimus, tai yra tapusi šios organizuotos mafijos dalimi, tačiau aš tikiuosi, kad atsiras teisėjas, kuris išdrįs įvardinti, kad nusikaltimas yra nusikaltimas, o ne mano haliucinacijos.

  3. Tokia praktika, kai sunkius nusikaltimus tirti prokuratūra atsisako parašydama „raštelį”, yra nusikalstama ir turi būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimas.
    Be to, „raštelius” prokurorai rašo remdamiesi „prokuratūros darbo aprašu”. Šis darbo aprašas tiesiogiai prieštarauja įstatymui, tai yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą dėl nusikaltimo, prokuroras priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad sunkius nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo „rašteliais”. Prokuratūros Aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip.
    Kaip minėjau, įstatymas nenumato galimybės atsisakyti tirti sunkius nusikaltimus „rašteliais”, todėl toks „raštelių” rašymas yra taip pat nusikalstama veikla, kuri turi būti atitinkamai įvertinta.
    Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro Ginto Ivanausko įtariamų nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo. Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl organizuotos teisėjų ir prokurų gaujos, kuri mane persekioja daugiau nei dešimt metų. Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti IT ir dėl šios teisėjų organizuotus grupuotės nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo – LAT teisėjų Granskienės, O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.
    Tik atsikračius šios organizuotos gaujos įmanoma, kad žmonės patikėtų teisingumo sistema LR.
    LR prezidento prašau atleisti ge. prokurorės pavaduotoją G.Ivanauską iš pareigų savo poelgiu pažeminus prokuro vardą ir sulaužius priesaiką. Konstitucija aiškiai sako, kad cenzūrą yra uždrausta, tačiau teismai ir prokuroras Ivanauskas ją legalizavo ir nurodo, kad tai teisėta. Akivaizdu, kad prokuroras Ivanauskas sulaužė priesaiką, atsisakęs tirti sunkius nusikaltimus.
    Prokuratūros įstatymo 22 str. numato, kad generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
  4. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
    4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias