Lietuvos didvyris Landsbergis buvo nacių nusikaltėlis

Lietuvos didvyris Landsbergis buvo nacių nusikaltėlis
2021 M. KOVO 15 D.

Nuotr. vir6uje – Lietuvos laikinosios Vyriausybės posėdis Kaune. Pirmininkauja Juozas Ambrazevičius, iš kairės: Jonas Matulionis, Juozas Senkus, Balys Vitkus, Pranas Vainauskas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis , Ksaveras Vencius, Vytautas Grudzinskas. Iš dešinės: Jonas Šlepetys, Stasys Raštikis, Adolfas Damušis, Juozas Pajaujis, Antanas Novickis, Leonas Prapuolenis, Mečislovas Mackevičius.

Per pastaruosius 30 metų nacių nusikaltėlių šlovinimas tapo svarbiausiu Lietuvos valdžios prioritetu. Jie šlovinami, nes davė priesaiką Adolfui Hitleriui ir kovojo prieš Sovietų Sąjungą.

Holokausto vadovas Vytautas Landsbergis Žemkalnis yra dabartinio Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio senelis, o Gabrielius nemažą dalį savo laiko skiria tam, kad viešai žavėtųsi savo seneliu. Gabrielius niekada nebūtų tapęs užsienio reikalų ministru, jei nebūtų gavęs neonacių balsų.

Jo geriausias senelis Vytautas Landsbergis Žemkalnis 1941 m. buvo ne tik Lietuvos nacių vyriausybės infrastruktūros ministras, ne tik vyriausiasis getų ir koncentracijos stovyklų administratorius.

Jis taip pat pasirašė teisės aktą dėl žydų turto nacionalizavimo, o jo parašo originalą paskelbė tyrinėtojas Evaldas Balčūnas. Beje, už savo publikacijas E. Balčiūnas yra persekiojamas Lietuvos režimo. Už holokausto kritiką 2019-2021 m. Lietuvos režimas įkalino jau 5 (penkis) asmenis.

Atidžiau pažvelkime į šį 1941 m. liepos 19 d. V. Landsbergio pasirašytą dokumentą, kuris vadinasi „Miestų namų ir žemės denacionalizacijos įstatymas”.

Jo 2 straipsnyje numatyta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija: „Žemė ir namai, nacionalizuoti iš žydų, užsieniečių ir kitų fizinių bei juridinių asmenų, aktyviai veikusių prieš lietuvių etninės tautos interesus, buvusiems savininkams negrąžinami”.

Pirmieji sąraše atsidūrė žydai. Sąraše taip pat yra dar dvi grupės: užsieniečiai ir asmenys, aktyviai veikę prieš „lietuvių etninės tautos interesus”. Pasak V. Landsbergio, žydai nevisiškai pateko į svetimšalių sąvoką, nes jie į Lietuvą atvyko XIV a., o „svetimšalių” sąvoka apima ir naujesnius imigrantus.

Kitaip tariant, V. Landsbergis rašė, kad viskas, ką komunistai padarė žydams, buvo teisinga. Vienintelė priežastis, dėl kurios buvo paneigtos nuosavybės teisės, yra V. Landsbergio įtarimas, kad visi žydai, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties, „dirbo prieš lietuvių etninės tautos interesus”.

Anot V. Landsbergio, žydai buvo abiejose pusėse: žydai verslininkai laikė neturtingus etninius lietuvius „vergijoje”, o neturtingi žydai buvo komunistai. Taigi, kad ir kokia būtų buvusi žydo socialinė padėtis, žydas turėjo būti nužudytas.

Iš tikrųjų nacizmas ir komunizmas ne taip jau ir skiriasi. Tačiau komunizmas yra geresnis, nes jis nėra rasistinis. Jei komunistai konfiskuoja visą turtą, nepriklausomai nuo rasės, tai naciai daugiausia dėmesio skiria žydų turtui. Kiti „kitataučiai” neturėjo daug turto.

3 puslapis – V. Landsbergio laiškas Lietuvos merams, kuriame prašoma vykdyti jo naująjį įstatymą ir negrąžinti žydams jokio komunistų konfiskuoto turto.

Iki šiol Lietuvos vyriausybė atsisako grąžinti žydų turtą. Jei kas nors iš jūsų protėvių prieš karą ar 1941 m. Lietuvoje turėjo kokio nors turto ar pinigų, parašykite man el. paštu stanislovas.tomas@gmail.com.

1941 m. birželio 30 d. Lietuvos Vyriausybė išleido įsakymą Nr. 6, kuriame numatė, kad turi būti įsteigtas kalėjimas „Žydų koncentracijos stovykla”, pavaldus Landsbergio vadovaujamai Infrastruktūros ministerijai.

Šios Vyriausybės įsakyme Nr. 5 yra pastaba, kad ministras V. Landsbergis laikėsi nuomonės, jog būtina organizuoti masines žydų žudynes, tačiau siūlė nežudyti jų miestų centruose, nes tai gali pakenkti nacių valdžios reputacijai. V. Landsbergio nuomone, žydų žudynės žydų koncentracijos stovykloje buvo geriau nei viešos žudynės miesto centre.

1941 m. birželio 23 d. Lietuvos nacių vyriausybė (įskaitant ministrą V. Landsbergį) balsavo už deklaraciją, kuria išreiškė „nuoširdžią paramą” „pasaulinei Hitlerio misijai”.

1941 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos nacių vyriausybė išleido nuostatas dėl žydų statuso, kuriose žydai įvardyti kaip kliūtis laisvai Lietuvai. Beje, antroji Lietuvos neonacių partija vadinosi „Laisvės partija” („Laisvės partija”). Šiame dokumente buvo numatyta, kad jei žydas turėjo radijo imtuvą, bet kokią rašymo priemonę, dviratį, fotokamerą ar pianiną, jis turėjo būti išsiųstas į mirties stovyklą („priverčiamųjų darbų stovyklą”).

1941 m. rugpjūčio 4 d. ministras V. Landsbergis balsavo už nacių karo nusikaltėlio Jono Noreikos paskyrimą Šiaulių srities gubernatoriumi. Tai suponuoja Landsbergio atsakomybę už tai, kad J. Noreika nužudė daugiau kaip 14 000 žydų.

Ministras V. Landsbergis niekada nebalsavo prieš jokį savo nacių vyriausybės įsakymą.

Landsbergio anūkas Gabrielius visada viešai pristato savo nacių protėvį kaip svarbiausią Lietuvos didvyrį.

1991-09-26 Kauno miesto meras išleido įsakymą, kuriuo Vytautą Landsbergį Žemkalnį pašlovino kaip Kauno miesto Garbės pilietį. 1993-08-06 Kauno miesto meras išleido potvarkį Nr. 747 pašlovinti Vytautą Landsbergį Žemkalnį, suteikiant jo garbei gatvės pavadinimą. 1993-04-30 Panevėžio miesto meras išleido įsakymą pašlovinti Vytautą Landsbergį Žemkalnį suteikiant jo garbei vidurinės mokyklos pavadinimą. 1998-08-18 Kauno miesto meras išleido potvarkį Nr. 310 pašlovinti Vytautą Landsbergį Žemkalnį, pastatant Kaune, K. Donelaičio g. 38, memorialinę lentą su šiuo tekstu: „Vytautas Landsbergis Žemkalnis:

K. Donelaičio g. 1, K. Donelaičio g. 2, Vilniuje, su atminimo ženklu: „Šiame name gyveno Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Laikinosios vyriausybės ministras, inžinierius, architektas Vytautas Landsbergis Žemkalnis”.

Kauno technologijos universitete yra net V. Landsbergio memorialinė lenta, o jos įrengimas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. Deja, Europos Komisija turi per daug pinigų, kad rūpintųsi, ką finansuoja.

Lietuva ir jos Užsienio reikalų ministerija turi psichikos sutrikimų.

APIE AUTORIŲVienas iš pirmaujančių pasaulyje teisininkų, nagrinėjančių bylas Jungtinių Tautų teisminėse institucijose, Europos Žmogaus Teisių Teisme, ICSID ir UNCITRAL investicinio arbitražo tribunoluose. Tarptautinio arbitražo teisės profesorius Rusijos naujajame universitete (Maskva), Eurazijos teisės akademijoje (Almata) ir Narxoz universitete (Almata). Paryžiaus I Sorbonos universiteto teisės mokslų daktaras. Poliglotas, mokantis 16 kalbų. Kritinių teisės studijų, teisės postmodernizmo, teisminio šamanizmo, postteisės, postteisės, posttiesos ir postness teoretikas. Teisininkas Nr. 116 Rusijos užsienio teisininkų registre. Labiausiai nekenčiamas šiuolaikinio Lietuvos neonacių režimo teisininkas. El. paštas: stanislovas.tomas@gmail.comRELATED TIKSLAI
Antisemitizmas
Holokausto neigimas
Holokausto revizionizmas
Jonas Noreika
Lietuva
Holokaustas
Susiję pranešimaiAryeh Schonbrun
Ir tamsoje juos suriša: suvienytos Europos pažadas
ARYEH SCHONBRUN
Grant Arthur Gochin
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas
GRANTAS ARTHURAS GOCHINAS

https://blogs.timesofisrael.com/lithuanian-hero-landsbergis-was-a-nazi-criminal/