Landsbergių šeimą aptarnaujantis fondas nori dar 140 mln. eurų (pildoma)

0

Nacionalinio stadiono Vilniuje statyba iš esmės sustabdyta – ją tikimasi atnaujinti, kai bus baigtos derybos dėl kainos indeksavimo, pranešė projektą įgyvendinanti investicijų bendrovės „BaltCap“ valdoma įmonė. 

Stadiono koncesijos bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis komplekso” įgaliotasis atstovas Lukas Kavaliauskas sako, jog pagal sutartį su Vilniaus savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu derinami statybų kainos indeksavimo klausimai, turintys esminės reikšmės projekto įgyvendinimui.

Savivaldybė BNS patvirtino, kad ji ir ministerija yra gavusios koncesininkės raštą, kad, nepaisant situacijos „BaltCap” fondo viduje, bendrovė deda pastangas laiku įgyvendinti projektą, be to, šiame etape reikalingas bankų finansavimas, o tam ypač svarbu išspręsti statybos kainų, išaugusių dėl karo Ukrainoje, indeksavimo klausimą.

Pirmojo stadiono etapo statinius rugsėjį pradėjo statyti bendrovė „Naresta“, sutarties su ja vertė – 79 mln. eurų (be PVM). Tačiau kiek kainuos visų etapų statyba, dabar neskelbiama. Pernai viso stadiono statybos rangos sutartis jau buvo pasirašyta su bendrove „Veikmės statyba“ – pagal ją įmonė įsipareigojo pastatyti kompleksą už 87 mln. eurų, tačiau gavus statybų leidimą darbai pabrango iki 120 mln. eurų, o „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ėmė ieškoti naujo rangovo.

Prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio bei „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ buvusio vadovo Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto turto. „BaltCap“ lapkritį jį atleido dėl netinkamai tvarkytų finansų ir kreipėsi į teisėsaugą. Pasak įmonės, nuostolius lėmė tuometinio fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdytojo Š. Stepukonio veiklos pažeidimai. Vadovavimą fondui perėmęs Simonas Gustainis tuomet teigė, kad nuostoliai apsiribojo vienu asmeniu, vienu fondu ir kai kuriomis šio fondo įmonėmis. „BaltCap“ Vilniuje turėtų pastatyti ir 25 metus koncesijos pagrindu valdyti Nacionalinio stadiono kompleksą. 

Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis :

Štai ir oficialus patvirtinimas to, apie ką rašiau paskutiniuose savo įrašuose. Jau ir trečdalio milijardo, vertinant visą projekto apimtį, negana, tačiau pranešime yra netikslumų ir savivaldybė, sąmoningai klaidina pridenginėdama situaciją, nes darbai nevyksta lėtesniu tempu, bet šiuo metu praktiškai yra visiškai sustoję ir derybos vyksta ne tik jau su Baltcap dėl jų pasitraukimo sąlygų, bet ir su galimu sekančiu vėl nauju koncesininku, kuris vėlgi reikalauja dar daugiau pinigų, nei jau yra skirta. Ieškant kaip tai padaryti ne veltu Vilniaus meras ir apie toje vietoje dar ir didelę krepšinio arenos statybą prabilo, kuri išpučiant statybos kainą garantuotų naujam koncesininkui ir galimai ne tik jam papildomas pajamas… Priminsiu, kad „konkursą” statyti taip vadinamą Nacionalinį stadioną laimėjo ICOR, tada jie pasitraukė pasiėmę savo dalį ir užsitikrinę dalyvavimą statybose per jų valdomą „Veikmės statybą”, ICOR dar vis priklauso ir 1% šio projekto akcijų, kad neliktų visai be kontrolės, nors visa atsakomybė įžvalgiai perleista Baltcap, kurioje pasirodo vienas kitą apvaginėja, todėl galima įsivaizduoti koks tokių veikėjų požiūris į miesto gyventojų pinigus. Po tokios rokiruotės projektas dar kartą pabrango ir Vilniaus valdantieji politikai tuo metu tam pritarė. Dabar vėl ta pati pasaka naivuoliams, kurie dar tiki, kad Vilniaus vadovų pagrindinis tikslas pagaliau pastatyti Vilniuje stadioną. Šiuo metu vėl norima pakeisti koncesininką ir vėlgi reikalaujama papildomų pinigų pridengiant, neva, kainų indeksavimo poreikiu, kas, beje, jau buvo daryta ir vėlgi prisidengiant karu Ukrainoje.

Vilniaus vadovai ir visi Nacionalinės aferos sumanytojai, organizatoriai bei vykdytojai, ar nesprogsite iš godumo miestiečių pinigams? Godumas „žudo”, todėl šitas projektas jau žuvęs (žiūrėti nuotraukoje kiek per tiek laiko padaryta), nors visaip dar bandoma jam vilniečių pinigais gyvybės įpūsti, nes kai kas tiesiog nebeturi atsitraukimo galimybių…

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ironizuoja, kad pagal naują teismų praktika faktai gali būti klaidingi, tačiau kol kas jie tokie : dirbant daugumoje, t.y. Vilniuje ir Vyriausybėje Laisvės partijai ir konservatoriams buvo nuspręsta statyti Vilniaus nacionalinį stadioną, kurio sąmata buvo 79 mln €.

Išeinant R. Šimiaus kompanijai iš Vilniaus mero olimpo samata pakilo iki 87 mln €. Konservatorių merui tapus V. Benkunskui, pyst samata 120 mln € PAKILO! Kad 2024 metų rinkimams užtektų pinigų, sako reikia stabdyti stadionas darbus, sukelti balaganą, pasinaudoti tuo šurmuliu, bei, kad reikia stadiono, kainą indeksuoti! Jei tikėti šaltiniais savivaldybėje, tai kaina turi kilti 136-140 mln €! Valdovų rūmai nublanksta su šios galimos aferos lygiu! Tik įdomu, kur tie mūsų skaidrintojai pinigų dingo?

Nes skaidruolis Kauną kaltino neūkiškumu, nors jie už 43 mln pastatė! Kam indeksuoti kainas, jeigu patys statybininkai sako 2024 metais BADAS BUS! Nuomonė paremta savivaldybės informacija!

Kas tas Baltcap fondas?

Dar blogiau, kad visą projektą finansuos toks Baltcap fondas, kuris skolins savivaldybei pinigus už 9 proc. metinių palūkanų. Nors vyriausybė leidžia obligacijas už 0,18 proc. metinių palūkanų, Vilnius mokės 9 proc. tam pačiam ‘Baltcap”.

Tai tas pats “Baltcap”, kuris prieš kelis metus nupirko iš Austėjos Landsbergienės 1,5 mln. Eurų vertės sklypą už vieną eurą, ir, manoma,  yra neoficialus Landsbergių šeimos šešėlinis fondas. Nes visi Baltcap fondo projektai susiję su tuo, kaip valstybės sąskaita praturtinti Landsbergių šeimyną.

Toks apsimestinis sandoris – Austėjos sklypo pardavimas Baltcapui už vieną eurą sudomino Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetą. Jo pirmininkė A.Širinskienė užklausė viešų duomenų apie šį sandorį.

„Komiteto posėdyje dalyvavęs BaltCap“ vadovas pasakė, kad to A.Landsbergienės sklypo vertė – 1,5 mln. eurų, tačiau fondas jį įsigijo už 1 eurą, – LL pasakojo Seimo narys Artūras Skardžius, – tai kur žiūri mūsų mokesčių inspekcija? Nes sklypas parduotas kartu su UAB „Krajama“. Reiškia, įmonės akcijų vertė nebuvo nustatyta. Jeigu įmonės pirkėjas turtą vertina 1,5 mln. eurų, o pardavėjas – vienu euru, akivaizdu, kad tai apsimestinis sandoris. Todėl VMI turėtų vertinti tokius sandorius, nes turtas yra 1,5 milijono kartų didesnis, nei parduotas“.

Kaip žinia, Gabrieliaus ir Austėjos Landsbergių šeimos privatų verslą – karalienės Mortos mokyklų tinklą finansuoja rizikos kapitalo fondas „Baltcap“, kuris visai neseniai labai brangiai pardavė savo turėtą vėjo jėgainę Jurbarko rajone UAB ‚Lietuvos Energija“.

Nors neva 100 proc. „Lietuvos Energijos“ akcijų valdo valstybė, tačiau samdomi šios įmonės klerkai priima sunkiai suvokiamus sprendimus.

Dar prieš trejus metus „Lietuvos Energija“ buvo pasirašiusi sutartį su Austėja Landsbergiene, kad ši įmonė savo lėšomis pastatys jai priklausančiame sklype pastatą Vilniaus senamiestyje, kurį išnuomos tam pačiam Landsbergių šeimos verslui. Visos išlaidos tokiam projektui būtų įskaičiuotos į elektros kainos tarifą, ir visi Lietuvos elektros vartotojai ne savo valia tokiu būdu remtų Landsbergių versliuką. Kilus skandalui, ar valstybinė energetikos įmonė gali verstis tokia parama privačiam verslui, minėta sutartis buvo nutraukta, tačiau ‚Lietuvos Energijos“ šefai pasimokė iš pamokos ir taip tiesiogiai nebefinansuoja privataus Landsbergių šeimos verslo.

Vietoj to sugalvotas kitas būdas – „Lietuvos Energija“ labai brangiai perka „BaltCapo“ elektrinę, o „BaltCap“ jau finansuoja energetikų numylėtą šeimą.

Tokios nuomonės yra Seimo narys Artūras Skardžius, jau senokai tyrinėjantis Landsbergių šeimos verslo ypatumus. Jis labai nustebo, kai Baltcap fondo vadovas Šarūnas Stepukonis į Seimo komisiją aiškintis atėjo apsirengęs savanorio uniforma (kaip žinia, pirmasis Lietuvos savanoris yra V.Landsbergis) : „Man keista, kad tas žmogus, atėjęs su savanorio uniforma, žaidžia tokius patriotinius žaidimus – apsirengęs savanorio uniforma, ateina aiškintis dėl apsimestinių sandorių“.

„Kai mes Seimo komisijoje nagrinėjome Landsbergių šeimos reikalus, tas BaltCap statė mokyklą Landsbergienės sklype, – sakė A.Skardžius, – pastatęs mokyklą, fondas išnuomavo ją Landsbergių šeimai. Buvo toks investicinis projektas svetimame sklype. Tiesa, vėliau sklypas buvo parduotas už vieną eurą – tai buvo akivaizdus apsimestinis sandoris. Iš pradžių tą mokyklą Gervėčių g. 4 statė įmonė „NT Valdos”, tačiau šis projektas dėl politinių aplinkybių neišdegė. Tada jie sugalvojo kitą dalyką – „BaltCap” nupirko iš „Lietuvos Energijos” vėjo jėgainių parką ir už jį labai brangiai sumokėjo. Po sandėrio tie žmonės iš ‘Lietuvos Energijos”, kurie vykdė šį projektą, nuėjo dirbti į „BaltCap”. O „BaltCap” įsipareigojo pastatyti mokyklą Landsbergienei. Man tai atrodo kaip akivaizdus interesų supainiojimas – valstybės valdoma įmonė konservatorių partijos pirmininko verslui kuria infrastruktūrą. Kai nepavyksta vienas projektas, tuoj pat vykdomas kitas, suktesnis.

Tačiau dabar tas „BaltCap” valdytojas Stepukonis apkaltintas vagyste iš fondo, todėl labai įdomu, kas ten darosi?

Nieko apie tai nežinau. Žinau tik tiek, kad iš „Lietuvos Energijos” žmonės, kurie organizavo vėjo jėgainių parko pirkimą iš BaltCap, ir pirko be jokių konkursų, vėliau nuėjo dirbti į tą patį „BaltCap”. Ir tai niekam nebado akių. nes mes tada Seimo komisijoje, kuriai vadovavo Širinskienė, prašėme mokesčių inspekcijos įvertinti tą apsimestinį sandorį, tačiau niekas nieko nedarė.

(redakcijos komentaras – minėtos komisijos darbą niekiniu pavertė pati jos pirmininkė Širinskienė, atsisakiusi atvesdinti į komisiją Austėją Landsbergienę liudyti:

O dabar BaltCap kelia kainą už stadiono statybą, neva dėl karo Ukrainoje?

Tas pats buvo ir su energetikos kainomis – neva dėl karo Ukrainoje reikėjo staiga pakelti elektros ir dujų kainas. Nors mes nusikarpę elektros laidus ir dujų vamzdį su Baltarusija užsukę, tačiau dėl karo Ukrainoje staiga pašoko ir energetikos kainos. Tai kuo čia dėtas karas? Tai buvo dar viena proga visiems užsidirbti. Neabejoju, kas tas Stepukonis žino labai daug, tačiau į Seimo komisiją jis atėjo apsirengęs savanorio uniforma ir mums sakė, kad jis neturi tokiems niekam laiko, nes jam reikia ginti tėvynę. Jis komisijai priekaištavo, kad mes jį trukdome, o jam reikia tėvynę ginti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias