Labai blogos žinios suvakcinuotiems nuo covid-19
Beveik 1 iš 3 COVID-19 vakcinos gavėjų patyrė neurologinį šalutinį poveikį: Tyrimas
Tyrime dalyvavę žmonės patyrė galvos skausmą, drebulį, raumenų spazmus, nemigą, mieguistumą, galvos svaigimą ir sunkumus susikaupti.
Beveik 1 iš 3 COVID-19 vakcinos gavėjų patyrė neurologinį šalutinį poveikį: Tyrimas .
Sveikatos priežiūros darbuotojas ruošia “Pfizer/BioNTech COVID-19” vakcinos dozę Michenerio institute Toronte, Kanadoje, 2020 m. gruodžio 14 d. (Carlos Osorio/AFP via Getty Images)
Naveen Athrappully
Autorius: Naveen Athrappully
Neseniai žurnale “Vaccines” paskelbto tyrimo duomenimis, beveik trečdalis asmenų, paskiepytų COVID-19 vakcina, patyrė neurologinių komplikacijų, įskaitant drebulį, nemigą ir raumenų spazmus.
Tyrime analizuoti 19 096 asmenys, 2021 m. liepą Italijoje gavę COVID-19 vakciną, iš kurių 15 368 asmenys vartojo “Pfizer” vakciną, 2 077 – “Moderna” versiją, o 1 651 – “AstraZeneca” versiją.
Nors tiek “Pfizer”, tiek “Moderna” yra mRNA vakcinos, “AstraZeneca”, būdama adenovirusinė vakcina, naudoja kitokį imuninio atsako sukėlimo mechanizmą.
Reklama – Istorija tęsiasi toliau
Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 31,2 proc. paskiepytų asmenų po vakcinacijos išsivystė neurologinių komplikacijų, ypač tarp tų, kuriems buvo sušvirkšta “AstraZeneca” injekcija. Skirtingos vakcinos pasižymėjo skirtingu “neurologinės rizikos profiliu”.
Vakcinos “AstraZeneca” neurologinės rizikos profilis apėmė galvos skausmą, drebulį, raumenų spazmus, nemigą ir spengimą ausyse, o vakcinos “Moderna” rizikos profilis apėmė mieguistumą, galvos svaigimą, diplopiją (dvigubą matymą), paresteziją (odos tirpimo ar niežėjimo pojūtį), skonio ir kvapo pakitimus bei disfoniją (švokštimą ar normalaus balso praradimą). Nė vienas iš tiriamųjų nebuvo hospitalizuotas ir nemirė.
Kalbant apie “Pfizer” vakcinas, tyrėjai nustatė “padidėjusią kognityvinės miglos ar sunkumų susikaupti riziką”.
“AstraZeneca” rizika
Daugiau nei 53 proc. asmenų, pasiskiepijusių “AstraZeneca” vakcina, patyrė galvos skausmus, kurie paprastai trukdavo vieną dieną. Daugiau kaip 13 proc. pasireiškė drebulys, kuris taip pat paprastai atsinaujindavo po dienos.
SUSIJUSIOS ISTORIJOS
Skaudanti ranka po COVID-19 vakcinos gali reikšti rimtą komplikaciją: Gydytojas
10/28/2023
Skaudanti ranka po COVID-19 vakcinos gali reikšti rimtą komplikaciją: Gydytojas
Nutekintas Pentagono dokumentas rodo, kad FDA patvirtinta COVID vakcina buvo pateikta vėliau, nei teigiama: Pranešėjas
10/27/2023
Nutekintas Pentagono dokumentas rodo, kad FDA patvirtinta COVID vakcina buvo pateikta vėliau nei teigiama: .
Apie nemigą pranešė 5,8 proc. vaistų “AstraZeneca” gavėjų. Tačiau tyrime pažymima, kad tyrėjai nebuvo tikri, ar šiems asmenims iš tikrųjų pasireiškė nemiga, ar jie “neteisingai vertino savo miego kokybę dėl vakcinacijos sukelto streso”.
Apie spengimą ausyse pranešė 2,7 proc. žmonių, kurie vartojo AstraZeneca skiepus. Spengimas ausyse – tai būklė, kai žmogus girdi skambėjimą ar kitus garsus, kurių nesukelia išorinis garsas.
Visos šios sveikatos komplikacijos turėjo didesnę riziką pasireikšti po pirmosios vakcinos dozės pavartojimo.
CDC patarėjai svarsto galimybę rekomenduoti skiepyti vaikus Mpox vakcina
Paleisti vaizdo įrašą
Tyrime spėjama, kad komplikacijos, susijusios su “AstraZeneca” vakcina, susijusios su dviem veiksniais. “Pirma, vakcinos pobūdis – modifikuotas adenoviruso vektorius, kuris sukelia reikšmingą ir nuolatinį sisteminį imuninės sistemos suaktyvėjimą; antra, individualus pažeidžiamumas, susijęs su predisponuojančia biologija.”
“Moderna” ir “Pfizer” rizika
Mieguistumas buvo nustatytas 39,7 proc. asmenų, kurie vartojo Moderna injekcijas, ir ši būklė paprastai trukdavo savaitę. Buvo daroma prielaida, kad “gali būti griežtas ryšys tarp mieguistumo atsiradimo ir imuninio atsako į vakciną / infekciją”.
Tyrime cituojama “žavi hipotezė”, kurioje teigiama, kad gripo vakcinos gali lemti “selektyvų imuninės sistemos sukeltą oreksiną gaminančių neuronų sunaikinimą, t. y. T ląstelių sukeltą neuronų pažeidimą, taip sukeliant narkolepsiją”.
2021 m. vasario 16 d. Los Andžele, skiepijimo vietoje, medicinos asistentas laiko padėklą su švirkštais, pripildytais vakcinos “Moderna COVID-19” dozėmis. (Apu Gomes/AFP via Getty Images)
2021 m. vasario 16 d. Los Andžele, skiepijimo vietoje, medicinos asistentas laiko padėklą su švirkštais, pripildytais vakcinos “Moderna COVID-19” dozėmis. (Apu Gomes/AFP via Getty Images)
Narkolepsija – tai būklė, kai smegenys nesugeba kontroliuoti gebėjimo miegoti arba budrumo.
“Atsižvelgiant į tai, kad tas pats gali pasireikšti ir COVID-19 vakcinoms, ateityje skubiai reikalingi tyrimai, stebintys naujai atsiradusios hipersomnijos išvadas pažeidžiamiems asmenims.”
Hipersomnija – tai nesugebėjimas išlikti budriam ir budriam dienos metu, nors naktį asmuo galėjo būti pakankamai išsimiegojęs.
Maždaug 15,9 proc. žmonių, kuriems buvo sušvirkšta “Moderna” injekcijų, patyrė galvos svaigimą, t. y. pojūtį, dėl kurio žmogus jaučia, kad jis arba jį supanti aplinka juda arba sukasi. Paprastai tai trukdavo vieną dieną.
Parestezija – odos tirpimo ar niežėjimo pojūtis be aiškios priežasties – pasireiškė 14,5 proc. vakcinos Moderna gavėjų, kuris išnyko po dienos.
Tarp Moderna vakciną gavusių žmonių 2,7 proc. žmonių pranešė apie diplopiją, dar vadinamą dvigubu matymu, kuri taip pat truko maždaug parą. “Po antrosios dozės paskiepytiems žmonėms buvo nustatyta didesnė rizika susirgti diplopija, tarsi diplopijai atsirasti būtų būtinas imuninio atsako reaktyvavimas.”
Tuo tarpu apie 6,4 proc. vakcinos “Pfizer” gavėjų pranešė, kad jiems pasireiškė pažinimo migla, tačiau ši būklė paprastai atsistatydavo per savaitę.
“Smegenų rūkas – tai pažinimo sutrikimų rūšis, pasireiškianti kaip “miglota smegenų būsena”, įskaitant intelekto aiškumo stoką, sunkumus susikaupti, protinį nuovargį ir nerimą”, – teigiama tyrime.
“Atsiranda hipotezių, kad šis reiškinys COVID-19 pacientams gali būti paaiškinamas sisteminiu uždegimu, peržengiančiu kraujo-smegenų barjerą, neurouždegimu po virusinės infekcijos ir mikroglijos suaktyvėjimu. Alternatyvus spėjimas yra tas, kad simptomus patiriantys žmonės gali turėti subklinikinių kognityvinių funkcijų sutrikimų prieš skiepijimą, o skiepijimas yra juos sukeliantis veiksnys.”
Didžiausią poveikį turi moterys
Tyrimo metu nustatyta, kad po COVID-19 vakcinacijos moterys susiduria su “didesne neurologinių komplikacijų išsivystymo rizika”. “Mūsų išvados atitinka neseniai atlikto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad keli veiksniai, įskaitant moterišką lytį, buvo susiję su didesne nepageidaujamo poveikio tikimybe”, – teigiama pranešime.
Tyrėjai padarė prielaidą, kad didesnį moterų polinkį į neurologines komplikacijas dėl vakcinų gali lemti “genetiniai ir hormoniniai veiksniai”.
Moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – vieną X ir vieną Y chromosomą. Kadangi X chromosomoje “yra daugiausia su imunitetu susijusių genų žmogaus genome”, ji taip pat gali sukelti “stipresnes uždegimines imunines reakcijas”, teigiama tyrime.
COVID-19 vakcinacijos centras Central Falls vidurinėje mokykloje Central Falls, R. I., 2021 m. vasario 13 d. (Joseph Prezioso/AFP via Getty Images)
COVID-19 vakcinacijos mazgas Central Falls vidurinėje mokykloje Central Falls, R.I., 2021 m. vasario 13 d. (Joseph Prezioso/AFP via Getty Images)
Be to, pirminis moteriškas lytinis steroidas, vadinamas estradioliu, sukelia specifinį imuniteto procesą, kurio metu gaminami “antikūnai prieš infekcijas”.
Tyrimas taip pat sukėlė susirūpinimą dėl gretutinių ligų. Medicininėje kalboje gretutinėmis ligomis vadinamos kelios ligos ar būklės, kurios gali būti arba nebūti sąveikaujančios tarpusavyje.
“Duomenys, kad imuninės sistemos sutrikimai (alergijos ir (arba) imunodeficito sutrikimai) dažnai pasitaiko mūsų simptomų grupėje, yra daugiau nei atsitiktinis reiškinys”, – teigė tyrėjai.
Tyrime teigiama, kad gretutiniai sutrikimai pasireiškė 47,6 proc. vakcinos “AstraZeneca” gavėjų, 38,8 proc. asmenų, gavusių “Moderna” skiepus, ir 41,5 proc. asmenų, gavusių “Pfizer” skiepus.
AstraZeneca grupėje buvo užregistruota ir alergijų, ir ne neurologinių ligų. “Šioje populiacijoje dažniau buvo vartojami priešvėžiniai ir antikoaguliantiniai vaistai”, – teigiama tyrime.
Tarp “Moderna” ir “Pfizer” vaistų gavėjų “dažniau” buvo stebimos alergijos. Kai kuriems “Moderna” vartojusiems žmonėms anksčiau buvo nustatyta neurologinių ligų ir kraujo perpylimų, taip pat ankstesnė COVID-19 infekcija, o “Pfizer” vakcinas gavusiems asmenims anksčiau buvo nustatyta imunodeficito sutrikimų.
Nors tyrime išsamiai aprašytos neurologinės komplikacijos, atsiradusios dėl skiepijimo COVID-19 vakcina, jame pripažinti tam tikri apribojimai.
“Pirma, mūsų rezultatai turėtų būti interpretuojami atsargiai dėl galimo neurologinių reiškinių, atsiradusių dėl pačių tiriamųjų nurodytų simptomų, pervertinimo”, – teigiama pranešime.
“Antra, mes vertinome riziką, susijusią su pirmąja ir antrąja vakcinos doze, tačiau duomenų apie antrąją dozę buvo nedaug, todėl tai yra galimas tyrimo šališkumas.”
Pripažindami savo ribotumą, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad “gydytojai turėtų žinoti, jog po COVID-19 vakcinų paprastai gali atsirasti keletas neurologinių komplikacijų”.
“Reikėtų būti atsargiems skiriant COVID-19 vakcinas pažeidžiamiems žmonėms, pavyzdžiui, alergiškiems asmenims”, – teigiama tyrime. “Esame tvirtai įsitikinę, kad mūsų išvados yra svarbios visuomenės sveikatai dėl vakcinų saugumo didelėje grupėje.”
Laikraštis “The Epoch Times” kreipėsi į bendroves “Moderna”, “Pfizer” ir “AstraZeneca” dėl komentarų.
Papildomos neurologinės išvados
Kardiologas daktaras Peteris McCulloughas straipsnyje “Substack” rašė apie tyrimą, kuriame aptariamas neurologinis poveikis po COVID skiepų.
“Šokiruojantis 31,2 proc. šio didelio duomenų rinkinio respondentų patyrė neurologinį pažeidimą po dviejų injekcijų, kurių duomenys patikrinti sveikatos registruose”, – rašė jis. “Dauguma rizikos įverčių rodo, kad saugumo profilis yra nepriimtinas. Nerimą kelia tai, kad iki šiol visos neurologų draugijos vis dar rekomenduoja COVID-19 vakcinas ir nė viena iš jų nepateikė įspėjimų dėl šių produktų saugos.”
Dr. McCulloughas paaiškino, kad 20 proc. ar didesnė perteklinė rizika laikoma “kliniškai svarbia”.
Keliuose kituose tyrimuose rasta įrodymų, kad COVID-19 vakcinos yra susijusios su neurologinėmis komplikacijomis. Dar 2021 m. spalio mėn. žurnale “Neurological Sciences” paskelbtame tyrime teigiama, kad “labiausiai niokojanti neurologinė komplikacija po vakcinacijos yra smegenų venų sinuso trombozė (CVST)”.
CVST įvyksta, kai smegenų veniniuose sinusuose susidaro kraujo krešulys. Jis užblokuoja kraujo nutekėjimą iš smegenų, todėl galiausiai kraujas prasiskverbia į smegenų audinius ir susidaro kraujavimas, teigia Johns Hopkins Medicine.
Tyrimo metu nustatyta, kad CVST “dažnai pasitaikė vaisingo amžiaus moterims”, paprastai tarp tų, kurios vartojo adenovakciną. Buvo pranešta, kad mRNA vakciną gavusiems asmenims pasireiškė Bell’o paralyžius, kai veido raumenys susilpnėja arba pereina į paralyžių.
2022 m. lapkričio mėn. žurnale “Current Neurology and Neuroscience Reports” paskelbtame tyrime buvo pateiktos panašios išvados, teigiant, kad “sunkių neurologinių nepageidaujamų reiškinių pasitaiko dažniau, nei tikėtasi”.
Dr. McCullough šį tyrimą citavo kito mėnesio straipsnyje.
“Kadangi vakcinose yra lipidinių nanodalelių, į kurias įdėta genetinės medžiagos, koduojančios žalingą baltymą “Spike”, kiekvienas pacientas susiduria su rusiška rulete, ar nervų sistema bus hemodinamiškai apipilta žalingomis vakcinos dalelėmis, ar ne”, – rašė jis.
Nepaisant tyrimų, rodančių medicininių komplikacijų riziką, kai kurie ekspertai ir toliau pataria žmonėms skiepytis COVID-19 vakcina. Džono Hopkinso medicinos instituto (John Hopkins Medicine) duomenimis, tiek “Pfizer”, tiek “Moderna” vakcinos yra “labai veiksmingos užkertant kelią rimtoms ligoms, hospitalizacijai ir mirčiai nuo COVID-19”.
Ji rekomendavo žmonėms pasiskiepyti nuo COVID-19, nes “manome, kad jų nauda nusveria riziką”, teigė John Hopkins Medicine.
Remiantis Amerikos neurologijos akademijos (AAN) 2021 m. paskelbtu pozicijos pareiškimu, organizacija rekomendavo įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus skiepytis COVID-19 vakcina ir pritarė vaikų iki 12 metų skiepijimui.
