Laisvos spaudos žudikės Ramanauskaitė – Gaidarovič stos prieš teismą

0

Laisvos spaudos žudikės Ramanauskaitė – Gaidarovič (nuotr. viršuje) stos prieš teismą

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos teismas patenkino „Laisvo laikraščio” skundą ir gražino mano skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kaip žinia, yra tokia valdžią aptarnaujanti ir laisvos spaudos uždarynėjimo funkciją atliekanti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT).

ŽEIT pernai vasario mėnesį uždarė portalą laisvaslaikrastis.lt, apkaltinusi, kad neva mes platiname dezinformaciją. Portalas uždarytas iki šiol ir jam kasdien daroma žala.

Praėjus metams paaiškėjo, kad ŽEIT melavo, jos ekspertė Aliona Gaidarovič parašė melagingą „ekspertinę išvadą”, neva mes platiname dezinformaciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino minėtą ŽEIT veiksmą kaip neteisėtą. Tačiau portalas iki šiol uždarytas, mat minėtos bobelės iki šiol neiformavo interneto tiekėjų, kad jų parėdymas jau panaikintas.

Tada kreipiausi į teismą dėl ŽEIT vadovės Ramanauskaitės ir „ekspertės” A.Gaidarovič šmeižto portalo atžvilgiu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti poralo administruojančios UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ieškinį. Neva jis neaiškus.

Tada apskundžiau šią nutartį apygardos teismui, nurodžiau, kad ieškovė patekė ieškinį atsakovėms Gražinai Ramanauskaitei, Alionai Gaidarovič ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuriame nurodė, kad atsakovės Gražina Ramanauskaitė ir Aliona Gaidarovič paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias ir jo orumą žeminančias žinias, t. y. paskelbė, kad neva jis platina dezinformaciją ir melą, tokiais savo veiksmais sukėlė pasekmes ieškovui, nes buvo uždarytas portalas www.lasvaslaikraštis.lt, taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

Teisėja Kasimovienė nurodė, kad jai sunku suprasti, kieno vardu reiškiami reikalavimai – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ar ieškovės atstovo – direktoriaus Aurimo Dryžiaus vardu, nors ieškove teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodoma bendrovė, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje reikalavimas formuluojamas dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovo orumą žeminančių žinių paskleidimo.

Su tokia teisėjos nuomone sunku sutikti, nes ieškinyje aiškiai nurodyta, kad aš, Aurimas Drižius, esu portalo www.laisvaslaikrastis.lt vyr. redaktorius, ir šį portalą administruojančios UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui” vadovas ir savininkas.

Paskleidusios melagingas ir mane šmeižiančias žinias apie tai, kad neva www.laisvaslaikrastis.lt platina dezinformacija, atsakovės tiesiogiai pažemino ne tik visuomenės informavimo priemonės, tačiau ir mano, kaip jo redaktoriaus ir savininko, dalykinę reputaciją, nes aš esu tiesiogiai atsakingas už šio portalo tūrinį.
Kaip žinia, asmens garbės ir orumo gynimas reglamentuotas Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėta nuostata taip pat yra taikoma ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).

Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė juridinio asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas.
Tačiau teisėja Kasimovienė man kažkodėl nurodė, kad ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo „pagal įstatymą gali reikšti tik fiziniai asmenys, bet ne juridiniai, kaip yra aptariamu atveju (ieškinį reiškia juridinis asmuo)”.
Kaip jau minėta anksčiau, tokia teisėjos Kasimovienės nuomonė tiesiogiai prieštarauja Civilinio kodekso 2.24 str., taip pat jau minėtam LAT išaiškinimui.

Lygiai tokia pat melagystė parašyta ir apie tai, kad neva netiksliai yra nurodytas atsakovas : „Be to, ieškinį juridinis asmuo reiškia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir ŽEIT) ir jos darbuotojams dėl ŽEIT 2022 m. kovo 18 d. priimto sprendimo dėl neskelbtinos informacijos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas ŽEIT vardu, tačiau ieškinyje nenurodoma, kodėl reikalavimas reiškiamas ŽEIT darbuotojams, kurie sprendimą priėmė ne savo, o nurodytos įstaigos vardu”.

Jau minėtas CK 2.24 str. 5 punktas aiškiai sako: Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo.

Visiškai nesvarbu, kokios įstaigos vardu atsakovės paskleidė šmeižtą apie mane, nes įstatymas aiškiai sako, kad „Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo”.

Šiuo atveju melagingus duomenis apie mane paskleidė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovė G.Ramanauskaitė, kuri rėmėsi savo darbuotojos Alionos Gaidarovič melaginga išvada. Atsakovės viešai išplatino tokią žinią : „portale www.laisvaslaikrastis.lt skelbiama dezinformacija – tyčia skleidžiama melaginga informacija apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją prieš Ukrainą, atspindimas Rusijos kuriamas ir propaguojamas naratyvas apie karinės agresijos priežastis, karinių veiksmų eigą, neva Ukrainos ginkluotąją pajėgų atliekamus nusikaltimus ir pan. Tokiu būdu yra klaidinami informacijos vartotojai, o jiems pateikiama informacija ne tik neatitinka tikrovės, bet yra žinomai melaginga”.

Nurodžiau, kad šias melagingas žinias apie mane paskleidė jau minėtos atsakovės, kuriuos pagal įstatymą ir atsako už savo veiksmus. Teisėja Kasimovienė kažkodėl to nesupranta, nors viskas yra labai paprasta ir aišku. Todėl niekaip negaliu sutikti su jos nuomone, kad „šioje stadijoje suformuluoti reikalavimai negali būti vertinami kaip aiškiai ir suprantamai formuluojami nei iš ieškinio rezoliucinės dalies, nei iš ieškinio turinio”.

Teismas taip pat nurodė, kad aš nepateikiau įrodymų dėl įrodymai dėl atsakovių (visų) neteisėtų veiksmų. Neustinku, nes pateikti visi įrodymai – jau minėtas ŽEIT vadovės dokumentas, kuris išplatintas labai plačiai.
Teismas taip pat kažkodėl nurodė, kad ieškinyje nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022 yra neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam teismui (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnis). Jeigu teismas kuitėsi teismų sistemoje, tai turėjo žinoti, kad atsakovas šioje byloje neskundė minėtos teismo nutarties, o ją apskundė tik ieškovas dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nepagrįstas ir teismo išaiškinimas, kad „pat teismui nepateikti įrodymai dėl 10 000 Eur neturtinės žalos patyrimo”.
Aš neprivalau įrodynėti, kad nesu kupranugaris – priešingai, remiantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovės turi teismui įrodyti, kad portalas laisvaslaikrastis.lt platina dezinformaciją, o aš neturiu įrodynėti priešingai.
Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad žala – 10 tūkst. eurų yra padaryta įmonės ir portalo reputacijai, apkaltinus juos „dezinformacija”, tai yra melu. Šis melas buvo paskleistas valstybinės įmonės – ŽEIT vardu, kuri turėjo įgaliojimus veikti šioj srityje, todėl tai dar viena aplinkybė, kuri sunkian atsakovių padėtį, nes jos piktnaudžiavo savo padėtimi ir skleidė melą apie ieškovą, turėdamas valstybės įgaliojimus veikti.

Lygiai taip pat melagingas ir teismo paaiškinimas, kad neva nesumokėtas žyminis mokestis – jis buvo prikabintas prie ieškinio ir teismui pateiktas,

Remdamasis išdėstytu ir CK 2.24 str. prašau panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. Kasimovienės nutartį, o taip pat nušalinti šią teisėją nuo šios bylos nagrinėjimo, nes tiek klastočių, kiek ji prirašė skundžiamoje nutartyje, užtektų visam Vilniaus miesto apyliniės teismui

Aurimas Drižius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias