„Lietuvos geležinkelių” katastrofa, arba kodėl I. Šimonytės laukia teismas už veikimą prieš Lietuvą?

0

electricity transmission pylon silhouetted against blue sky at dusk

Aurimas Drižius
Premjerės Ingridos Šimonytės darbo rezultatas akivaizdžiausias transporto sektoriuje – pvz., pernai „Lietuvos geležinkeliai” pervežė du kartus mažiau krovinių, nei 2022 m., – tai yra tik apie apie 26,5 mln. tonų.
Tai didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė 2023 m. neteko apie 150 mln. eurų pajamų, o iš daugiau nei 9 tūkst. įmonės darbuotojų liko mažiau nei trečdalis – kiti atsidūrė gatvėje.
„Lietuvos geležinkelių” katastrofa – tai yra tiesioginis premjerės Ingridos Šimonytės veiklos rezultatas. Mat mūsų profesionalų vyriausybė vienašališkiai paskelbė sankcijas Baltarusijai ir uždarė Baltarusijos kalio trąšų pervežimą per Lietuvą.
Kalio trąšos sudarė didelę dalį Baltarusijos eksporto, todėl bandydama „pakenkti” Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkui, Šimonytė pakenkė tik eiliniams baltarusiams, netekusiems darbo dėl šios Lietuvos diversijos.
Tačiau „Lietuvos geležinkelių” katastrofa ir sunaikinimas – ne vienintelė profesionalų vyriausybės darbo rezultatas. Mat baltarusiai padavė ieškinį į tarptautinį arbitražo teismą
Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalauja atlyginti nuostolius, patirtus dėl sustabdyto trąšų tranzito, BNS patvirtino Susisiekimo ministerija.
To bendrovė reikalauja po to, kai Lietuvos Vyriausybė 2022 m. sausį negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo pernai vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
„Belaruskali“ pateikė pranešimą apie arbitražą. Jis pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1999 metų kovo 5 dienos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos pagrindu.
„Dėl arbitražo proceso konfidencialumo, siekiant nepakenkti Lietuvos interesams arbitražo byloje kol kas pateikti daugiau komentarų negalime“, – teigė vyriausybės atstovė.
Pirmasis apie „Belaruskalij“ skundą pranešė naujienų portalas tv3.lt. Pasak jo, Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Vyriausybė užpernai sausį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.
Tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir pagal sutartį turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos. „Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.


Sankcijas Baltarusijai įvedė JAV, Šimonytė pati prisijungė


2019 m. tik 5 proc. viso kalio eksporto iš Baltarusijos teko artimiausioms kaimyninėms šalims. Kadangi didelė dalis kalio eksporto buvo skirta tolimoms šalims, sausumos neturinti Baltarusija, gabendama kalio į užsienį, buvo labai priklausoma nuo kitų šalių transporto infrastruktūros. Lietuva šiuo atžvilgiu atliko svarbų vaidmenį, nes 90 proc. baltarusiško kalio buvo eksportuojama per jos jūrų uostą Klaipėdą.


https://www.german-economic-team.com/en/newsletter/the-indispensable-belarusian-potash/


Tačiau reaguodamos į Baltarusijos valdžios institucijų smurtinį susidorojimą su taikiais protestais ir tarptautinių žmogaus teisių standartų nepaisymą, JAV 2021 m. rugpjūčio mėn. įvedė naują sankcijų Baltarusijai etapą. Jos apėmė draudimą sudaryti naujas sutartis su Baltarusijos kalio gamintojais ir eksportuotojais, numatant specialią išlygą, leidžiančią vykdyti esamas sutartis.
Nors JAV neįvedė vadinamųjų antrinių sankcijų, Lietuva nusprendė nuo 2022 m. vasario 1 d. uždrausti bet kokį kalio tranzitą per savo teritoriją ir jūrų uostą. Šį sprendimą galima laikyti pačia skaudžiausia ekonomine sankcija Baltarusijos režimui.
Nors JAV sankcijos buvo taikomos tik šios šalies įmonėms, tačiau Šimonytė, norėdama pakenkti kaimyninei valstybei, JAV sankcijų pagrindu apskritai uždraudė bet kokias baltarusiškų trąšų eksportą ar tranzitą per Lietuvą. Kartu sulaužė ir sutartį dėl trąšų gabenimo, ir matyt tuo, kad sutartis sulaužyta, ir rėmėsi Baltarusijos pusė, paduodama skundą arbitražo teismui.
2022 m. kovo mėn., prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, ES įvedė visišką kalio importo iš Baltarusijos draudimą, todėl 2022 m. birželio mėn. įšaldė bendrovės „Belaruskalij” ir jos eksportuojančios padalinio „Baltarusijos kalio kompanija” turtą.


Sankcijų taikymas


Kadangi kalio pramonė Baltarusijoje yra visiškai kontroliuojama valstybės, ji buvo aiškus potencialus tarptautinių sankcijų taikinys. Tačiau, išskyrus kai kuriuos ankstyvus svarstymus prieš karą statyti upinį kalio eksporto terminalą Ukrainoje arba jūrų uostą Rusijoje, Baltarusija padarė nedaug, kad sumažintų savo pažeidžiamumą šioje srityje.

Ribotas Baltarusijos pastangas diversifikuoti kalio eksporto maršrutus iš dalies galima paaiškinti jos netikėjimu Lietuvos politine valia blokuoti priėjimą prie Klaipėdos jūrų uosto, nes „Belaruskalij” buvo viena iš 30 proc. jos birių mineralinių trąšų terminalo (BKT) savininkių, o pajamos iš baltarusiško kalio tranzito sudarė didelę Lietuvos geležinkelių ir BKT pelno dalį. Tačiau po to, kai viešai paaiškėjo, kad baltarusiškas kalio trąšos toliau gabenamos per Lietuvos jūrų uostą, nepaisant nuo 2021 m. gruodžio mėn. galiojančių JAV sankcijų, visuomenės spaudimas Lietuvos politikams nutraukti tranzito sutartis buvo toks stiprus, kad peraugo į visišką tranzito draudimą. Vėliau nuo 2022 m. vasario mėn. praradus Ukrainą kaip klientę ir tranzito teikėją, padėtis dar labiau pablogėjo.


Ar Šimonytės veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką?


Kaip žinia, minėtas straipsnis nurodo :

  1. Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.
  2. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.
  3. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Šimonytės vienasmeniškas sprendimas nutraukti sutartį su Baltarusija dėl kalio tranzito, priimtas dar prieš prasidedant Rusijos agresijai Ukrainoje, ir sukėlęs labai sunkias ekonomines pasekmes, turėtų būtų traktuojamas pagal šį straipsnį – veikimas prieš Lietuvą. Kadangi už šiame straipsnyje numatyta atsakomybė ir juridiniam asmeniui, atsakomybėn turėtų būti patraukta ir visa Tėvynės sąjunga.
Nors „Belaruskalij“ po sutarties nutraukimo ir padavė skundą Lietuvos teismui, tai Šimonytė labai apsidžiaugė, kai ES paskelbė sankcijas Baltarusijai. Pasak jos, patvirtinus sankcijas Europos Sąjungos (ES) mastu, pasikeičia teisinė padėtis, kadangi sankcijos galioja privaloma tvarka.
ELTA primena, kad 2023 m. sausio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo prašymą skųsti Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.
Vasario 1 d. nutrūko „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) sutartis su Baltarusijos valstybine įmone „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito per Lietuvą, todėl šios įmonės produkcijos gabenimas per Lietuvą turėtų sustoti. Sutartis nutraukiama, remiantis sausio viduryje priimtu Vyriausybės sprendimu. Sprendime numatyta, kad tarp įmonių pasirašyta sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nuo vasario 1 d. tranzitas turi būti sustabdytas.

Tiesa, visiškai neaišku, kaip baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, iš kurio šimtus milijonų eurų kasmet uždirba LG, „kelia grėsmę nacionaliniam saugumui”?

Pernai kovą ES paskelbė dar vieną sankcijų Baltarusijai paketą, kuriame – ir visiškas kalio trąšų eksporto stabdymas. Kalio trąšų nebus galima importuoti, bus draudžiamas jų tranzitas. Šios sankcijos bus taikomos tiek jau esančioms sutartims, tiek ateities sandoriams. ES šalims, šiuo metu perkančioms iš Baltarusijos į sankcijų sąrašą įtrauktas prekes, bus suteiktas trijų mėnesių laikotarpis užbaigti ar nutraukti sutartis. Tačiau Šimonytė jau prieš porą mėnesių buvo nutraukusi šias sutartis.

JT komitetas ragina Lietuvą peržiūrėti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms

Jungtinių Tautų komitetas paragino Lietuvą peržiūrėti sprendimą uždrausti baltarusiškų trąšų tranzitą, sakydamas, kad dėl to Afrikoje ir Lotynų Amerikoje trūksta maisto.

„Komitetas tebėra susirūpinęs dėl valstybės, šios Konvencijos Šalies, pastaruoju metu taikomų priemonių, dėl kurių buvo užkirstas kelias kalio trąšų iš Baltarusijos, skirtų trečiosioms Afrikos ir Lotynų Amerikos šalims, gabenimui, dėl to trūksta trąšų ir tai daro neigiamą poveikį maisto saugumui šiose šalyse”, – teigiama šio mėnesio pradžioje paskelbtoje Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto (CESCR) ataskaitoje.

„Komitetas rekomenduoja valstybei, šios Konvencijos šaliai, peržiūrėti šias neseniai priimtas priemones, kurios daro poveikį trąšų kainoms ir maisto saugumui trečiosiose šalyse”, – rašoma dokumente.

Margarita Starkevičiūtė už sankcijas trąšoms

Ekonomistė M.Starkevičiūrė turi kitą nuomonę – jos nuomone, sankcijos baltarusiškom trąšoms turės ir teigiamą poveikį aplinkai.

„Tranzitas iš Rusijos per Lietuvą eina ne pagal Lietuvos sutartis su Rusija, o pagal ES sutartis su Rusija, sudarytas dar prieš įstojant Lietuvai į ES, – sakė Starkevičiūtė, – tačiau aš esu už tas sankcijas, nes jie jau buvo Baltijos jūrą pavertę kalio jūra. Tos trąšos labai dulkėjo Klaipėdos uoste, o Lietuvos geležinkeliai tik juos aptarnavo, nieko patys į Vakarus nevežė. Pažiūrėk, kai maudeisi Baltijos jūroje, koks buvo baltas vanduo pasidaręs. Padėtis Baltijos jūroje kasmet blogėjo, ir iš dalies dėl to, kad danai pastatė vėjo malūnus jūroje, ir užtvėrė kelią vandens patekimui iš Šiaurės jūros. Ir dėl trašų eksporto, kurios nuolat dulkėjo Klaipėdos uoste, ir gyventojai nuolat skundėsi. Todėl tą trąšų eksportą galime uždrausti ir dėl aplinkosaugos problemų. O dėl BVP kritimo – tai taip, jis krenta, ir dėl taikomų sankcijų. Kitaip sakant, BVP krenta dėl sutrikdytos prekybos. Lietuva maža šalis, todėl ji gyvena iš eksporto. Didelės šalis gali gyventi iš vidaus vartojimo, tačiau tokia mažytė kaip Lietuva, gali gyventi tik iš eksporto. Iš tiesų tai mes daug parduodame, tačiau nelegaliai – tas prekių tranzitas eina nelegaliai. O kad krenta BVP, tai vyriausybė vėl skolinasi – prieš mėnesį vėl pasiskolino pusantro milijardo eurų, nors niekas apie tai nerašė. O kodėl apie tai žiniasklaida nerašo? Jeigu mano, kad gauna už pagyras vyriausybei pinigų, tai toks požiūris trumparegis, nes Lietuvos padėtis darosi vis labiau sudėtinga”.

„Galiu pasakyti, kodėl Baltarusija padavė skundą arbitražui, jie tiesiog nebeturi pinigų, – sakė ekonomistė, – baltarusiai net nebegali sumokėti palūkanų už tas savo obligacijas, kurias nupirko rusai, todėl skelbia bankrotą”.

Ar mums tai naudinga? „Nesu tokia trąšų specialistė, tačiau su tomis trąšomis reikia spręsti, tačiau manau, kad ekonominės perspektyvos Lietuvai didesnės, jeigu Baltijos jūra bus švari, ir ji bus garsi kaip kurortas ir sveikos gyvensenos vieta. O geležinkeliai dirbo tik maršrutu Minskas – Klaipėda, o ne Vilnius – Berlynas”.

Starkevičiūtė mano, kad karo isterija kurstoma tuščioje vietoje. „Macrono žodžiai visai ne taip cituojama, jis sakė, kad gal karius reikia siųsti į Ukrainą į mokymus, – sakė ji, – o Ukrainoje jau nebėra kam kariauti. kas iš to, jeigu jiems duos lėktuvus – jie gi skraidyti jai vis tiek nemoka? tai Macronas ir minėjo, kad gal reikia aptarnaujančio personalo tiems lėktuvams. O ukrainiečiai jau rėkia, kad NATo kariaus už juos. Rusus nori išgąsdinti, todėl ir platina tokius gandus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias