Konstitucinis teismas patvirtino savo neįgalumą prieš mafiją

Yra tokia labai juokinga įstaiga, kaip konstitucinis teismas, kuris pagal politikų užsakymą vienaip ar kitaip išaiškina Konstituciją

Dažniausiai išaiškina priešingai, nei parašyta Konstitucijoje, nes taip reikia užsakovams

Garsiausias pavyzdys – Kūrio išaiškinimas apie Konstitucijos dvasią, kai reikėjo pašalinatm prezidentui Paksui užkirsti kelią vėl dalyvauti rinkimuose. Tada “elitas” pasitelkė dvasių kerėtojus, ir Kūris išaiškino, kad pašalintas iš posto apkaltos būdu politikas daugiau niekada nebegali dalyvauti rinkimuose. Nors Konstitucijoje parašyta priešingai – ten parašyta, kad : 56 straipsnis
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Lygiai tas pats taikomas ir prezidentui, jokių išvedžiojimų apie tai, ką išbūrė Kūris ten nėra.

Todėl konstitucinis teismas visus 30 metų buvo paklusnus šuniukas politikų rankose. Ypač tuo metu, kai jam vadovavo toks Dainius Žalimas, kuris net savo sugulovę bandė padaryti konstitucinios teismo teisėja.

Žodžiu, kreipiausi ir aš į šią juoką keliančią įstaigą. Prašiau man išaiškinti, kodėl LR neveikia Konstitucijos 44 str. , kuris kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau teismai laisvai ją taiko ir tučiojasi iš pagrindinio šalies įstatymo, nurodydami, kad Konstitucija nėra joks rimtas teisės argumentas.

Kaip žinia, Sadecko aptarnaujanti teismų mafija jau beveik 15 metų persekioja mane už teisėtą veiklą, kriminalivazę žurnalistiką, uždraudę rašyti sadeckui nepatinkančius straipsnius. Visa šigauja jau dešimt kartų atmetė Konstitucijos 44 str., nurodandtį, kad “masinės informacijos priemonių cenzūra uždrausta”.

Atsakymas, kaip ir tikėjausi iš šio klaunų parado. pasirodo, kad KT neįgalus išaiškinti Konstitucijos, kai reikia apginti spaudos laisvę:

Seimas spręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos

2023 m. liepos 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar kai kurios Stambulo konvencijos (Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo) nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Kreipimosi projektą pristatė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak iniciatorių, šį sprendimą siūloma priimti įvertinus tai, kad dalis Lietuvos visuomenės abejoja dėl būtinybės ratifikuoti Konvenciją ir mano, kad ją ratifikavus būtų paneigta žmogaus prigimtis, prigimtinis orumas ir sukeltas pavojus visuomenės bendrajam gėriui, būtų eliminuojami skirtumai tarp vyro ir moters lyties, nes būtų įtvirtinta „lyties socialinio aspekto“ („socialinės lyties“) sąvoka, sukurianti teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, kurio paskirtis kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Šios konvencijos nuostatų visuotinis ir veiksmingas pripažinimas ir jų laikymasis ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves reiškia, kad ji atlieka tokią pačią funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių ir laisvių garantijos, nes Konstitucija tvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija tarptautiniu lygiu“, − pabrėžė Seimo vadovė. Pasak jos, Konstitucinio Teismo išvada dėl to, ar atitinkamos Konvencijos nuostatos atitinka Konstituciją, yra esminė Seimui apsisprendžiant dėl šio dokumento ratifikavimo.

Pagal projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią visų švietimo lygių mokymo programą, be kitų aspektų, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo buvo priimta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. 2013 m. birželio 7 d. ją pasirašė Lietuva. 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu pateikė ją ratifikuoti Seimui, tačiau iki šio tai nėra padaryta.

Po pristatymo už nutarimo projektą (Nr. XIVP-2983 ) balsavo 55 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RIMAS RUDAITIS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS